Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 22 – gegužės 5 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai, premjerės Ingridos Šimonytės palankus vertinimas nuo lapkričio sumažėjo nuo 48 iki 42 proc.
8 proc. Sumenko ir ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės reitingas, o sveikatos apsaugos ministrą Arūna Dulkį neigiamai vertina 56 proc. apklausos respondentų. Plačiau apie šios apklausos rezultatus galite skaityti čia.
Šimonytės reitinguose – visuomenės pandeminio nuovargio atspindžiai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas, komentuodamas I. Šimonytės reitingus, pažymėjo, kad jos teigiamas vertinimas niekada nebuvo itin aukštas.
„Premjerės reitingai niekada nebuvo aukšti, lyginant su prezidentų, buvusių prezidentų ar Seimo pirmininkės. Tai, manau, atsispindėjo ir prezidento rinkimų rezultatuose antrame ture“, – pažymėjo M. Jurkynas.
Jo teigimu, visas reitingų kritimo priežastis nuspėti sudėtinga, tačiau galima daryti kelias hipotezes.
„Pirma, – kad tas medaus mėnuo visada baigiasi, nes iš pradžių būna duodamas tam tikras pasitikėjimo kreditas naujai Vyriausybei: naujos viltys, kaita, galbūt naujas sprendimų būdas. Antras dalykas – pandemija nėra pats valdžiai smagiausias aspektas, kadangi reikia dorotis su visuomenės sveikatos problemomis“, – kalbėjo profesorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės reitingus neigiamai veikia ir bendras visuomenės nuovargis, ekonominiai iššūkiai ir nepasitenkinimo balsai dėl verslo paramos bei apskritai dėl kovojimo su pandemija.
„Šimtui dienų pasibaigus, prisidėjo natūrali kritika iš opozicijos, kuri dažnai būdavo pagrįsta dėl vėluojančių, prieštaringų, neaiškių sprendimų, dėl mokyklų atvėrimo, prioritetinių grupių sudarymo skiepijimuisi, dėl vakcinų panaudojimo tempų, santykių su savivaldybėmis. Tos kritikos atsirado ir natūralu, kad tai galėjo pakenkti tam reitingui, kuris šiaip ar taip nebuvo aukštas“, – pažymėjo M. Jurkynas.
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė palygino reitingų pokytį pagal pareigybes. Lapkričio mėnesį darytos apklausos rezultatai yra tokie:
„Pagal pareigybes, tai yra tos karštosios pozicijos, kur tu niekada labai nežibėsi. (…) Ką aš matau, tai jei dabar paskutinėje apklausoje Dulkys turi 56 proc. neigiamo vertinimo, tai kai mes žiūrime lapkričio Verygos vertinimą, matome 64 proc. neigiamų vertinimų. Verygos situacija lapkritį buvo blogesnė nei Dulkio yra dabar“, – atkreipė dėmesį ekspertė.
Kad reitingų skirtumai su praėjusia valdžia nėra dideli, R. Urbonaitė pažymėjo ir palyginusi ekspremjero S. Skvernelio ir dabartinės Vyriausybės vadovės I. Šimonytės neigiamus vertinimus.
„Skvernelis turėjo 49 proc. neigiamo reitingo, o tai yra nemažai, Šimonytė turi 52 proc. Tikrai nėra tokių didelių skirtumų“, – sakė MRU politologė.
„Šiai Vyriausybei išlaikyti gerus reitingus arba turėti geresnius reitingus nei lapkritį turėjo Skvernelis arba Veryga praktiškai neįmanoma dėl to, kad yra labai ilgai besitęsiantis karantinas ir iš to išplaukiančios pasekmės“, – akcentavo R. Urbonaitė.
8 proc. kritusį palankų Armonaitės vertinimą sieja ne tik su ministrės darbu
Vienas ženkliausių kritimų palankaus vertinimų lentelėje – ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės.
M. Jurkyno teigimu, ministrė visada turėjo verslui palankų požiūrį, tačiau, vos pradėjusi dirbti Vyriausybėje, turėjo atsisakyti kai kurių savo idėjų, nes jų įgyvendinimui kelią užkirsdavo sveikatos apsaugos problemos.
„Antras dalykas – A. Armonaitė, kaip Laisvės partijos pirmininkė, yra siejama su naujomis iniciatyvomis, kurios buvo Seime: ir Partnerystės įstatymas, ir neapykantos kalbos užkardymas, monitoringas, ir Stambulo konvencijos diskusijos. Tai, manau, galėjo prisidėti prie tam tikros dalies socialiai konservatyvesnių žmonių nuomonių pasikeitimo ir prie reitingų sumažėjimo“, – komentavo VDU profesorius.
Panašiai A. Armonaitės reitingų sumažėjimą argumentavo ir R. Urbonaitė.
„Ji yra dabar ne tik ekonominių klausimų, problemų „sugertukas“. Nors ji pati daug rečiau kalba apie tuos dalykus, kurie susiję su gana svarbiais Laisvės partijai klausimais, bet vienaip ar kitaip ji pirmiausia yra asocijuojama su tuo, kas dabar yra mūsų politinėje darbotvarkėje – žmogaus teisių klausimai, Stambulo konvencija, Partnerystės įstatymas. Puikiai matome, kas dėl to vyksta visuomenėje, kiek yra susipriešinimo, agresijos. Tie klausimai tapo kaip niekada aštrūs“, – teigė MRU politologė.
Dulkys vertinamas neigiamai, o Verygos palankumas šovė į viršų
Neigiamai visuomenė vertina ir sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį. Kaip rodo gegužės mėnesio apklausos rezultatai, į jį nepalankiai žiūri 56 proc. respondentų. Tuo tarpu buvusio ministro Aurelijaus Verygos palankus vertinimas nuo lapkričio iki gegužės šoktelėjo per 14 proc. – nuo 30 iki 44 proc.
Toks neigiamas ministro reitingas, pasak R. Urbonaitės, nėra drastiškas.
„Veryga turėjo daugiau nepalankių vertinimų. Dabar, aš manau, Veryga „išjojo ant balto žirgo“ paskutiniuose reitinguose vien dėl to, kad jis asocijuojasi su daug mažiau skausmingu karantinu, su laikotarpiais, kai visai buvome pamiršę kaukes ir asocijuojasi ne su tokiais mirčių skaičiais“, – palygino politologė.
„Daug lengviau yra turėti geresnius reitingus būnant opozicijoje nei būnant valdžioje, o jei dar aplinkybės sudėtingos – tai dar labiau tavo šansus geriems reitingams mažina. Tai normalūs procesai“, – tęsė R. Urbonaitė.
Savo ruožtu M. Jurkynas taip pat pažymėjo, kad A. Dulkio reputacijai nuo pat pradžių nepadėjo ir laikotarpis, kai šalies vadovas tvirtino ministrų kabinetą.
„Mano nuomone, būtent Dulkio atžvilgiu, atėjusio su 150 punktų planu, kurio niekas nematė, tas neigiamas kontekstas ir ažiotažas buvo jau pradėtas nuo pat pradžių“, – sakė VDU profesorius.
Jis taip pat teigė, kad A. Veryga, šiuo metu dirbdamas opozicijoje, pradėjo krautis ir savo kaip politiko kapitalą.
„Buvęs ministras atsinešė ir savo ministro bagažą, kurį verčia dabar politiko bagažu. Jis turi žinias, kontekstą, ekspertizę, žino, kaip pateikti alternatyvias nuomones. Jos gali nepatikti, (…) bet A. Veryga visada turėjo tvirtą nuomonę, jos niekada nebijojo ir jo tvirta laikysena bei kritika iš opozicijos pusės visada vertinama palankiau, nes opozicija nepriima jokių sprendimų“, – akcentavo M. Jurkynas.
Išaugęs palankumas Skverneliu – jei ne opozicijos lyderio pareigos, galbūt būtų kitaip
Išaugo ir opozicijos lyderiu tapusio S. Skvernelio palankus vertinimas – lapkritį jis siekė 44 proc., o gegužę – 51 proc.
„S. Skvernelis, kaip opozicijos lyderis, pakankamai reguliariai išsako savo kritišką nuomonę, nors pirmąjį šimtą dienų korektiškai laikėsi ir kritika neužsiiminėjo. (…) Po to ėmėsi Vyriausybės kritikos ir alternatyvių problemų sprendimo siūlymų“, – taip pakilusį ekspremjero palankų vertinimą aiškino M. Jurkynas.
Vis dėlto, pasak profesoriaus, tokių rezultatų nebūtų, jei S. Skvernelis šiuo metu nebūtų opozicijos lyderiu.
„Aš manau, kad tas pakankamai aktyvus ir įsivažiuojantis S. Skvernelio vaidmuo kaip opozicijos lyderio, jo šansus padidina. Jei jis nebūtų opozicijos lyderis, aš manyčiau, kad reitingai nebūtų tokie, kokie dabar“, – pažymėjo M. Jurkynas.
Panašiai apie išaugusį palaikymą opozicijoje esantiems politikams sakė ir R. Urbonaitė.
„Opozicija dabar bando sau priskirti galbūt netgi ne taip nepagrįstai tuos gerus dalykus, kurie buvo praėjusioje kadencijoje. Tačiau mes gyvenome visai kitokioje atmosferoje, neturėjome tų problemų, kurias turime dabar“, – teigė politologė.
Nausėdos reitingas: kritimas nedidelis, tačiau „užmigti ant laurų“ nesiūlo
6 proc. per penkis mėnesius nukrito ir šalies vadovo Gitano Nausėdos palankus vertinimas. Kaip sakė M. Jurkynas, prezidento reitingai vis tiek toliau lieka aukšti.
„Kritimo yra, bet jo yra pas visus. Prezidentą kritikuojantys kritikuoja kartais dėl kažkokio neaktyvumo, kartais dėl per didelio aktyvumo, kišimosi į Vyriausybės veiklą, tai ta kritika turi savo kainą. Natūralu, kad tai atsispindi reitinguose, bet jie yra pakankamai aukšti, pasitikėjimas didelis ir labai drastiško kritimo nėra čia“, – sakė VDU profesorius.
Savo ruožtu R. Urbonaitė taip pat antrino kolegai, tačiau pažymėjo, kad „užmigti ant laurų nereikėtų“.
„Šeši procentai tikrai nėra daug, kai turi virš 70. (…) Iš kitos pusės – puikiai suprantame, jog pirmame trejetuke mes turime prezidentus. Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai ir tie, kurie dalyvauja apklausose, apskritai linkę palankiai vertinti prezidentus. Dėl to užmigti ant laurų nereikėtų, nes kitos apklausos rodo daug ryškesnius kritimus“, – komentavo MRU politologė.
„Kadangi prezidentas kuo toliau, tuo labiau rodo orientaciją į tam tikras visuomenės grupes, tai tuo tai gali jam pakenkti reitingų prasme“, – pridūrė R. Urbonaitė.
