aA
Savaitė liko iki dienos, kai Seime prisieks keli nauji parlamentarai, pakeitę į europinę valdžią išrinktus Lietuvos atstovus. Tarp šios kadencijos Seimo naujokų yra žurnalistė Audronė Jankuvienė, Vinco Kudirkos bei kitų žurnalistikos premijų laureatė, apdovanota ir Kauno miesto savivaldybės įsteigtu Santakos garbės ženklu. Priesaikos Seime išvakarėse su ja kalbėjosi agentūra ELTA.
Audronė Jankuvienė
© DELFI / Rafael Achmedov

– Paprastai žurnalistai vengia atsidurti valdžios pozicijose, mieliau politinį procesą stebi iš šalies ir jį komentuoja, kritikuoja. O kas gi nulėmė jūsų apsisprendimą tapti Seimo nare?

– Esminį sprendimą išbandyti save politikoje priėmiau dar 2016 metais artėjant Seimo rinkimams. Dabar tereikėjo apsispręsti, ar sutinku pakeisti parlamentarą Stasį Jakeliūną, jam tapus Europos Parlamento nariu, iki kitų Seimo rinkimų likus mažiau nei pusantrų metų.

Žinoma, svarstant reikėjo drąsos atmesti rizikas ir įveikti abejones. Suprantu, teks smarkiai „vytis“ kolegas ir mokytis. Bet, sakoma, patirtis – proporcinga gebėjimui ją įgyti, kartais geriau neturėti patirties, nei turėti jos blogos.

Atsisakius turimo darbo, laukia nelengvas, sunkiai prognozuojamas, bet įdomus veiklos etapas. Antra vertus, tai – galimybė kitoje „barikadų“ pusėje pritaikyti savo patirtį. Viena yra stebėti politinius procesus iš žurnalisto (Audronė, tuomet Kanapickienė, daugiau kaip 20 metų dirbo „Kauno dienos“ žurnaliste ir ekonomikos redaktore – ELTA) ar komunikacijos specialisto pozicijos (pastaruosius beveik 10 metų darbavosi komunikacijos srityje), kita – pačiai prisiimti atsakomybę už sprendimus.

– Į rinkimus 2016-aisiais ėjote kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė. Ar pati pasirinkot, ar jums parinko Centro-Žaliakalnio apygardą, kurioje dėl mandato kovojo net 12 kandidatų, tarp jų ir konservatorių lyderis?

– Ne taip svarbu, kuri tai buvo apygarda. O tai, kad kartu su Gabrieliumi Landsbergiu man pavyko patekti į antrą rinkimų turą, pralenkus prof. Dainių Pavalkį, ambasadorių, buvusį kultūros ministrą Arūną Gelūną ir kitus, laikiau „naujokės“ pergale. Antrame ture surinkau daugiau kaip 44 procentų balsų. Bet daugiamandatėje apygardoje pagal sąrašą peržengti brūkšnį ir jau tada (2016-aisiais) patekti į Seimą pritrūko 80 reitingo balsų.

– Gal esate numačiusi, kuriame Seimo komitete darbuositės ir į kokius klausimus gilinsitės?

– Kol kas negaliu tiksliai pasakyti, – tai priklausys ne vien nuo asmeninių mano norų, bet ir koalicijos susitarimų, kvotų, kitų dalykų. Politikoje neturėtų galioti taisyklė „kiekvienas už save“, neišvengiamai turi apriboti save veikiant komandoje, kad būtų galima ką nors pakeisti.

Stengsiuos įtikinti kolegas, kad, pavyzdžiui, regioninėje politikoje tebėra likęs vakuumas panaikinus apskritis, ir regiono plėtros tarybos neatlieka to vaidmens, kurio buvo tikimasi. Neabejoju, reikia aiškintis, kodėl iš politinės darbotvarkės dingo regionų ekonominių specializacijų klausimas.

Mėginsiu priminti ir „sidabrinės ekonomikos“ idėją, kurios esmė – senstant visuomenei, vykstant migracijai, mažėjant gimstamumui bei trūkstant darbuotojų, sudaryti sąlygas grįžti į darbo rinką vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuva keliasdešimčia metų atsilieka nuo politinių diskusijų ir sprendimų šioje srityje, nors tam skirtas Vienos planas buvo priimtas 1982-aisiais. Vienas iš trukdžių Lietuvoje kurti senėjimui draugišką visuomenę yra vyraujanti diskriminacija dėl amžiaus. Kodėl Italijoje visiškai natūralu kavinėje matyti žilstelėjusį padavėją, o Lietuvoje tai tarsi tabu? Vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas kompensuotų jaunų darbuotojų sumažėjimą, jų kompetencijas papildytų patirtimi, komandiniu darbu, lojalumu.

– Kas dar galėtų sulaukti jūsų, kaip Seimo narės, dėmesio?

– Į politinį lauką siūlyčiau perkelti viešojoje erdvėje pateiktą idėją tarptautinį pripažinimą pelniusiems menininkams skirti valstybės premijas, analogiškai skiriamas žymių laimėjimų pasiekusiems sportininkams. Menininkų kūryba – ne mažiau veiksminga reprezentacijos priemonė kaip sportas, ir ją galima panaudoti kultūrinės diplomatijos tikslais. Nacionalinė kultūros strategija, nacionalinis kultūros forumas, Nacionalinė muziejų koncepcija, – diskutuojant su kultūros žmonėmis, tai padėtų tiek kuriant kultūros politiką apskritai tiek ją demokratizuojant.

– O sritis, kurios atstovė pagal profesiją esate (nes žurnalistika – visam gyvenimui), nors nė vienoje redakcijoje jau senokai nedirbate, – ar joje viskas gerai?

– Na taip, žiniasklaida – jautri tema. Jos įtaka visuomeniniams, politiniams, ekonominiams procesams – itin reikšminga, ji galingai formuoja visuomeninę nuomonę bei pilietinę poziciją. Galiu dar pridurti, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kurioje nėra nuoseklios ir kryptingos žiniasklaidos paramos politikos.

Seimo rinkimuose kėliau idėją, kad valstybė turi sukurti efektyvią visuomenės informavimo politiką, o jos viena iš dalių būtų paramos žiniasklaidai programa. Tereikia noro perimti ir pritaikyti kitų šalių patirtį. Bene labiausiai paramos sistemos yra išplėtotos Šiaurės Europos šalyse. Pavyzdžiui, laikraščių leidybos ir platinimo subsidijavimui Švedijoje kasmet skiriama apie 566 mln. kronų (tai prilygo apie 226 mln. litų). Danijoje kasmet periodinei spaudai (daugiausia laikraščiams) skiriama apie 206 mln. eurų parama, remiamas naujų leidinių įkūrimas, taip pat pertvarkymas turint finansinių sunkumų. Norvegijoje bei Nyderlanduose subsidijos žiniasklaidos organizacijoms skiriamos tik tuomet, kai žurnalistai turi visišką redakcinę autonomiją. (Lietuvoje parama siejama su teisės bei etikos normomis).

Yra nemažai atvejų, kai ES narėje spauda ar su ja susijusi paslauga neapmokestinama, arba tarifas yra mažesnis nei minimali ES reikalaujama lengvata, – 5 proc. Jungtinėje Karalystėje PVM neapmokestinami laikraščiai, žurnalai ir knygos, Danijoje – dažniau nei kartą per mėnesį leidžiami laikraščiai, – skatinami dienraščiai ir savaitraščiai. Liuksemburge laikraščiams, žurnalams, knygoms taikomas 3 proc. lengvatinis PVM tarifas. Tai – kelerių metų senumo duomenys, bet kalbame apie patį principą: žiniasklaida Europoje tikslingai remiama ir palaikoma. Pas mus gi žiniasklaida jaučia didžiulį ekonominį spaudimą, nes iš jos padarėme verslą.

– Kolegos žurnalistai (ir ne vien jie, savaime aišku) pastaruoju metu nemažai kritikos skiria parlamentarų sudaromoms įvairioms komisijoms, tarsi Seimo tikslas būtų daugiau laiko ir pastangų skirti tam, kas buvo, o ne tam, kas turėtų būti, kad Lietuva geriau gyventų. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Iš tikrųjų, šios kadencijos Seime sudaromos laikinosios tyrimo komisijos sulaukia nemažos kritikos, esą dubliuojamas teisėsaugos institucijų darbas, kapstomasi po praeitį ir panašiai. Bet juk ir 2004-2008 metų kadencijoje buvo sudarytos komisijos EBSW, AB „Alita“ privatizavimo klausimams, nors šias bylas savo ruožtu tyrė ir teisėsauga. Prisiminkim, 2008-2012-aisiais dirbo Seimo komisija „Snoro“ banko bankroto aplinkybėms tirti, kita nagrinėjo galimą neteisėtą interesų grupuočių poveikį teisėsaugos institucijoms. Dabar tiriama galima neteisėta įtaka ir poveikis politikams bei valstybės tarnautojams. Tokią teisę Seimui suteikia jau dvidešimt metų galiojantis įstatymas. O pritarti ar nepritarti komisijos išvadoms, sprendžia visas Seimas.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.8333

Top naujienos

Erdoganas apsiskaičiavo ir įsispraudė į kampą: gali tekti skaudžiai mokėti (4)

Pastaruosius kelerius metus, Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui vis priešiškiau...

Gyvai / DELFI Diena iš Palangos: pareigūnai apie poilsiautojų nuotykius ir kur dingo čeburekai (2)

Palangoje – puikus oras ir pilna poilsiautojų. Kokiems turistų nuotykiams ruošiasi policijos...

Nustatyta moters, kurios palaikus įtariamoji žudikė bandė sudeginti Verkių parke, tapatybė (98)

Penktadienį nebeliko abejonių dėl sostinėje liepos 17 d. nužudytos moters tapatybės. Tai 1933 m....

Paaiškėjo daugiau Nausėdos komandos narių papildyta (117)

Lietuvos respublikos prezidentūros puslapyje atsinaujino kontaktai, tad paaiškėjo dar daugiau...

Žinomumas vaikystėje ir nuosavas verslas dar nebaigus mokyklos: papasakojo, kokia yra tokio gyvenimo kaina (16)

Pastaruoju metu retai viešumoje pasirodanti jaunosios verslininkės Militos Daikerytės mama Sonata...

Nuo grybų kainų gali atvipti žandikaulis pasakė, kada galėsit prisirinkti patys (44)

Nors kai kurie sėkmingiausi grybų rinkikai dalinasi ypatingai sėkmingos medžioklės nuotraukomis,...

Palangoje orą kaitina 1006 km lenktynių kvalifikacija: ieškoma 10 greičiausių komandų atnaujinta 15.55

Palangoje, „ Aurum 1006 km lenktynėse “, duotas startas kvalifikaciniams važiavimams. Iki pat 17...

Bulgarija už viešbučio sienų: ką turistams čia pataria aplankyti vietiniai gyventojai

Paklauskite bulgarų apie gražiausias vietas jų šalyje ir išgirsite tūkstančius įvairiausių...

Ar tiesa, kad geriant pieną dantys tampa stipresni: burnos higienistė patvirtino ir paneigė 7 faktus

Dantis valytis po pusryčių ar prieš? Nėščiajai jau planuoti vizitą pas odontologą, nes dantys...

Dvigubos žmogžudystės sukrėstas kaimas negali suprasti artimuosius išžudžiusio ūkininko poelgio vyras namiškius puolė miegančius (110)

Ankstų penktadienio rytą ant Kelmės ir Raseinių rajonų ribos esančius Algenių ir Stulgių...