Anot laikraščio "Haaretz", kitą savaitę Holokausto istoriją pasakojantis muziejus pradės skelbti dokumentus, kurie gauti susitarus su Baltijos šalių, Baltarusijos ir Ukrainos archyvais.
Tikimasi, kad nauja medžiaga, tarp kurios yra asmeniniai Holokaustą išgyvenusių žydų dokumentai, padės atskleisti žydų persekiojimo ir naikinimo mastą, rašo dienraštis.
Pasak Lietuvos vyriausiojo archyvaro Ramojaus Kraujelio, Izraelio muziejų itin domina Kaune saugomi dokumentai.
"Jad Vašemo muziejų labiausiai domina žydų kilmės asmenų pasų kortelės iš tarpukario Kauno laikotarpio. Planuojama, kad Kauno apskrities archyvas pradės skaitmeninti šiuos dokumentus", - BNS sakė R. Kraujelis.
Svarbus susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp Jad Vašemo (Holokausto tyrimų centro ir muziejaus) bei Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pasirašyti pernai rudenį.
Pagal jį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas ir Kauno apskrities archyvas per artimiausius pora metų planuoja pateikti nemažai skaitmeninių dokumentų kopijų, sakė J. Kraujelis.
Jo teigimu, dabar Izraelio muziejus gali skelbti dokumentus, kuriuos gavo pagal ankstesnius susitarimus, pasirašytus dar 1995 metais.
Jad Vašemo muziejaus tyrimų, dokumentų ir šivietimo padalinio vadovas Haimas Gertneris sako, kad iki šiol yra "tamsių dėmių" dėl žydų gyvenimo Vidurio ir Rytų Europoje.
"Iš šio regiono labai sudėtinga surinkti įrašų kopijas. Yra kaimų, kurie vieną dieną buvo visiškai nušluoti nacių, ir neliko nieko, kas galėtų papasakoti apie tai, kas nutiko", - "Haaretz" laikraščiui sakė jis.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 220 tūkst. žydų. Vilnius buvo svarbus žydų kultūros centras, todėl daugelį metų miestas buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale.
Per Vokietijos okupaciją 1941-1944 metais naciai ir vietos kolaborantai išžudė daugiau nei 90 proc. Lietuvos žydų.