Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ sugriuvo po to, kai iš jos pasitraukė Valentinas Bukauskas. Frakcijoje liko šeši nariai, o tam, kad frakcija gyvuotų, reikalingi septyni.

Pats R. Žemaitaitis teigia, kad turi du planus: „Gali būti ir žmogus, gali būti ir bendra frakcija įkurta“. „Tvarkiečių“ pirmininkas įsitikinęs, kad tiek naujo nario atėjimas, tiek galimas susijungimas su kita frakcija būtų teisingi ir lygiaverčiai situacijos sprendiniai.

Jastramskis: „Tvarka ir teisingumas“ yra bėdoje

Politologas Mažvydas Jastramskis DELFI teigė, kad tarp šių scenarijų nėra esminio skirtumo, vis dėlto įvertino ir vieną, ir kitą.

„Negaliu pasakyti, kad kažkuris planas yra geresnis, o kažkuris – blogesnis. Tiesiog kai iš frakcijos išeidinėja žmonės, nėra geras ženklas, – kalbėjo politologas ir pabrėžė, kad „tvarkiečiams“ nepasisekė ir Europos Parlamento rinkimuose. – Galima pasakyti, kad labai blogai pasirodė.“

M. Jastramskis svarstė, kad jei „Tvarka ir teisingumas“ nuspręstų sujungti jėgas su kita frakcija, tai nebūtų geras sprendimas pirmiausia dėl to, kad neliktų jų pavadinimo. „Jei jie nori išlaikyti vardą „Tvarka ir teisingumas“, logiškiau būtų „pasiskolinti“ narį, kad liktų „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, nes kitu atveju jų pavadinimas elementariai nebus linksniuojamas“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Mažvydas Jastramskis

O ar kito žmogaus prisijungimas norint išlaikyti frakciją nėra rizikingas? „Visaip gali būti, viskas priklauso nuo „valstiečių“, nes jie nori koalicijos, jiems koalicijos reikia, dėl daugumos jiems reikia tų partijų, todėl paskolins“, – svarstė M. Jastramskis.

Politologo teigimu, jei „tvarkiečiai“ nuspręstų prisijungti prie „valstiečių“ – tai būtų „keistas junginys“. „Gal ir būtų galima, – kalbėjo M. Jastramskis. – Jie buvo kaip ir valdančiosios koalicijos dalis, bet sugebėjo išplaukti rinkimuose, vaizduodami opoziciją, bet dabar šis dalykas gali būti sudėtingesnis, nes kokia opozicija koalicijoje?“

Vis dėlto, M. Jastramskio teigimu, esminių skirtumų šiuose dvejuose scenarijuose nėra.

Mažvydas Jastramskis
Jei jie nori išlaikyti vardą „Tvarka ir teisingumas“, logiškiau būtų „pasiskolinti“ narį, kad liktų „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, nes kitu atveju jų pavadinimas elementariai nebus linksniuojamas.

Politologas tvirtino, kad rinkėjams frakcijos griūtis nėra reikšmingas įvykis, tačiau savo pasitikėjimą šia partija jie jau išreiškė ankstesniuose rinkimuose. „Rinkėjai parodė Europos Parlamento rinkimuose, kad „Tvarka ir teisingumas“ yra tam tikroje bėdoje. O ką jie toliau daro? Tas prisijungimas prie koalicijos yra esminis dalykas, gilina bėdas, o visi kiti sprendimai nėra svarbūs“, – kalbėjo politologas.

Girnius: jei aš būčiau atskira politinė jėga, vengčiau artimesnių ryšių su „valstiečiais“

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius DELFI teigė, kad kur kas geresnis sprendimas – prisijungti naują žmogų ir sustiprinti frakciją, o ne su kuo nors jungtis.

„Jei prie ko nors prisijungtų, tai prisijungtų, manau, tik prie „valstiečių“ ir būtų praryti“, – tvirtino K. Girnius.

Pats R. Žemaitaitis teigia, kad net ir susijungimas su kuo nors būtų jėgų sustiprinimas: „Bet kokiu atveju, artėjant rinkimams, reikia stiprinti ir vienyti jėgas“. K. Girnius teigė, kad susijungimas jokiu būdu nebūtų jėgų stiprinimas. „Esu įsitikinęs, kad „valstiečiams“ bus blogai rinkimuose po metų, manau, kad jie gali gauti tik apie 10-11 procentų, o ne 20-21, kuriuos gavo anksčiau. Jei aš būčiau atskira politinė jėga, vengčiau artimesnių ryšių su „valstiečiais“, kad nenuskęsčiau“, – tvirtino K. Grinius.

Kęstutis Girnius

Politologo teigimu, susijungus ir R. Žemaitaičio vardas nebūtų linksniuojamas taip dažnai. „Kol jis (Remigijus Žemaitaitis – DELFI) frakcijos narys, koalicijos dalis, tai jo ir klausia, ką jis galvoja, o jei jis taps tik eiliniu „valstiečių“ frakcijos nariu, tai kam iš viso su juo kalbėtis. Tokiu atveju jis neturės galimybės pristatyti savo partijos pozicijų ir užsitikrinti bent minimumą žiniasklaidos dėmesio“, – kalbėjo K. Grinius.

Kęstutis Girnius
Esu įsitikinęs, kad „valstiečiams“ bus blogai rinkimuose po metų, manau, kad jie gali gauti tik apie 10-11 procentų, o ne 20-21, kuriuos gavo anksčiau. Jei aš būčiau atskira politinė jėga, vengčiau artimesnių ryšių su „valstiečiais“, kad nenuskęsčiau.

Politologas įvardijo, kad šio Seimo kadencija jau baiginėjasi, todėl jei „tvarkiečiams“ pavyktų prisijungti dar vieną narį, šis greičiausiai jau neperbėgtų į kitą frakciją. „O jei vėl atsirastų ta problema, blogiausiu atveju galėtų vėl lopyti, – apie narių frakcijoje trūkumą kalbėjo K. Girnius. – Bet įsijungimas į kitą frakciją, manau, būtų nenaudingas.“

Iki rinkimų dar liko 16 mėnesių, tad, politologo teigimu, per šį laiką rinkėjai spės pamiršti apie sugriuvusią frakciją. „Tik tą žmogų, kuris sąmoningai stebi politiką, paveiktų vienaip arba kitaip“, – kalbėjo K. Girnius ir pridūrė, kad tie rinkėjai, kuriems patinka partija ar R. Žemaitaitis, turėtų ir toliau juos rinkimuose palaikyti.

Sprendimą, kaip gelbėti frakciją, R. Žemaitaitis žada priimti ketvirtadienį, susitarimo dėl koalicijos metu.