aA
Koronaviruso krizė viešoje erdvėje iškėlė ne tik daug dėmesio sulaukiančių klausimų, kaip neutralizuoti ligos plitimą ir stabilizuoti ekonominę situaciją šalyje, bet ir kartu paskatino diskusijas, ar aukščiausi šalies vadovai sugeba būti lyderiais dabartinėmis sąlygomis.
Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius teigia, kad koronaviruso krizės pradžioje visos svarbiausios Lietuvos valdžios institucijos buvo sutrikusios ir nesuprato, kokio masto krizė beldžiasi į duris.

Tuo metu vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius iki šiol stebisi Seimo pasyvumu bei nevykdoma parlamentine Vyriausybės kontrole. Abu profesoriai sutaria, kad prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo krizėje yra normalus, nes pagrindinės konstitucinės galios yra sutelktos Vyriausybės rankose.

Profesoriai V. Sinkevičius bei A. Krupavičius Eltai įvertino koronaviruso COVID-19 krizėje atsidūrusių svarbiausių valstybės pareigūnų vaidmenį bei lyderystę.

Prezidentas veikia pagal Konstituciją, bet jam trūksta politinės patirties


Prezidentui trūksta politinės patirties, todėl jo vaidmuo krizės valdyme vargiai matomas, teigia politologas A. Krupavičius. Pasak profesoriaus, G. Nausėda atsakingas už užsienio politiką, todėl Vyriausybės aktyvesnis vaidmuo šiuo metu suprantamas. Kita vertus, A. Krupavičius pabrėžia, kad prezidentas turėjo vykdyti vidaus politikoje bent jau koordinavimo funkciją. Jis turėjo kviesti prie vieno stalo tris valstybės svarbiausius politikus: prezidentą, Seimo pirmininką bei ministrą pirmininką ir ieškoti bendro institucinio bendradarbiavimo koronaviruso krizėje.

„Manau, kad pirmiausia prezidentui trūksta politinės patirties kaip elgtis. Ir apskritai praėjo tik geras pusmetis pirmųjų kadencijos metų. Iki tol politikoje nėra dalyvavęs ir patirties trūkumas juntamas. Daugelis apžvalgininkų yra teisūs, kad prezidenta kurį laiką buvo menkai matomas. Jo žodžio ir jo nuomonės dėl krizės trūko. Prezidentas galėjo daryti labai paprastus žingsnius. Pirmiausia pasikviesti pagrindinius šalies institucijų vadovus. Ir tą patį ministrą pirmininką, Seimo pirmininką ir galų gale sveikatos apsaugos ministrą ir jau ankstyvomis krizės fazėmis reaguoti. Tokių aktyvių žingsnių iš prezidento pusės trūko“, – Eltai sakė A. Krupavičius.

MRU profesorius V. Sinkevičius pabrėžė, kad oponentų reiškiami priekaištai G. Nausėdai, kad šis nevykdo prezidento funkcijų krizės valdyme – nepagrįsti. V. Sinkevičiaus teigimu, pagal Konstituciją, prezidentas neturi įgaliojimų priimti kitoms institucijoms ar kitiems asmenims privalomai vykdomų sprendimų. Todėl šiuo met ryškiau matomas Vyriausybės vaidmuo – visiškai suprantamas.

„Ekstremali situacija reikalauja vykdomosios valdžios pastangų bei vykdomosios valdžios sprendimų. Tai Konstitucija visus įrankius ir visus įgaliojimus tokiomis situacijomis suteikia būtent Vyriausybei, o ne prezidentui. Ši situacija labai gerai išryškina prezidento vietą mūsų valstybės valdžių sąrangoje. Jis taip pat priskiriamas vykdomajai valdžiai, bet jo funkcijos daug mažesnės ir siauresnės. Tai prezidento vaidmuo būtų daug didesnis, jeigu tai būtų valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo ar panašiai. Tuomet jo vaidmuo yra labai ryškus ir jis gali priimti sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įvesti karo padėtį, skelbti mobilizaciją, tik paskui reikia tuos sprendimus tvirtinti Seimui. Tai dabar kaltinti prezidentą, kad jis yra veikia neefektyviai ir netampa lyderiu šioje pozicijoje, nėra jokio konstitucinio pagrindo“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
Anot MRU profesoriaus, lyderio vaidmuo turi atitekti Vyriausybei.

„Tačiau, ką rodo kitų valstybių praktika, kitų valstybių vadovų, prezidentų elgesys, – jie kalba ir kreipiasi į tautą esminiais klausimais ir esminiais dalykais, kai reikia sutelkti tautą, ją padrąsinti. Bet nereaguoti į kiekvieną smulkmeną, kad, pavyzdžiui, kaukės ne ten atsirado, kad ne tokio dydžio kultūros darbuotojo atlyginimas ir dar kažkas, tai nėra prezidento funkcija. Tai vykdomosios valdžios funkcija ir vykdomoji valdžia turi su ja tvarkytis. Bet prezidentas turi įgaliojimą bei turi teisę kontaktuoti su Vyriausybės vadovu ir tartis, ieškoti bendrų sprendimų, bet lyderio vaidmuo turi atitekti Vyriausybės vadovui ir vykdomajai valdžiai, ne prezidentui. Aš nesutikčiau su priekaištais, kad prezidentas turi čia kažką daryti“, – sakė V. Sinkevičius.

A. Krupavičius pritaria V. Sinkevičiui ir teigia, kad aktyvesnis Vyriausybės vaidmuo krizėje yra normali praktika.

„Vidaus politikoje krizės valdyme akivaizdi iniciatyva yra premjero ir Vyriausybės rankose. Prezidentas vieno žingsnio nepadaro, – trūksta jo koordinacijos krizės valdyme tarp trijų valstybės pareigūnų – prezidento, ministro pirmininko ir Seimo pirmininko. Tokios koordinacijos, matyt, yra mažokai. Trys valstybės pareigūnai kartkartėmis tikrai turėtų aptarti besiklostančią situaciją ir sutarti dėl esminių strateginių sprendimų“, – sakė jis.

A. Krupavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad G. Nausėdos pasyvumas galėjo atsirasti ir dėl iš pradžių pasyvios ES politikos.

„Jis veikia pagal Konstitucijos įgaliojimus. Jis reprezentavo Lietuvą ES. Bendravo su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Kita vertus, pati ES buvo sutrikusi ir nacionalinės valstybės perėmė iniciatyvą, sprendžiant krizės akivaizdoje susidariusią situaciją ir taip ES liko paraštėse. Jau šiuo metu bandoma ES veiksmus labiau koordinuoti. Kadangi prezidentas orientavosi į ES, tai jo tam tikras sutrikimas buvo simetriškas ES svarbiausiose institucijose vyraujančiai tylai, neapibrėžtumui, kaip ir ką daryti“, – sakė A. Krupavičius.

Palygino su D. Grybauskaite


Profesorius V. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad Konstitucijoje įvardintus prezidento įgaliojimus galima skirtingai naudoti. Todėl ankstesnė prezidentė Dalia Grybauskaitė, profesoriaus įsitikinimu, prezidento funkcijas išnaudotų visai kitaip ir būtų atlikusi kitokį vaidmenį suvaldant krizę.

„Kita vertus, prezidento įgaliojimus, kurie yra Konstitucijoje, galima labai skirtingai naudoti. Tik klausimas, kas yra prezidentas ir kokios jo asmeninės, politinės savybės. Tuos pačius įgaliojimus, kurie yra dabar numatyti, ankstesnė prezidentė, mano galva, išnaudotų visai kitaip ir mes turėtume visai kitokį vaidmenį ir visai kitokią lyderystę negu turime dabar. Bet, kad prezidentas elgiasi kažkaip ne pagal Konstituciją, kad jis neatlieka savo kaip valstybės vadovo pareigų, nėra jokio pagrindo taip kalbėti“, – sakė jis.

A. Krupavičius pažymi, kad šiuo metu G. Nausėda tvarkosi su krize savo kadencijos pradžioje.
„D. Grybauskaitės įvaizdį mes matome, kuris buvo antros kadencijos pabaigoje. Jeigu sugrįžtume į 2010 metus, jos pirmąjį pusmetį valdžioje, tai ypatingo ryžtingumo ir ypatingai kitokio veikimo nei šiandien veikia G. Nausėda nelabai surastume. Jeigu sakome apie D. Grybauskaitės kadencijos pradžią, tai ir G. Nausėdai reikėtų pasakyti, kad tai vyksta jo kadencijos pradžioje. Vienas mokėsi, kitas mokosi“, – sakė jis.

Stebisi Seimo neveiksmingumu: išjungė mikrofonus labai ne laiku


V. Sinkevičius teigia, kad Seimas koronaviruso akivaizdoje atrodo itin pasyvus. Pasak jo, Seimas, užuot vykdęs parlamentinę Vyriausybės kontrolę, užsiima apsižodžiavimais tarp pozicijos ir opozicijos.

„Seimas vykdo parlamentinę kontrolę, priežiūrą Vyriausybės, ministerijų ir t.t. Tai ar Seimas tinkamai atlieka šias pareigas? Kiek aš matau, Seime kažkokių idėjų, fundamentalių idėjų, nėra. Pozicijų ryškių nėra. Lyderių nėra. Tik kažkoks apsižodžiavimas tarp pozicijos ir opozicijos, bet tokio sutelkto darbo, kuris būtų nukreiptas į teisinio reguliavimo tobulinimą, kad ši krizė būtų suvaldyta geriau, kad taip pat nebūtų pažeistos žmonių teisės ir laisvės, kad priemonės būtų taikomos proporcingos ir adekvačios, kad nebūtų taikoma perteklinė priemonė, kurių nereikia. O tik tos, kurios būtinos šioje situacijoje suvaldyti. Tai šito dalyko Seime nesimato ir Seimas net nediskutuoja tokiais dalykais. Seimas apsitvėręs kažkokia tyla. Sprendžia savo vidinius reikaliukus, kas ten ką pasakė, nepasakė, kas pasirašė, nepasirašė, bet tokio valstybinio požiūrio į tą situaciją, kuri vyksta Lietuvoje, tai nėra, ir aš jos pasigendu“, – teigė V. Sinkevičius.

A. Krupavičius pritaria MRU profesoriui ir teigia, kad Seimas koronaviruso krizės sąlygomis nei vykdo parlamentinę kontrolę, nei ėmėsi kokio kito vaidmens.

„Seimas tikrai nesurado modus operandi veikimo būdų. Ką ir kaip turėtų daryti. Seimas tapo savotišku priedėliu prie Vyriausybės, keičiant įstatymus ar kitus teisės aktus, pritaikant prie karantino realijų. Bet parlamentinės kontrolės funkcijos iš esmės nevykdo iki šiol. Seimui reikėtų aktyvesnio vaidmens. Pirmiausia jis turi apsispręsti, kokiu būdu ir kaip dažnai dirba. Nes darbo intensyvumas irgi nėra iki galo nustatytas (...) Prezidentas yra pavadinęs situaciją, kad Seimas yra išjungęs mikrofonus. Tai tokiame apibūdinime tikrai yra tiesos“, – sako VDU profesorius A. Krupavičius.

Vyriausybės lyderystei priekaištų nedaug


Profesorius V. Sinkevičius teigia, kad pagal Konstituciją, Vyriausybės lyderyste koronaviruso krizėje nereikėtų stebėtis.

„Vyriausybė turi būti labiausiai matoma, nes Vyriausybės pareiga tvarkyti krašto reikalus ir ji bando tai daryti naudodamasi įstatymais, kuriuos priima Seimas ir savo pačios nutarimais. Tai, ar Vyriausybė veikia efektyviai ar neefektyviai, čia medikų ir politologų vertinimas turi būti. Bet teisės požiūriu, jie negali reikšti kažkokių priekaištų“, – sakė jis.

V. Sinkevičiaus teigimu, kai kurie Vyriausybės sprendimai dėl karantino buvo pertekliniai.

„Kai kurie sprendimai, kaip, pavyzdžiui dėl tam tikro priverstinio visų asmenų, atvykusių iš užsienio, izoliavimo, vienoje patalpoje sergančių su sveikais ar šeimų su vaikais uždarymas ir panašiai, tai gal buvo perteklinės, bet Vyriausybė imasi visų veiksmų siekdama sustabdyti tą virusą. Manau, Vyriausybė nesiekia suvaržyti žmogaus teisių ir laisvių vien dėl to, kad jas reikia suvaržyti. Tai nėra jos tikslas. Vyriausybė mato dvi Konstitucijos vertybes. Iš vienos pusės – sveikatos apsauga bei žmogaus gyvybė, iš kitos pusės – tokios vertybės kaip judėjimo laisvė, ūkinės veiklos laisvė, ūkinės veiklos iniciatyva. Tai šitas vertybes Vyriausybė bando derinti, tai dabar prioritetas teikiamas tai pirmai vertybei užtikrinti visuomenės sveikatą bei gyvybės apsaugą, o kitos teisės truputį susitraukė, kaip judėjimo ir ūkinės veiklos laisvė, bet čia balansas man atrodo yra išlaikytas“, – sakė V. Sinkevičius.

A. Krupavičius didelių priekaištų Vyriausybei dėl krizės valdymo šiuo metu neturi.

„Manau, krizės valdymą ministrui pirmininkui reikėjo perimti šiek tiek anksčiau. Bet šiandien, matyt, esminių priekaištų dėl krizės valdymo Vyriausybei būtų sunku išsakyti. Krizės evoliucija yra labai sparti. Iš pradžių reikėjo sustabdyti viruso plitimą ir iš esmės darbotvarkėje buvo tik epidemiologiniai klausimai. Toliau šalia reikėjo ruošti paramos programas darbuotojams bei verslui, kad išliktų gyvybingi krizės metu. Pačios programos atsirado ganėtinai greitai, tačiau jų vykdymas šiandien pagal pirmuosius ženklus nėra sklandus kaip galėtų pasirodyti“, – sakė jis.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(76 žmonės įvertino)
4.0658

Top naujienos

Parodė nematomą Palangos pusę: turtuolių pliažas, pažinčių skelbimai ir audringų linksmybių namas (84)

Išskirtines ekskursijas Palangoje rengianti Agnė Adomaitytė turistams rodo nematomą šio kurorto...

Gydytoja – apie vitaminų preparatus: turite žinoti, kuo rizikuojate (36)

Pirmadienį žiniasklaidą apskriejo žinia, kad Londone, savo namuose, mįslingai mirė lietuvė....

Vasariška šiluma grįžta: artėja tiesiog nuostabios dienos (4)

Šiandien mūsų krašto orus ir toliau lems aukštesnio slėgio laukas. Rytas išauš gana saulėtas,...

Kaune nustatyta 18 koronavirusu užsikrėtusių asmenų, atvykusių iš Uzbekistano įmonė laikinai stabdo veiklą; papildyta 20.24 (873)

Vienai Kauno įmonių šios dienos – įtemptos. Liepos 2-ąją iš Uzbekijos į Lietuvą atskridus...

Pasaulinio garso kruiziniai laivai stovi tušti: bendrovės ieško skubių išeičių (35)

Prieš kelias savaites šimtai žmonių rikiavosi prie Glazgo Klaido upės krantų, kad galėtų...

Vilniuje rastas į miškelį įvažiavęs sumaitotas prabangus „Mercedes-Benz“ (90)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje , Vaidilutės gatvėje, prabangus automobilis nuvažiavo nuo...

Grupė Vilniaus žydų bendruomenės narių kreipėsi į šalies vadovus: Kukliansky taip elgiasi nebe pirmą kartą (102)

Po Geros valios fondo pirmininkų Fainos Kukliansky ir rabino Andrew Bakerio iškeltų klausimų dėl...

Tragiška avarija Šalčininkų r.: žuvo „Audi“ vairuotojas, į ligoninę skubiai išgabentos sužalotos mažametės papildyta (111)

Policijos departamentas informavo, kad Šalčininkų rajone įvyko baisi avarija. Pranešama, kad...

Jurga Jurkevičienė

Antidepresantų Lietuva. Koks neįtikėtinai liūdnas Kavtaradzės sukurtas Lietuvos įvaizdis spec. Delfi Plius iš Romos

Po pandemijos pirmą kartą ruošiamės atgal į Lietuvą. Ištroškę vasaros, lietuviškų...

Verslininkas: išmokite dirbti taip, kaip aš – jums seksis, bet nebebūsite nuolatos užsiėmę (12)

Jei žmogus visada labai „užsiėmęs“ ir niekada „nieko nespėja“, dauguma galvoja, kad jis...

|Maža didelių žinių kaina