Anot Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Yossefo Levy, jau 63 proc. šalies populiacijos yra paskiepyta. Gydytojo A. Salmono teigimu, Izraelio situacija yra panaši į Lietuvos, mat mūsų šalių teritorijos yra labai mažos, nors gyventojų skaičius Izraelyje yra šiek tiek didesnis, o jų visuomenė yra pakankamai jauna.
„Žmonių, kuriems yra daugiau nei 65-eri, yra tik apie 12 proc.“, – pažymėjo jis.
Taip pat nurodė, kad Izraelis 1994 m. priėmė įstatymą, jog visi gyventojai (taip pat ir laikinieji), gautų visas medicinines paslaugas.
„Mes turime rinkoje didelę konkurenciją ir labai aiškias taisykles, kad sveikatos organizacijos galėtų tinkamai dirbti. Pas mus taip pat yra puikiai skiepijami vaikai ir net 97 proc. kūdikių yra paskiepijama.“
Trečioji banga baigėsi
Kalbėdamas apie pandemijos valdymą, A. Salmonas teigė, kad darbas buvo pradėtas 2020 m. sausį, kai tik buvo gauta informacija iš Kinijos apie koronaviruso plitimą. Pasak jo, į Izraelį virusas atkeliavo iš Italijos ir taip prasidėjo pirmoji banga. Tada 16 tūkst. žmonių susirgo ir daug iš jų mirė. Suvaldžius pirmąją bangą, vasaros pradžioje kilo antroji, kuri tęsėsi iki rugsėjo 1-osios, kai valstybė vėl atsivėrė kelionėms.
„Teko vėl taikyti nacionalinio šalies uždarymo planą. Tačiau vėliau vėl atvėrus sienas, iš Jungtinės Karalystės atkeliavo dar viena viruso variacija, tada trečią kartą uždarėme šalį.“
Jo teigimu, trečioji banga baigėsi dėl sėkmingos vakcinų kampanijos, todėl jau vėl galima atverti Izraelį.
„Karantinai taip pat buvo susiję su šventėmis, viešaisiais renginiais. (…) Dabar per dieną registruojama apie kelias dešimtis susirgimų, o greitosios pagalbos centrai yra tušti, ligoninėse yra daugiausiai 200 žmonių, kurie serga COVID-19. Uždarėme daug COVID-19 skyrių, nes per pastarąsias 8 savaites jų tiesiog nebereikia.“
A. Salmonas sakė, kad daugiau nei 5 mln. izraeliečių gavo dvi vakcinos dozes ir tai įrodantį skiepo pažymėjimą arba žaliąjį pasą.
„Apskritai 10,5 mln. skiepų buvo suleista ir antrąja vakcinos doze skiepijome taip, kaip buvo nurodyta gamintojo. Iki šiol vakcinuota 90 proc. visų tų, kuriems 60 ir daugiau metų, o tiems, kuriems daugiau nei 16 metų, suleista mažiausiai viena dozė. (…) 90 proc. policininkų ir kitų specialybių asmenų, kurie dirba su žmonėmis, irgi jau paskiepyta.“
Šiuo metu, pasakojo Izraelio gydytojas, svarstoma, kada bus galima pradėti skiepyti jaunesnius ir duota užklausa „Pfizer“ kompanijai dėl paauglių nuo 12 iki 16 metų skiepijimo. Anot jo, jeigu bus patvirtinta, tuomet bus priimti atitinkami įstatymai ir galbūt kitą mėnesį pradėta tai daryti.
„Pirmiausia pradėjome nuo to, kad kuo greičiau sumažintume sergamumą ir mirštamumą. (...) Buvo akivaizdu, kad sistema turėjo būti kuo paprastesnė, todėl pasirinkome kitokį planą nei kitos šalys. Nusprendėme skiepyti ne aukštos rizikos grupes, bet skiepyti tuos, kurie gali susirgti dėl amžiaus.
Tai buvo žmonės, vyresni nei 60 metų, taip pat buvo vakcinuojami visi medikai, nepriklausomai nuo specializacijos. Buvo neaišku, ar reikia vakcinuoti ir tuos, kurie pirmieji susiduria su žmonėmis, bet galiausiai ir jie buvo paskiepyti. Pavyzdžiui, gaisrininkai, policininkai ir t. t.“
Dėl to, pasakojo A. Solmonas, jau aštuntą savaitę pagerėjo epidemiologinė situacija ir buvo galima skiepyti visus, kuriems buvo daugiau nei 16 metų.
„Buvo labai svarbu stebėti ir šalutinį poveikį, todėl sukūrėme IT sistemą, kurioje fiksavome visus šalutinius poveikius po vakcinavimo. Taip pat buvo galimybė apie juos pranešti net ir praėjus savaitei po skiepo, jeigu buvo įtarimas, kad tai buvo su tuo susiję.“
Per dešimt savaičių, aiškino jis, pavyko pasiekti, kad būtų skiepijami visi norintys nuo šešiolikos metų. Jis taip pat sakė, kad buvo labai svarbu pasirūpinti, jog vakcinos būtų laikomos tinkamomis sąlygomis, todėl buvo įrengtas vienas logistikos centras .Taip pat atkreipė dėmesį, kad teko pasirūpinti ir tinkamu kiekiu adatų ir švirkštų, nes jų skiepijant dažnai pritrūksta.
„Turiu pasakyti, kad vakcinacijos piko metu buvo paskiepyta daugiau nei 200 tūkst. žmonių per dieną, o dabar vakcinuojama 7 tūkst. per dieną. Jei anksčiau visi norėjo gauti vakciną, tai dabar mes patys ieškome, kam reikia ją suleisti. Turime ir daug priežiūros namų ir juos įtraukėme, kad visi pagyvenę žmonės būtų vakcinuoti.“
Taip pat, sako jis, pavyko iš dalies pasiekti žmones, norinčius skiepytis, kad iki jų namų atvažiuotų greitosios pagalbos automobiliai, tačiau vis dar iššūkis, norint pasiekti visus gyventojus.
„Mes išmokome tam tikrų pamokų: pirmiausia įrengėme skambučių centrą. Jis buvo įrengtas vakcinavimo profesionalams, o linija visuomet dirbo t. y. visą parą ir septynias dienas per savaitę. Kita linija buvo sukurta paprastiems visuomenės nariams ir ji buvo skirta mažinti žmonių baimę bei apsilankymų pas medikus skaičių.
Be to, buvo ir tokių gyventojų kurie negalėjo patekti pas gydytojus, todėl ta skambučių linija jiems buvo tikra pagalba. Mes taip pat supratome, kad būtina užtikrinti, jog vakcinų dozes gautų ir namuose gyvenantys asmenys, atsižvelgėme, kiek žmonių galima paskiepyti iš vienos vakcinos ir pradėjome mokymus. Pirmiausia, apmokėme ligoninių personalą, vėliau kitų keturių sveikatos priežiūros organizacijų personalą.“
Jis ragino nepamiršti, kad vakcinos neužtikrina 100 proc. apsaugos nuo užsikrėtimo koronavirusu ir Izraelyje jau pastebėta, jog net ir abiem vakcinos dozėmis skiepyti žmonės užsikrėtė.
„Mums vienas iš sudėtingiausių techninių dalykų buvo sukurti tinkamą vakcinavimo informacinę sistemą ir reikėjo padaryti taip, kad ji veiktų kartu ne tik su sveikatos organizacijų sistemomis, bet ir ligoninių.“
Sukūrė du sertifikatus
A. Salmonas pabrėžė, kad jiems, kaip ir Lietuvai, reikėjo parengti visuomenę vakcinacijai, mat jų šalyje taip pat yra „antivakserių“, nors ir nedaug.
„Vis dėlto mes orientavomės į tuos žmones, kurie abejojo, ar nori, ar nenori. Būtent ta neteisinga propaganda arba melagienos irgi stengėsi pasiekti tuos žmones, kurie buvo abejojantys. Todėl mūsų kampanijos esmė buvo įtikinti žmones kuo greičiau vakcinuotis.
Iš pradžių žmonės manė, kad vakcinų skaičius ribotas, todėl jie skubėjo pasiskiepyti, nes bijojo, kad jeigu dels, nebegaus vakcinų. Tačiau paskiepijus vyresniuosius gyventojus, vis dar susiduriame su ta pačia problema, jog turime įtikinti žmones skiepytis. Manau, pagrindinis dalykas, kad reikia kalbėti tiksliai, atvirai ir privalome įtikinti, besiremdami moksliniais įrodymais, apie vakcinos naudą.“
Įprastai, nurodė jis, ortodoksinės žydų bendruomenės nesinaudoja įvairiais socialiniais tinklais, todėl reikėjo ieškoti būdų, kaip juos pasiekti.
„Bandėme susitikti su vietos lyderiais, jiems pasakodavome apie vakcinacijos naudą, kad jie tai galėtų perpasakoti savo bendruomenėms. Be abejo, mums dar kyla sunkumų su radikaliaisiais ortodoksais, kuriuos labai sunku pasiekti ir įtikinti.
Kiek kitoks iššūkis buvo su musulmonų ir arabų bendruomenėmis, mat dažniausiai jie gaudavo įvairios informacijos melagienų pavidalu, mažiau pasitikėjo Vyriausybe ir turėjo mažiau galimybių gauti skiepus dėl gyvenimo būdo. Tokioms bendruomenėms buvo organizuojamos kampanijos vietose.“
A. Salmonas informavo, kad Izraelyje šiuo metu yra išduodami dviejų tipų sertifikatai. Pirmasis yra vakcinacijos setifikatas, kuris turi ne tik tarptautinį, bet ir vietinės reikšmės naudojimą.
„Visi mūsų sertifikatai yra išduodami elektroniniu būdu, tereikia įsigyti programėlę, kuri atsidaro telefone arba kompiuteryje. (…) Antrasis sertifikatas yra tarsi pasas, išduodamas jau vakcinuotiems žmonėms ir leidžia tokiems žmonėms patekti į žalia žyme pažymėtas vietas.
Tos vietos yra skirtos žmonėms, kurie jau pasiskiepijo. Pavyzdžiui, įvairiausi kultūriniai renginiai ar šiaip įvairiausios vietos, kur gali rinktis jau paskiepyti žmonės ir kur yra mažesnė rizika užsikrėsti.“
Pasak jo, kai buvo tokie pasai sukurti, buvo galima atnaujinti daug visuomeninės veiklos. Tokius pasus esą naudoja suaugusieji, bet sukurta sistema ir vaikams.
„Parduotuvės, vaistinės yra atviros tiems, kurie turi violetinės spalvos pasus ir šiuo metu mes labai intensyviai kalbamės su 21 valstybe, iš jų su 6-7 Europos Sąjungos valstybėmis, dėl mūsų vakcinavimo serifikatų pripažinimo. (…) Labai norėčiau, kad tarp Lietuvos ir Izraelio būtų toks sertifikatų pripažinimo susitarimas.“
Jo nuomone, mažose valstybėse geriau išlaikyti labiau centralizuotą vakcinacijos procesą ir sako, kad labai svarbu suskiepyti kuo daugiau žmonių, kad gyvenimas iš tikrųjų galėtų laisvėti.
