"Mes turim Seimo valdybos pavedimą ištirti dėl teisėsaugos institucijų veiksmų spalio 31 dieną prieš Seimo kanceliarijos darbuotojus, prieš žiniasklaidos atstovus, ir įvertinti tyrimo taktiką, proporcingumo principų laikymąsi. Mes turėjom galimybę išgirsti BNS vadovės bei advokato paaiškinimus ir bendras vaizdas, galima sakyti, susidarė ir būtų galima galvoti apie išvadų rašymą. Galbūt reikėtų patikslinti, kad visi STT veiksmai dėl kratos, dėl šaltinio atskleidimo yra apskųsti aukštesniam teismui ir laukiami taip pat teismų sprendimai, ir taip pat kalbėjom su VSD vadovu dėl pažymos ir informacijos, kuri buvo pateikta BNS, slaptumo", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė NSGK vadovas Artūras Paulauskas.
A.Paulauskas sakė, jog tyrimo metu paaiškėjo, jog reikia keisti įstatymų nuostatas dėl žurnalisto teisės apsaugoti savo informacijos šaltinį ir aiškiau nurodyti, kokiais atvejais teismas gali įpareigoti tai padaryti. Seime pateiktus prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisų projektus komiteto vadovas vadino tobulintinais.
"Valdybai mes tikrai galim teikti atsakymą, mes turim iš abiejų pusių - tiek iš teisėsaugos, tiek iš pačių tiriamųjų - atsakymus. Aš matau kai kuriuos klausimus, kuriuos reikia kelti valdybai, kad detalizuotų Seimo ir patalpų kontrolės klausimus, taip pat žurnalistų teisę saugoti informacijos šaltinį. Dabar tie pateikti projektai, mano supratimu, gali būti tobulintini, nes turėtų labiau apibrėžti aplinkybes, pagrindus, kada turi būti informacija", - sakė A.Paulauskas.
Komiteto bei komisijos posėdyje dalyvavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina į žurnalistų klausimus sakė negalintis atsakyti, nes atsakymai susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
G.Grina sakė negalintis atsakyti, ar prokurorams paskelbus, jog išaiškino, kaip informacija pateko žiniasklaidai, kam nors VSD buvo panaikintas leidimas dirbti su slapta informacija, arba ar buvo atleistų. "Kadangi ikiteisminis tyrimas vyksta, negaliu komentuoti", "tokios informacijos negaliu teikti", - į visus klausimus atsakinėjo VSD vadovas.
BNS direktorė Jurga Eivaitė STT pareigūnų priemones pavadino neadekvačiomis. "Kuo toliau, tuo blogiau vertinu (...) Kuo daugiau praeina laiko, tuo labiau suprantu, kad tos priemonės buvo labai žiaurios, labai psichologiškai žlugdančios žmones, būtent BNS darbuotojus, ir kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad buvo neadekvačios priemonės. (...) Kai kurie veiksmai buvo protu nesuvokiami", - sakė J.Eivaitė.
Ji taip pat patvirtino, jog ir tuo atveju, jei informacijos šaltinį atskleisti įpareigos aukštesnės instancijos teismas, tai nebus daroma dėl agentūros reputacijos ir žurnalisto etikos.
"Žinoma, kad ne, tai yra žurnalisto etika", - į klausimą, ar aukštesnio teismo įpareigojimu BNS atskleistų informacijos šaltinį, atsakė J.Eivaitė. "Aš suprasčiau, kad teismas įpareigotų atskleisti, jei netoliese teroristas ketina susprogdinti pastatą, kyla grėsmė gyvybei, bet dėl tokios pažymos, kurią vėliau patvirtino ir pats saugumo vadovas, ir prezidentė, dėl tokios svarbos, dėl tokios reikšmės mes tikrai nerizikuosime savo reputacija", - kalbėjo BNS vadovė.
Tyrimas dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente pradėtas spalio 31 dieną, jį atlikti pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Tyrimas pradėtas, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D.Grybauskaitę.
Tyrimą organizuojantys prokurorai paskelbė nustatę, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo, tačiau tikina, kad kvalifikuoti veiką bus galima tik gavus Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos išvadą. Klausimą dėl informacijos slaptumo žymos Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija svarstys ketvirtadienį.
NSGK vadovas A.Paulauskas tuo tarpu laikosi nuomonės, jog "delsimas pateikti įtarimus rodo norą sulaukti lengvinančių aplinkybių". Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius pažymėjo, jog ir tuo atveju, jei slaptumo žyma bus sumažinta, "visada galim kalbėti apie pasikėsinimą išduoti valstybės paslaptį".