Papunkčiui žiūrint Vyriausybės programos įgyvendinimo plano dalis matyti, kad, be kitko, nuo liepos 1 dienos įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, buvo sukurta „vaiko pinigų“ sistema, kuri turi pradėti veikti nuo kitų metų, priimtos alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, numatančios alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus padidinimą iki 20 metų, reklamos draudimą ir griežtesnį prekybos alkoholiu laiko ir pardavimo vietų ribojimą, įvykdyta priklausomybių centrų reorganizacija.

DELFI gavo patikinimą, kad veikia aliarmo (pagalbos mygtukų) sistema, skirta apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis nuo pakartotinio smurto.

Socialinės išmokos susietos su minimaliu vartojimo krepšeliu. Kaip DELFI informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gruodžio 5 dieną Seimas nustatė naują socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklį – minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD), reglamentavo jo apskaičiavimo tvarką bei susiejo su socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliais. Pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl būtinų reformų šalies pažangai.

Švietimo srityje išties įgyvendintas pažadas prailginti mokslo metus, mokyklų direktoriams įvestos kadencijos, taip pat Seimas paankstino vaikų ugdymą, ir nuo kitų mokslo metų jau penkerių metų vaikai tėvų arba globėjų sprendimu galės pradėti lankyti priešmokyklines grupes, tačiau kol kas neįgyvendintas pažadas įteisinti trumpąsias studijas.

Mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo planas parengtas ir patvirtintas, tačiau planai dėl to, kaip turėtų vykti universitetų jungimasis, ne kartą keitėsi. Šiuo metu atskirų universitetų jungimosi galimybės svarstomos Seime.

Kol kas dar viešai nepristatytas profesinių mokyklų pertvarkos planas, taip pat nėra pranešimų apie tai, kad būtų sukurta centralizuota užsienio lietuvių ir sugrįžusių asmenų prašymų dėl pagalbos integruotis į švietimo sistemą teikimo sistema.

Teisingumo ministerija atsilieka nuo plano ir sukurti balsavimo internetu sistemą, tačiau yra sukurta teisinė bazė, kuri sukuria pagrindą sukurti sistemą, kuri leistų juridinį asmenį elektroniniu būdu įsteigti per vieną dieną.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kaip ir planuota, patvirtintos vaistų politikos gairės, skatinančios racionalų vaistų vartojimą, Vyriausybei pateiktas Farmacijos įstatymo projektas, kuris numato koncentracijos mažmeninėje prekyboje ribojimą, tačiau vėluojama parengti teisės aktus, kurie reikalingi, kad galėtų būti sertifikuojamos vyresnio amžiaus žmonėms palankios įstaigos.

Mokesčių dalyje – viražas nuo plano

Mokesčių dalyje buvo numatytas punktas „įvertinus galimybę ir nustačius tikslingumą“, visą ar dalį darbdavio socialinio draudimo įmokos, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas, perkelti darbuotojui, sujungti gyventojų pajamų mokesčio ir bendrajai pensijai finansuoti skirtas valstybinio socialinio draudimų įmokų dalis. Tačiau šis planas neįgyvendintas.

Taip pat planuose buvo mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems ir vaikus auginantiems asmenims.

Buvo žadėta, kad bus įvertintos mokestinės lengvatos ir panaikintos tos, kurios nėra socialiai atsakingos. Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų pelno mokesčio srityje nuo 2018 metų įmonių, turinčių socialinės įmonės statusą, apmokestinamasis pelnas nebebus apmokestinamas taikant 0 proc. mokesčio tarifą. Kartu į bendrą pelno apmokestinimo schemą įtrauktos žemės ūkio veiklą vykdančias įmonės (numatant 1 metų pereinamąjį laikotarpį). Taip pat bus apmokestintos šiuo metu neapmokestinamos surinktos lėšas už jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavas ir už jūrų uosto žemės nuomą.

Panaikintos sektorinės lengvatos nekilnojamojo turto mokesčio srityje – atsisakyta lengvatų laidojimo paslaugas teikiančių fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamajam turtui, taip pat nekilnojamam turtui, fizinio asmens naudojamam kulto reikmenų gamybai.

Susiaurinta akcizų lengvata žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams, taip pat panaikintas atleidimas nuo akcizų lengvatų aplinkai žalingiems akmens anglims, koksui ir lignitui, kai jie parduodami gyventojams, taip pat paramos gavėjo statusą turintiems asmenims.

Siekiant tolygiau paskirstyti mokestinę naštą, gyventojų pajamų mokesčio srityje atsisakyta atskirų pajamų mokesčio tarifo taikymo (5 ir 15 procentų) individualios veiklos pajamoms priklausomai nuo profesinės veiklos rūšies, pereinant prie vieno 15 proc. tarifo, o realią apmokestinimo naštą reguliuojant mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, tai yra taikant mokesčio kreditą,kuris priklauso nuo gautų apmokestinamųjų pajamų (pelno) dydžio.

Taip pat buvo numatyta įvertinti tikslingumą pirmus veiklos metus atleisti verslą nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Numatomos vienerių metų pelno mokesčio „atostogos“ pradedančiam smulkiam verslui ir vienerių SODROS įmokų atostogos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.

Įgyvendintas pažadas dėl pelno mokesčio lengvatų investicijoms į technologinį atsinaujinimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

Programos įgyvendinimo plane buvo abstraktus tikslas nuosekliai keisti akcizų tarifus, įvertinus įtaką viešiesiems finansams. Priėmus kitų metų biudžetą, nuo kitų metų sausio didės dyzelino, o nuo kovo – ir tabako gaminių akcizo tarifas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) susikaupusi skola išties buvo perkelta perkėlimas valstybės iždui.

Pažadai įgyvendinti iš dalies
Nerijus Mačiulis

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutiko, kad mažiausias pajamas gaunantiems asmenims mokestinė našta sumažės nuo 2018 metų sausio 1 dienos dėl didinamo neapmokestinamo pajamų dydžiu.

„O didžiajai daliai vaikus auginančių šeimų nebus jokių pokyčių, nes mokestinė lengvata, Papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) virsta socialine išmoka. Tai čia pokytį gali pajusti tik labai specifinės šeimos, tos, kurios augina daug vaikų ir gauna mažas pajamas, ir iki šiol negalėdavo pilnai pasinaudoti PNPD“, - sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas nebuvo linkęs sureikšminti to, kad Vyriausybė nusisuko arba atidėjo planą visą ar dalį darbdavio socialinio draudimo įmokos, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas, perkelti darbuotojui, sujungti gyventojų pajamų mokesčio ir bendrajai pensijai finansuoti skirtas valstybinio socialinio draudimų įmokų dalis.

„Tai nėra grandiozinė reforma, kuri turėtų greitų ir apčiuopiamų pasekmių. Galima rasti ir kritikuotinų tokių siūlymų aspektų. Taigi aš to sujungimo per daug nesureikšminčiau“, - sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, svarbu tai, kad tokiu sujungimu būtų galima supaprastinti mokesčių sistemą, nes dabar darbuotojų apmokestinimas iš tiesų yra labai sudėtingas - yra įvairūs mokesčiai, įvairios socialinio draudimo įmokos, dalį moka darbuotojas, dalį – darbdavys. Tai didelė dalis dirbančiųjų net nesupranta, kokius mokesčius moka“, - sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas sutiko, kad šią sistemą reikėtų tobulinti. „Tačiau tai daugiau apmokestinimo skaidrumo didinimas ir, galbūt, administracinės naštos mažinimas, o ne pokytis, susijęs su mokesčių mažėjimu“, - sakė N. Mačiulis.

Kalbėdamas apie mokestines lengvatas, ekonomistas išskyrė sprendimą įvesti Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą visiems receptiniams nekompensuojamiems vaistams. Jiems bus taikomas 5 proc. PVM tarifas.

„Tai yra didelis pokytis didžiajai daliai gyventojų“, - sakė N. Mačiulis.

Apgailestauja dėl vienintelio dalyko
Ramūnas Karbauskis

Didžiausios valdančiosios valstiečių-žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad iš daugybės per metus pradėtų daryti darbų lengviau išskirti tuos, kuriuos dar nepavyko padaryti pakankamai dideliu mastu.

„Tikriausiai sunku įvardinti darbą, kuris būtų įgyvendintas. Visi pradėti. Turiu mintyje aukštojo mokslo pertvarką ir farmacijos sritį, valstybinių įmonių pertvarką, miškų reformą. Išvažiuoja traukinys su visais vagonais sprendimų, kurie reikalingi Lietuvai, ir kurie buvo žadėti“, - sakė R. Karbauskis.

Jis išskyrė vienintelį klausimą, kuriuo, pasak jo, yra atsiliekama nuo savo norų ir planų. Tai yra valstybės tarnybos pertvarka.

„Čia mes susidūrėme su tam tikru pasipriešinimu. Aš minėjau tam tikruose interviu, kad tas pasipriešinimas buvo susijęs su tuo, kad mums tiesiog Seime, dar pavasario sesijoje, trūko palaikymo, dabar jeigu rudens sesijoje tas klausimas būtų keliamas, jo nebebūtų pritrūkę, bet Vyriausybė labai tam klausimui ruošėsi. Pavasario sesijoje mes gausime visą paketą sprendimų, kurie reikalingi, kad pertvarka būtų sėkminga“, - sakė R. Karbauskis.

Jis teigė neprisimenąs tokių darbų, kurių Seimas nesugebėjo padaryti, kad Vyriausybė galėtų tęsti savo darbus.

„Vyriausybė daro tai, ką gali ir pajėgia. Pasipriešinimas iš biurokratinio aparato yra didelis. Atsirado profsąjungos ministerijose, nes tos pertvarkos tikriausiai baugina daugelį žmonių, dirbančių valstybės tarnyboje“, - sakė R. Karbauskis.

Tačiau, pasak jo, pertvarka yra neišvengiama. „Jeigu mes jos nepadarysime valstybės tarnyboje, tai tokiu atveju mes toliau veiksime sistemoje, kada atlyginimai yra maži, kada pati tarnyba yra neefektyvi, ir mes į valstybės tarnybą neprišauksime pačių geriausių žmonių, kurie tvarkytų mūsų valstybę pačiu geriausiu būdu“, - sakė R. Karbauskis.

Daugiau galimybių mato kitąmet

Kalbėdamas apie kritiką dėl „vaiko pinigų“ dydžio, medikų ir dėstytojų atlyginimų, valstiečių-žaliųjų lyderis teigė, kad daugiausia jos sulaukia iš oponentų Seime.

„Sprendimai yra priimti ir dėl „vaiko pinigų“, ir dėl mokytojų, ir medikų atlyginimų augimas. Kas keisčiausia, kad didžiausia kritika pasipila iš tų, kurie niekada jų nedidino arba net juos mažino“, - sakė R. Karbauskis.

Didžiausios valdančiosios partijos lyderis gynė sprendimą kelti medikams algas nuo kitų metų gegužės.

„20 proc. - tai yra mažai ar daug? Aš suprantu, kad mūsų opozicija rėkia, kodėl ne 100 proc.? Bet dėka tos pačios opozicijos dėl to, kad buvo priiminėjami keisti sprendimai ir dėl skolinimosi procentų ir kitų dalykų, mes turime tai, ką turime. Ir iš to, ką turime, darome viską, kas įmanoma“, – sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, 2019 metais “bus daug didesnės galimybės nei 2018 metais”.

„Sprendimai, kurie pradėjo veikti, ir kurie įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, jei jie pradės duoti tą efektą, kurio mes tikimės, tai tokiu atveju 2019 metais mes turėsime didesnį prieaugį atlyginimų, pensijų (didinimui – DELFI). Tai neišvengiama, jeigu mes, kaip valstybė, nedarysime tokių klaidų, kokias darė ankstesnės Vyriausybės, kada jos neišnaudodavo nei ekonomikos augimo laikotarpio, nei logiškus sprendimus priiminėdavo krizės metu“, - sakė R. Karbauskis.

Pažadų nesieja su rinkimais
Mykolas Katkus

2019 metais bus prezidento rinkimai. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, kaip ir kitos partijos, dar nėra paskelbusi, kokį kandidatą kels šiuose rinkimuose, ir komunikacijos ekspertas, „VRP|Hill & Knowlton“ direktorius Mykolas Katkus valstiečių-žaliųjų lyderio piešiamos geresnio gyvenimo perspektyvos nesieja tiesiogiai su šiais rinkimais.

Komunikacijos ekspertas paaiškino, kad dalies prezidento rinkėjų pažiūros yra labai stipriai nusistovėjusios ir mažai kas gali atsitikti, kas pakeistų jų nuomonę. Jie balsuoja pagal partijas ar asmenybes.

„Bet jei mes kalbame apie tam tikrą kiekį rinkėjų, o dauguma tokių Lietuvoje yra, kurie neturi aiškaus apsisprendimo, už ką jie balsuos, tai jie paprastai dairosi, už ką balsuoti, visą laiką. Bet iš esmės tikrasis jų apsisprendimo laikotarpis prasideda likus maždaug metams iki rinkimų“, - sakė M. Katkus.

Pasak komunikacijos eksperto, tiesiogiai sakyti, kad R. Karbauskio pareiškimai tiesiogiai susiję su prezidento rinkimais, vargu ar būtų galima.

„Aš manau, kad visų pirma tai yra susiję net ne su prezidento, o su Seimo rinkimais, nes ponui Karbauskiui pagal dabartinę situaciją turbūt Seimo rinkimai yra kur kas svarbesni. Natūralu, kad visi politikai norėtų, kad paskutiniai skalsūs metai, 2019-ieji metai, būtų prieš pat kitus – 2020 metų Seimo rinkimus, kada bus naujas ciklas“, - sakė M. Katkus.

Pasak komunikacijos eksperto, netgi yra pastebėta anksčiau, kad ir pensijos kildavo rinkiminiais metais. Jo nuomone, R. Karbauskis, kaip ir visi politikai, stengiasi parodyti rinkėjams, kad „dabar dar truputį pakentėkime, o jau visai netrukus bus tikrai geri metai, kada galėsime pakelti pajamas ir medikams, ir pensininkams, ir kitiems“.

„Tai yra visiškai natūralus politinis dalykas, nemanau, kad tai yra susiję su kažkokiais konkrečiais rinkimais. Manau, kad tai yra labiau susiję su politikos esme apskritai. Visi nori parodyti, kad geresnis gyvenimas yra ne už kalnų, būtent, kai mes valdome“, - sakė M. Katkus.