aA
„Prezidentas per penkerius metus užsibrėžė sumažinti pajamų nelygybę iki ES vidurkio. (…) Tokius planus būtų sudėtinga įgyvendinti per penkerius metus“, – taip „Delfi“ atsakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. „Galbūt tas planas yra pernelyg optimistiškas. Tikslas yra geras“, – tikino ji, bet pabrėžė, kad pasiekti visa tai pavyktų mažiausiai per dešimt metų. Anot jos, dabar daromi tik kosmetiniai pakeitimai.

Ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė pabrėžė, jog yra ne vienas iššūkis, kurį turime įveikti. Vienas jų – absoliutus skurdas.

„Sutinkame, kad santykinio skurdo situacija yra kritinė, bet, kaip žinote, yra santykinis ir absoliutus skurdas: tai – dvi didelės problemos, jas reikia spręsti. Kaip medikas iš pat pradžių puola prie sužeisto asmens, taip ir šiuo atveju pirmiausia ir greičiausiai reikia dorotis su absoliutaus skurdo situacija. Mes kalbame apie žmones ar žmonių grupes, kurie ne tik negali išvykti kur nors pailsėti, bet jiems trūksta pinigų, kad galėtų patenkinti savo pačius būtiniausius poreikius. Čia yra pirmas ir pats skubiausias uždavinys, ko ši Vyriausybė ėmėsi, su tuo mes labiausiai ir dirbame. Kitas aspektas yra santykinis skurdas, mes kalbame apie neatitikimą tam tikrų standartų. Natūralu, kad, augant ekonomikai, keičiasi ir mūsų poreikiai, todėl norime, kad visuomenė būtų lygesnė, – tai labai svarbu“, – laidoje sakė E. Samoškaitė.

Kai kuriuos išgelbėja net ir 30 eurų

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pabrėžė, kad vaiko pinigai, įvairios paramos tikrai labai svarbios vienišiems tėvams, skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Kai kuriems žmonėms net ir tie 30 eurų yra labai svarbūs.

Įvertino tikrąją padėtį dėl skurdo Lietuvoje: kai kuriuos gelbėja net ir 30 eurų
© DELFI / Audrius Solominas

„Kitas dalykas – pensijos. Taip, jos kyla, bet kyla ne taip sparčiai, kaip visos bendrosios pajamos. Sunku prognozuoti, kaip atrodo statistika, bet pensininkų skurdas labai aukštas – apie 40 proc., ir tai neatrodo gerai, mes taip sparčiai nesivejame geresnių rezultatų“, – tikino ji.

„Kai kurioms šeimoms, kurių pajamos labai mažos, tie keliasdešimt eurų yra labai reikšmingi; mamos, kurios yra bedarbės arba augina vaikus vienos ir tiesiog negali eiti į darbus, sakė, kad joms tai yra labai svarbu. Mums, turintiems pajamų ir dirbantiems, labai sunku įsivaizduoti, kad kažkam ir tie 30 eurų tokie reikšmingi. Pajamos labai svarbu, bet taip pat svarbios yra ir paslaugos. Europos Komisija akcentuoja, kad yra akivaizdus socialinės globos ir slaugos trūkumas, – mes turime ieškoti balanso, nes vien pajamos visko neišspręs. Yra paslaugų, kurios beprotiškai brangios“, – tikino pašnekovė.

Žmonės nežino, kad gali sulaukti paramos

E. Samoškaitė patikslino, kas gali prašyti paramos.

„Jeigu vienam šeimos nariui per mėnesį vidutinės pajamos neviršija 250 eurų šiais metais, neskaičiuojant vaiko pinigų, tada jums priklausytų parama. Tai reiškia, kad jūs papildomai dar gautumėte paramą iš savivaldybės“, – atsakė E. Samoškaitė.

Eglė Samoškaitė
Eglė Samoškaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Aistė Adomavičienė pabrėžė, jog daugelis žmonių tiesiog nežino apie galimą paramą, o informacijos ir komunikavimo labai trūksta.

„Tai kažkiek gali sumažinti skurdą, bet mes susiduriame su problema, kad ne visi žino, jog yra tokia galimybė. Žmogui tiesiog sudėtinga susiskaičiuoti, ar jam priklauso parama, ar ne. Ši problema gerai žinoma ir ministerijoje, todėl reikia aiškiau komunikuoti žmonėms, kas jiems priklauso, nes iš skurdo galima išbristi. Reikia aiškiau pritaikyti informaciją. Pavyzdžiui, ateina žmogus į Užimtumo tarnybą darbintis, tačiau jam nesuteikiama informacijos, kaip užpildyti paramos formas“, – apie problemas kalbėjo A. Adomavičienė.

„Apie visas priemones mes tikrai turime daug aktyviau informuoti žmones“, – pabrėžė ji.

Sunkiausia situacija – pensininkams

Akivaizdu, kad viena jautriausių ir sunkiausiai gyvenančių visuomenės grupių – pensininkai.

„Sveikatos priežiūros ir slaugos pensininkams labai trūksta, žmonėms svarbu, kad nereikėtų laukti ilgose eilėse. Brandžiame amžiuje tokios paslaugos itin reikšmingos. Manau, kad neužtenka vien padidinti pensiją, nes iš tikrųjų paslaugos yra kertinis dalykas šiame amžiuje, ypač vienišiems seneliams arba tiems, kurių vaikai emigravę, todėl jie yra labai sudėtingoje situacijoje ir negali savimi pasirūpinti. Paslaugos beprotiškai brangios ir labai reikalingos, tad Vyriausybė turi imtis priemonių.

Įvertino tikrąją padėtį dėl skurdo Lietuvoje: kai kuriuos gelbėja net ir 30 eurų
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip pat turėtų įsitraukti Finansų ministerija su tam tikrais ištekliais, nes dabar labai didelis kiekis paslaugų priklauso tiesiog nuo struktūrinių fondų. Kai jie pradės mažėti, mes susidursime su dar didesniu poreikiu įvairių paslaugų. Turi būti aiškus Finansų ministerijos balsas, kaip jie ketina užpildyti spragą ir kaip ateityje spręs šias problemas“, – tikino A. Adomavičienė.

Primename kad EK nurodo, jog Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES.

Dar viena aptariama sritis – augimo potencialui išlaikyti ypač svarbi mokslo ir inovacijų sistema. „Ji, nepaisant dedamų pastangų, išlieka fragmentuota, susiduria su talentų trūkumu ir neefektyviu finansavimu. Išlaidos mokslinei ir tiriamajai veiklai Lietuvoje daugiau nei dvigubai atsilieka nuo tikslo, kuris buvo iškeltas 2020 metams. Verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas išlieka ribotas“, – rašoma dokumente.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(50 žmonių įvertino)
4.3600

Top naujienos

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje: po 12 val. kelionės į Vilnių atvyko ekspresas iš Talino (32)

Antradienį 21:00 į Vilniaus geležinkelio stotį atvyko specialus geležinkelio ekspresas iš...

Roma Macijauskaitė | D+

Miškininkas: kodėl reikia kirsti medžius ir kaip klimato kaita keičia miško veidą – stebimi anksčiau nematyti reiškiniai

„Mūsų, miškininkų , rūpestis – auginti ir veisti miškus, saugoti juos nuo žvėrių ir...

Po skaudžios netekties medikas paaiškino, kokia liga labiausiai kamuoja darbingo amžiaus jaunus žmones: čia yra paradoksas (71)

Visuomenę ir vėl sukrėtė žinia apie iš gyvenimo pasitraukusį mediką. Praėjusį penktadienį,...

Po pasibaigusių rinkimų Rusijoje neatmeta net kraštutinio scenarijaus: nieko nebeįmanoma padaryti (464)

Nebuvo jokių abejonių, jog Kremliaus režimas per šį savaitgalį vykusius Rusijos Valstybės...

Su Čanaku susirėmęs amerikietis – FIBA juodajame sąraše (4)

Praėjusiame sezone Panevėžio „Lietkabeliui“ atstovavęs, bet finišo tiesiojoje dėl klubo...

Edmundas Jakilaitis | D+

Apie karybą: brutalus žaidimas – kas pirmas pradėjo naudoti informacines technologijas kaip kovos priemonę?

Tai – jau trečiasis Edmundo Jakilaičio pokalbis apie karybą su Vilniaus universiteto Istorijos...

Išvardijo vyrus, kuriems dažniausiai nustato prostatos vėžį: vienas veiksnys grėsmę padidina 2–3 kartus

Rugsėjo 15-oji – pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Remiantis statistikos duomenimis,...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Britų siaubas: jei pamatei nacių povandenį laivą, galimai kitas toks pats laivas mato tave

I-asis pasaulinis karas „prikaustė“ žmonijos dėmesį milijonais aukų ir kolosaliais...

„Rimi Latvija“: žinia apie „Alfa“ pardavimą „Maximos“ savininkams mums buvo staigmena (13)

Informacija apie tai, kad keičiasi prekybos centro Latvijoje „Alfa“ savininkas, „Rimi“...