R. Žemaitė: promilės dar nereiškia, kad vaikui nesaugu
„Vaikas gali būti paimamas iš nesaugios aplinkos tada, kada kyla grėsmė jo saugumui ir gyvybei“, – DELFI teigė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė. Ji pridūrė, kad tėvų girtumas gali būti viena iš aplinkybių, tačiau šioje vietoje ji mano įstatymo spragų.
„Mano akimis žiūrint ir mūsų teisininkų komentaras yra toks, kad nesaugi vaikui aplinka yra tada, kada yra reali grėsmė vaiko gyvybei ir sveikatai. Jei vaikai miega, o vaikai šalia suvokia, kas vyksta, žino, kokių priemonių imtis ypatingoje situacijoje, žino greitosios numerį, žino, kaimyną, kuris vairuoja ir tą vaikelį, jeigu kas nors jam atsitiktų, nuvežtų į artimiausią ligoninę ar panašiai, jei netyčia nutiktų nelaimė. Ko dar norėti, jei šeimos rūpinasi? Manau, kad promilės dar nereiškia, kad vaikui yra nesaugi aplinka. Žinoma, iki tam tikro lygio“, – teigė R. Žemaitė.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio vadovė teigė, kad tėvų neblaivumo klausimas turėtų būti numatytas konkrečiais skaičiais: „Įstatymas kalba apie nesaugią aplinką, poįstatyminiai aktai kalba apie tėvų neblaivumą kaip galimybę traktuoti nesaugią aplinką, bet neįvardija, kokios promilės turi būti ir neįvardija, kokiais kriterijais vadovaujantis neatsižvelgiama arba atsižvelgiama į promiles“.
R. Žemaitė teigė negalinti įvardyti, ar dėl vienos vyno taurės vaikai gali būti paimti ir nuvežti į saugią aplinką, kuri gali būti ne tik globos namai, bet ir kitų artimųjų namai, tačiau pridūrė, kad tokias išvadas yra girdėjusi. „Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė interviu metu pasakė, kad yra tokių atvejų, kai taip yra buvę, – kalbėjo R. Žemaitė. – Aiškiai įvardyta eteryje, todėl kyla klausimas: kada ta riba? Kada galima, o kada – jau nebe?“
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio vadovė pabrėžė, kad įstatymo formuluotė yra gera, tačiau ją, anot R. Žemaitės, reiktų išreikšti konkrečiau. „Formuluotė yra gera, klausimai kyla dėl įstatyminių aktų ir jų traktavimo. Galbūt tarnybos dabar yra tiek prigąsdintos, kad jos tiesiog bijo nepaimti vaiko, nes jei kas nors atsitiks, kalti liks tie darbuotojai, kurie buvo atvažiavę ir kurie nepaėmė to vaiko. Galbūt yra nepasitikima tėvais ir gal tai ne pirmas atvejis. Situacijų gali būti labai įvairių, bet kalbu apie tai, kad dabar, mano akimis žiūrint, svarbiausias kriterijus – suvienodinti praktiką ir negalvoti, kad kokiame Radviliškyje promilės gali būti nesvarbios, o Vilniuje – jei pripūtei nors kažkiek, tai vaikus paima ir veža nakčiai pas močiutę“, – svarstė R. Žemaitė.
Ji taip pat teigė, kad Kauno situacija parodė, kad visuomenei šis įstatymas ir tvarka yra labai svarbu. „Matau geranorišką ministerijos norą taisyti situaciją, taip pat matau aktyvų visuomenės dėmesį šiems klausimams ir labai nerimauju, kad dėl tokių menkų nesusipratimų teks atšaukti arba stabdyti puikų įstatymą, kuris buvo labai reikalingas ir kuris tiesiog turėtų būti gerai suderintas“, – teigė R. Žemaitė.
Vaiko teisių tarnyba: bent vienas iš tėvų turėtų nevartoti alkoholio
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Sandra Bobinaitė DELFI teigė, kad jei šventėje ar kur kitur vartojamas alkoholis, bent vienas iš tėvų turėtų jo nevartoti, siekiant užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą visų pirma atsakingi už vaiko auklėjimą, tinkamą jo priežiūrą, sąlygų vaikui augti, vystytis, tobulėti sudarymą, saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos aplinkos sudarymą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu“, – įvardijo S. Bobinaitė.
VVTAĮT atstovė teigė, kad jei šalia yra vaikai, vienas iš tėvų turėtų būti blaivus. „Jei šventėje ar kur kitur vartojamas alkoholis, bent vienas iš tėvų turėtų jo nevartoti, siekiant užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, – kalbėjo S. Bobinaitė. – Pavyzdžiui, jei kas nutiktų vaikui, reiktų vykti į gydymo įstaigą, atstovauti vaikui, priimti svarbius su vaiko sveikata ar gyvybe susijusius sprendimus, galų gale objektyviai įvertinti situaciją, tai padaryti išgėrusiam asmeniui gali būti sudėtinga (kiek yra sėdančių neblaivių prie vairo, nors savo jėgas vairuoti vertina labai gerai ir mano, kad alkoholis neturi tam įtakos).“
Ji taip pat pridūrė, kad jei vaikas yra paimamas iš nesaugios aplinkos, jis gali būti nuvežamas pas juos galinčius pasirūpinti artimuosius, o ne į valstybinė įstaigą: „Vaiko paėmimas iš jam tuo metu nesaugios aplinkos dar nereiškia, kad vaikas bus paimtas iš atstovų pagal įstatymą. Tai yra, jei tuo metu vaikui aplinkoje nesaugu (pavyzdžiui, abu tėvai yra išgėrę ir negali tinkamai juo pasirūpinti), vaikas gali būti laikinai paimtas iš nesaugios aplinkos ir perduotas giminaičiams ar kitiems jam emociškai artimiems žmonėms, gebantiems juo pasirūpinti“.
Vis dėlto VVTAĮT atstovė neįvardijo tikslių promilių ir nurodė, kad visuomet atsižvelgiama į visumą. „Vertinant rizikos vaikui lygį įvertinami visi veiksniai ir sprendimas priimamas atsižvelgiant į veiksnių visumą, o ne vieną iš veiksnių. Vaikas iš atstovų pagal įstatymą paimamas tik nustačius antrąjį grėsmės lygį ir teismui išdavus leidimą. Tuo atveju, primename, tėvams itin svarbu bendradarbiauti su pagalbą koordinuojančiais ir teikiančiais specialistais, spręsti tas problemas, dėl kurių vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, siekiant vaikų grąžinimo į šeimą“, – kalbėjo S. Bobinaitė.