Pasak K.Sudžienės, J.Abromavičius „buvo autoritetas savanorių taryboje ir savo autoritetu jis gadino tų kitų veiklą, jis jiems trukdė“.
„Tai buvo politikų kišimasis į savanorių darbą, norėta pasinaudoti savanoriais savo politiniuose žaidimuose. Tas prasidėjo 1993 metais, kada buvo grįžta iš miško (Pakaunės - DELFI) ir buvo užimtas štabas bei buvo duotas pirmas įsakymas J.Abromavičių nušauti 1997 metais, ir tas įsakymas buvo įvykdytas“, - žurnalistams po komisijos posėdžio sakė K.Sudžienė.
Paklausta, kas davė užsakymą nužudyti J.Abromavičių, K.Sudžienė įvardino ir konkrečią pavardę: „Tą įsakymą nušauti davė Stanislovas Adomonis, dabar esantis pensijoje“.
Pasak buvusios žuvusio pareigūno bendražygės, J.Abromavičius tyrė ir neleido užmiršti Pakaunės miško bei Bražuolės tilto susprogdinimo įvykių.
K.Sudžienės teigimu, J.Abromavičius buvo surinkęs pasiaiškinimus žmonių, kurie esą buvo įkalbinėjami susprogdinti tiltą per Bražuolę, ir buvo perdavęs minėtą informaciją tuometiniam VSD Kauno padalinio vadovui, tačiau į šią informaciją nebuvo reaguojama.
Apklausdami kitą liudininką buvusį - Krašto apsaugos ministrą dabartinį ambasadorių Česlovą Stankevičių, Seimo komisijos nariai ypač domėjosi J.Abromavičiaus buvusia parengta pažymą apie galimus Pakaunės savanorių maišto ir Bražuolės tilto susprogdinimo organizatorius bei vykdytojus.
Č.Stankevičius pripažino, jog jį tokia pažyma buvo pasiekusi, jis ją skaitė, tačiau teigė vertingos informacijos ten neradęs. Anot Č.Stankevičiaus, pažymoje neva buvo įvardijami ne tiesioginiai pateikiamos informacijos šaltiniai, o perpasakojimai.
Buvęs ministras teigė perdavęs tą pažymą viceministrui ir toliau į ją nebuvo reaguojama.
Č.Stankevičius teigė neprisimenąs, kokios pavardės buvo minėtos pažymoje, nors, atsakydamas į parlamentarų klausimus, kartu pripažino, kad pažymoje buvo ir visuomenei gerai žinomų bei jam pažįstamų žmonių.
Seimo komisijos pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė teigė po ketvirtadienį išgirstų liudijimų pasijutusi nejaukiai: „Manau, kad tai tikrai labai rimta“. L.Graužinienės teigimu, komisija nusprendė prašyti pratęsti jos darbą ilgesniam laikui, nes akivaizdu, jog dabar numatytu laiku - iki vasario 1 d. - tyrimo baigti nespės.
Komisijos pirmininkės teigimu, prokurorams pranešus, jog jų tyrimas dėl J.Abromavičiaus žūties aplinkybių nėra baigtas ir tyrimo medžiaga negali būti pateikta Seimui, komisijai teks daugiau dirbti pačiai, apklausti daugelį liudininkų.
Penktadienį liudyti komisijai bus pakviesta teisininkė Leonora Kuodienė.