– Pone Olekai, kodėl jūs nesitraukiate iš posto? Nuimtumėte įtampą ir nuo kariuomenės, ir nuo partijos prieš rinkimus?

Tokių planų neturiu. Vienas jums pažįstamas mano kolega yra sakęs, jog atsistatydintų, jei jaustų kaltę. Aš jaučiu premjero, kolegų palaikymą. Taip pat jaučiu, kad padarėme gerą darbą užkardydami tuos, kurie bando šildytis rankas ant krašto apsaugos sistemos lėšų. Manau, kad įrodysime savo tiesą. Džiaugiuosi, jog prokuratūra vėl atnaujino tyrimą. Turėsime tikrus kaltininkus ir bus geras pavyzdys, kad krašto apsauga skaidriai ir efektyviai naudoja pinigus.

– Tačiau jau akivaizdu, kad pinigai buvo naudojami neefektyviai. Pačioje pradžioje skandalas tilpo į kelias kartonines dėžes – kalbėjome apie samčius, šaukštus, šakutes. O dabar atsiranda ir kiti dalykai – palapinės, pirštinės, antklodės kariuomenei ir panašiai. Apstu viešųjų pirkimų, kuriuose yra procedūrinių pažeidimų, panašu, kad išpūstos kainos, neaišku, kaip atmetami „Nota bene“ konkurentai iš konkursų. Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių?

Nesutinku. Yra daug besiskundžiančiųjų, nes konkursuose paprastai dalyvauja keli tiekėjai. Tie, kurie nelaimi, skundžiasi. Pati sistema yra pakankamai skaidri, tiekėjai gali pareikšti pretenzijas. Mes kalbame apie įvykį 2014 metais. Mes jį išsiaiškinome, suradome žmones, kurie bandė panaudoti lėšas ne tam, kam jos buvo skirtos. Po to mes ėmėmės ir kitų papildomų priemonių stiprindami vidaus kontrolę, įsteigdami departamentą, vykdydami mokymus.

– Tačiau nepaisant to, ką išsiaiškinote, bendrovė „Nota bene“ ir toliau laimėdavo viešuosius konkursus. Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės, įvertinus tuos konkursus, lenda įvairios spragos?

Rimtų spragų kol kas nematome. Mes kelis kartus kreipėmės ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, ir į teismus. Paprastai tiesa būna mūsų pusėje. Esu girdėjęs visokių skaičių, kurie nėra teisingi.

– Pone Olekai, jūs turite labai didelę patirtį politikoje. Buvote pirmosios vyriausybės ministras, prieš tai – Sąjūdžio delegatas. 20 metų dirbote Seime. Jus atsistatydinti ragino net jūsų partiečiai, koalicijos partneriai, prezidentė, jau nekalbant apie Seimo opoziciją. Turėdamas tokią politinę patirtį, tikriausiai suprantate, kad, jums atsistatydinus, skandalas baigtųsi. Kariuomenė ir krašto apsaugos sistema vėl funkcionuotų kaip anksčiau. Ar ne?

Esame priešrinkiminio etapo gale, tai irgi labai svarbu. Mes esame padarę teisingus sprendimus, todėl mano atsistatydinimas būtų klaida. Pagavus vagį ir atidavus jį teisėsaugai būti apvagintam nėra sąžininga. Taigi ir mano atsistatydinimas nebūtų sąžiningas prieš rinkėjus ir prieš visus Lietuvos žmones.

– Kol jūs vadovavote Krašto apsaugos ministerijai 2012–2016 metais, bendrovė „Nota bene“ laimėjo daugiausiai viešųjų pirkimų konkursų per visą istoriją. Kodėl?

Netiesa. „Nota bene“ šioje kadencijoje laimėjo daugiau konkursų, nes mes vykdėme daugiau pirkimų. Kaip beskaičiuotume, „Nota bene“ pardavimai krašto apsaugos sistemai tesudaro 5–7 procentus.

– Bet tai daug?

„Nota bene“ nėra didžiausias mūsų pardavėjas. Yra specializuotos kompanijos, kurios tiekia tam tikras prekes. Pavyzdžiui, vienas didesnių pirkinių – avalynė. Padidinome karių skaičių, juos aprengėme, apavėme.

– Tačiau perkant kariškus kastuvėlius, dviejų bendrovių siūlymas buvo atmestas, o pasirinkta „Nota bene“, nors ji pasiūlė 180 tūkst. eurų didesnę kainą nei buvo numatyta. Ta pati situacija ir su antklodžių pirkimu. Su „Nota bene“ pasirašyta beveik 127 tūkst. eurų preliminari sutartis, o dvigubai mažesnę kainą pasiūliusio tiekėjo siūlymas atmestas. Stebuklų krašto apsaugos sistemoje nebūna, gal čia kokie nors interesai?

Savo pirkiniams mes taikome labai aiškius reikalavimus. Jie skelbiami prieš konkursą, visi norintys gali pamatyti, ką ruošiamės pirkti. Jei kompanijos mato, kad reikalavimai neteisingi, gali juos skųsti.

– Jei viskas taip gerai, kodėl nutraukėte sutartį su „Nota bene“?

Mes jau anksčiau kreipėmės į prokuratūrą, nes pamatėme, kad ši bendrovė bandė mus apgauti arba mūsų darbuotojas elgėsi nesąžiningai. Deja, tyrimas tiek ilgai truko, kad virto skandalu. Jei prokuratūra tyrimą būtų atlikusi 2015 metų pradžioje, turėtume aiškų rezultatą, nusižengę būtų nubausti. Be to, jei bendrovė „Nota bene“ būtų pripažinta sukčiavusi, mes ją būtume galėję išmesti iš kitų viešųjų pirkimų 5 metams. Dabar, neturėdami teismo sprendimo, mes to padaryti negalime.

– Jūs asmeniškai pažįstate tos įmonės vadovą, akcininkus?

Ne. Vadovą mačiau tik televizijos ekrane.

– Kuo jūs aiškinate priimtus sprendimus ir skandalu virtusią sutartį? Kas tai – korupcija?

Nenoriu sakyti garsiai, nes tikiu, kad teisinis procesas įvyks. Jei pradėsiu vertinti, galiu sulaukti priekaištų, kad kažką nuteisiau prieš teismo sprendimą.

– Kad ir kaip būtų, ši istorija kompromituoja krašto apsaugos sistemą ir kariuomenę. Ar nemanote, kad jūsų buvimas poste ir nenoras atsistatydinti toliau kuria prielaidas kompromituoti kariuomenę visuomenės akyse?

Manau, kad kariuomenę labiau kompromituoja netiesos sakymas. Aš neturiu ko slėpti, kasdien atsakinėju į klausimus. Štai Valstybės kontrolės praėjusių metų vertinimas: krašto apsaugos sistema daro pažangą valdydama turtą ir lėšas, yra pastebimai sustiprinusi vidaus kontrolę. Čia ne mano žodžiai. Likdamas poste aš kaip tik apsaugosiu krašto apsaugos sistemą nuo visokių burbulų, rinkiminės kampanijos triukų.

– Jūs tai vadinate burbulu, tačiau tai joks burbulas, o nesąžiningi pirkimai, kurie išlindo į viešumą. Jei ministerija dar 2014 metais būtų apie tai pranešusi viešai, tai būtų protingiausias ir skaidriausias sprendimas. Bet viskas buvo laikoma po brangia antklode iš „Nota bene“?

Mes paprašėme prokuratūros ištirti ir neviešinome, kad prokurorai galėtų padaryti savo darbą. Mes nuosekliai ir atkakliai siekėme, kad nusikaltę žmonės, nusikaltusi bendrovė būtų nubausta. Sulaukime prokuratūros sprendimo ir pamatysime, kas yra teisus.