Visada kaltins valdžią

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. Lauras Bielinis teigė, jog kol kas reitingų pokyčiai nėra dramatiški, bet tokie jie gali būti tada, kai gyventojai gaus pirmas šio šildymo sezono sąskaitas.

„Yra dėsninga, kad visuomenė dėl visų problemų, kurios iškyla žmonėms, kaltę suverčia Vyriausybei ir pirmiausia – premjerei. Tai natūralu, bet, kita vertus, kritimas nėra jau toks didelis, kad galėtume aliarmuoti. Tai tiesiog greičiausiai sezoninis dalykas, visuomenė šiandien dar nelabai suvokia, nelabai pajuto tų pokyčių, kurie vyksta.

Manyčiau, kad pagrindinę stiprią reakciją į tai mes matysime lapkričio mėnesį, jo pabaigoje, kai prasidės šildymo sezonas, – visi grįžę į darbo vietas pajaus negatyvių pokyčių. Tada mes tikrai matysime reitingų pokyčius“, – prognozavo jis.

Politologas teigė, jog nepaisant procesų, kurie galbūt nepriklauso nuo Vyriausybės darbų, vis tiek ministrų kabintas susižers visą kritiką.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas savo ruožtu stebėjosi premjerės I. Šimonytės pareiškimais.

„Ryškus dalykas – I. Šimonytės komunikacinė klaida, kai ji pasakė, kad renkantis elektros tiekėją reikėjo tai daryti atidžiau. Mane net šokas ištiko“, – sakė politologas.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

MRU politologas pabrėžė, jog politikas privalo pripažinti klaidas, nes kitu atveju „jo nelaukia ateitis šviesi“.

„Reikėjo pripažinti klaidą – kad buvo kažkas blogai su tuo licenzijavimu. Klaida buvo padaryta anam Seime, ten buvo priimtas įstatymas, <...> – tą irgi reikėjo ištransliuoti visuomenei, kad čia ne jų, o Sauliaus Skvernelio reikalai. Komunikacine prasme ši Vyriausybė šovė į kojas.“

L. Bielinis taip pat sutiko, jog komunikacinė klaida buvo padaryta.

„Kreipti dėmesį į tai reikia, kad visuomenė vertina politikus, Vyriausybę ne pagal tai, ką jie padaro, tai irgi tam tikrą vertinimo kriterijų turi, bet kaip jie iškomunikuoja savo veiksmą. <…> Vyriausybės, premjerės reakcija į visuomenę, kad tai jų pačių reikalas, iš tikrųjų yra savotiškas atsiribojimas nuo visuomenės. Tai reiškia, kad ateityje visuomenė gali atsiriboti ir nuo Vyriausybės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo politologas L. Bielinis.

MRU politologas V. Dumbliauskas sakė, kad galbūt ne nuovargis lemia tokią premjerės I. Šimonytės retoriką.

„Stebiu ją nuo pat politinės karjeros pradžios, ji ikrai neeilinio proto žmogus, man patinka jos ironija. <…> Manau, I. Šimonytė – ne politikė, čia yra problema. Šiuolaikinėje demokratinėje politikoje yra keli veikėjai: politikai, biurokratai ir ekspertai. Taigi I. Šimonytė tikrai ekspertė. <…> Tačiau politiko profesija reikalauja kitokių savybių. <…> Politikas yra žodžio meistras, jis turi įtikinėti, turi būti oratorius, o biurokratas – daugiau rutinų, procedūrų specialistas. Tie dalykai, manau, pasireiškia, kada nėra tų politiko duomenų, ir I. Šimonytė elgiasi kaip ekspertė“, – svarstė V. Dumbliauskas.

Jis laidoje tikino, jog politikas „negali taip kalbėti“.

„Jeigu politikas nesupranta, kad reikia komunikaciškai žaisti su piliečiais, tada jis pasmerktas ir jo politinė ateitis tampa labai abejotina. Manau, kad čia yra priežastis, – I. Šimonytė yra ne politikė ir nemoka taip „suokti“, kaip suokia Vilija Blinkevičiūtė“, – sakė MRU politologas V. Dumbliauskas.

L. Bielinis teigė, jog premjerė kartais nesugeba suvokti, kad ne tik žinių ištransliavimas yra svarbu.

„Ne tik sprendimų priėmimas, bet ir to pateikimas visuomenei. Tam reikalingas gebėjimas pajusti visuomenėje vykstančius emocijų pokyčius, skonius, baimes. <…> Kai politikas yra dėmesio centre, jam labai svarbu mokėti lengvai ir aiškiai kalbėti. Net jeigu visuomenė padarė neapgalvotą veiksmą, politikas turi taip pateikti, kad visuomenė suvoktų, jog tas veiksmas bus išspręstas“, – tikino VDU politologas L. Bielinis.

Kokia ateitis laukia?

MRU politologas V. Dumbliauskas, kalbėdamas apie galimus I. Šimonytės ateities planus, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ dalijosi nuojauta, kad dabartinė premjerė po šios kadencijos norėtų tiesiog pasitraukti iš politikos.

„Man toks įtarimas, kad ji iš viso iš politikos ruošiasi išeiti, ruošiasi grįžti į eksperto vaidmenį, greičiausiai – finansų sistemoje. <…>. Kad ji yra pavargusi nuo politikos, buvo išsitarusi, užsiminė apie sveikatos problemas – tokia įtampa. <…>. Manyčiau, kad ji visiškai atsisakys toliau dalyvauti politikoje, netgi į Seimą neis“, – teigė politologas.

Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

Jis taip pat svarstė, jog ir G. Landsbergis dabar nori grįžti į Briuselį ir tapti „biurokratu“.

„Manau, kad jis save matė biurokratu Briuselyje, o politiku tapo šiek tiek per prievartą, – man kyla toks įtarimas. Dabar vėl įtarimas man, kad jis nori grįžti į Briuselį, Europos Komisiją, kur dirba ne politikai, o biurokratai. Ir niekas jų nerinko, jie priima sprendimus, kuriuos mes vėliau turime įgyvendinti.

Nenustebsiu, jeigu G. Landsbergis išeis iš politikos ir grįš į Briuselį, kokį gerą postą. Gal jis ir ruošiasi tam, gal dabar ir kuria tam tikrą savo įvaizdį – kieto, drąsaus užsienio reikalų ministro. Nenustebčiau, jei jis išeitų iš Lietuvos politikos ir išvažiuoti į Briuselį“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė V. Dumbliauskas.