Mitalas: dėl nedidelio klausimo taip sukryžminame ietis
Valdančiosios Laisvės partijos atstovas Seime Vytautas Mitalas ir Žinių radijo eteryje džiaugėsi, kad nėra konservatorių partijos narys.
„Palaikiau siūlymą, nors suprantu, kad iki to siūlymo įgyvendinimo reikia daug kelio nueiti. Dėl kultūros neribotumo yra absoliuti racija, dėl restoranų yra vietos padėlioti. (…) Matote, kiek kita partija. Tai džiaugiuosi, kad nesu konservatorius“, – sakė parlamentaras, paklaustas, ar jam už šios idėjos palaikymą „neužkūrė pirties“.
Valdančiosios koalicijos kolegų, konservatorių partijos vidinių reikalų Laisvės partijos atstovas V. Mitalas Žinių radijo eteryje komentuoti nenorėjo.
„Kai žiūri į kitą kiemą, tai labai daug ką pas kaimyną vertinti gal ir nebūtų korektiška. Bet mes esmę pametėme. Dabar pradėjo pešiotis dėl to – Vyriausybė ar ne, kas derinama, kas ne. Bet esmę juk yra paprasta – šis pasiūlymas yra palyginus labai nedidelis, labai smulkus biudžeto kontekste, tikrai ne toks galvosopis“, – kalbėjo V. Mitalas.
Laisvės partijos atstovas V. Mitalas teigė, jog bruožas iš smulkaus dalyko padaryti dramblį yra gajus bruožas.
„Mano pasiūlymas pateikimo stadijoje praėjo. (…) Bet jeigu Vyriausybė pozicijos nekoreguoja, tampa sudėtingu Vyriausybės klausimu išlikti, tada aš pirmą kartą tokius dalykus pamatysiu. Kai dėl pakankamai nedidelio klausimo mes taip sukryžminame ietis“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V. Mitalas.
Šimonytės ultimatumas?
Darbo partijos pirmininkas, Seimo narys A. Mazuronis tikino, jog savotišką balsavimą dėl pasitikėjimo Vyriausybe gali surengti pati ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
„Gali būti, kad šios balsavimas dėl PVM lengvatos bus savaime klausimas dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Vyriausybe. Iš premjerės pasisakymų aš girdžiu, suprantu, kad ji šį balsavimą dėl šios pataisos, ar dėl su Vyriausybe nesuderintų biudžetinių pakeitimų ji priima ir priims kaip nepasitikėjimą Vyriausybe.
Ir jeigu V. Mitalas ir Laisvės frakcija laikysis tos pozicijos iki galo, kokią deklaravo ir pateikimo stadijoje, ir gali net nereikėti tos nepasitikėjimo procedūros“, – kalbėjo parlamentaras.
Darbo partijos lyderis tikino girdintis, jog Vyriausybės vadovė I. Šimonytė šį klausimą priima labai „asmeniškai ir emocionaliai“.
„Ji iš tiesų kelia klausimą dėl pasitikėjimo visa Vyriausybe jau iš valdančiosios daugumos pusės. Jeigu tam tikri valdančiosios daugumos atstovai balsuoja už su Vyriausybe nesuderintas mokestines lengvatas, čia esmė ne dydyje. (…) Labai tikiuosi, kad V. Mitalas taip pat sakys ir svarstymo stadijoje, kai reikės balsuoti dėl šitų pataisų, ir priėmimo stadijoje“, – sakė jis.
Paklaustas, ar netiki Laisvės partijos atstovo žodžiais, A. Mazuronis prognozavo raginimą pasiūlymą atsiimti.
„Jeigu ministrė pirmininkė padarys tą žingsnį, o aš tikiu, kad padarys, pristatydama valdančiai daugumai šį balsavimą kaip pasitikėjimo visa Vyriausybe klausimą, tikiu, kad V. Mitalo paprašys Vyriausybės ministrės, kiti partijos susilaikyti nuo šio klausimo gynimo toliau Seimo salėje. Įtariu, kad V. Mitalas pakeis savo poziciją ir nebus toks principingas kaip Mykolas Majauskas. Su kuriuo konservatoriams bus ženkliai sunkiau“, – prognozavo A. Mazuronis.
Konservatorius Kęstutis Masiulis „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad net neabejoja, jog šie planai – tik kvailiojimas.
„Jie patys bijo labiau Seimo rinkimų nei mes“, – tikino konservatorius K. Masiulis.
Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis teigė, jog jo pasiūlymas turėtų labiau priimtinas ir valdančiosios daugumos atstovams.
„Nes ne vienam ministrui žadama kelti interpeliaciją. Aš tiesiog galvoju, ar visuomenė iš mūsų to tikisi – penkios ar šešios interpeliacijos iš eilės. Visi turbūt atrodysime kvailai. Jeigu kyla pagrįstai abejonių dėl tokio kiekio ministrų kompetencijos, veiksmų teisėtumo, man atrodo, kad nepasitikėjimas Vyriausybe yra ta procedūra, kuri pakankamai neilgai trunkanti ir labai aiškiai atsakanti į esminį klausimą – ar šios sudėties Vyriausybė turi politinė palaikymą parlamento rūmuose ar ne“, – argumentavo A. Mazuronis.
Jis priminė, jog pasitikėjimo Vyriausybe klausimas sprendžiamas slaptu balsavimu. A. Mazuronis šį klausimą slaptu balsavimu siūlė spręsti jau po kitų metų biudžeto priėmimo.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas pabrėžė, jog demaršai baigsis po premjerės ultimatumo.
„Valdantieji turi, ką prarasti – pozicijas, postus, įtaką, galimybę įgyvendinti savo programą. Kai tik ta grėsmė taps reali, kai premjerė ateis ir dės ultimatumą, o tai daro kiekvienas premjeras prieš kiekvieną biudžeto tvirtinimą. Tai ir baigsis visi demaršai“, – prognozavo Seimo opozicijos atstovas G. Paluckas.
Jis pabrėžė, jog šiuo metu svarbiausia yra kitų metų biudžeto patikrinimas, o interpeliacijos atskiriems ministrams yra svarbesnės nei bendras pasitikėjimas Vyriausybe.
„Žmonėms interpeliacijos yra svarbesnės, nes kiekvienas ministras turi atsakyti į labai konkrečius klausimus. (…) Nėra tikslas tiesiog nuversti ministrą kažkurį. O kalbant apie visos Vyriausybės pasitikėjimo pasitikrinimą, mes visa opozicija stengsis laikytis solidariai, bet po biudžeto patvirtinimo ir matysime, tada ir bus galima diskutuoti apie tolesnį santykį tarp pozicijos ir opozicijos“, – kalbėjo socialdemokratas G. Paluckas.
Nieko nesitiki
Laisvės partijos atstovas V. Mitalas prognozavo, jog dabartiniai opozicijos planai baigsis niekuo.
„Būgnai dunda garsiai, kyla vėliavos ir tuoj bus žygiuojama į pasitikėjimo visa Vyriausybe procedūrą. Bet kažkaip galiu lažintis, kad jei ta diena ateis į Seimą, tai ir opozicija nesutars, ką reikia tiksliai daryti ir pasigirs „pš“. (…) Nes visi Seime supranta, kad vis tiek kažkam valdyti Lietuvą reikės, tą turės daryti Seimas. Seime yra tokių žmonių, kurie yra išrinkti 2020 m. rinkimuose. (…) O be to, ne visi opozicijos žmonės siekia dabar tapti premjerais, eiti į ministerijas. (…) Manau, kad interpeliuosite visą Vyriausybę tik 2024 metų vasarą, o iki to laiko bus galima gąsdinti vieni kitus, palaikyti šią temą eteryje, nes jis yra tiesiog neįgyvendinama, nėra logiška“, – argumentavo Laisvės partijos atstovas V. Mitalas.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Seime Jurgis Razma Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog tikisi, kad iki biudžeto ir lydinčiųjų projektų priėmimo konservatoriai dėl visko sutars.
Delfi primena, kad valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) Priežiūros komitetas rekomenduoja Seimo Biudžeto komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui arba atsiimti su Vyriausybe nederintą siūlymą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, arba trauktis iš pareigų komitete ir iš partijos.
„Nesu tas baudėjas, nesu Priežiūros komiteto narys. Manau, kad iki biudžeto ir lydinčiųjų projektų priėmimo dėl visko sutarsime. Ir manau, kad M. Majauskas nebus tas asmuo, kuris laikosi kitos pozicijos nei Vyriausybė“, – kalbėjo konservatorius.
J. Razma, komentuodamas TS–LKD Prezidiumo sprendimą, kuris įpareigojo konservatorių frakciją Seime neteikti ir nepalaikyti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų kitų metų valstybės biudžeto projektui, teigė, jog privalomi dalykai turėtų atsirasti tik priėmimo stadijoje.
„Manau, kad visi tokie privalomi dalykai turėtų liesti tik priėmimo stadiją. (…) Dabar, kai biudžeto projektui įvairūs Seimo nariai pateikia pasiūlymus, Vyriausybė pritaria, ar ne, svarbu, kad mūsų frakcijos seimo nariai, jeigu Vyriausybė nepritaria, tų pačių projektų biudžeto priėmimui neregistruotų ir už juos nebalsuotų. Bet manau, kad pačioje pirminėje stadijoje įvairūs pasiūlymai galimi. Tik tikiuosi, kad mano kolegos pasiūlymus teiks atsakingai“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo konservatorius J. Razma.
