Dar iki V. Putino kalbos viešojoje erdvėje buvo spėliojama, kad šios dienos proga Rusijoje gali būti paskelbta mobilizacija arba laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos pripažintos kaip neva priklausančios Rusijai.
„Nebuvo nieko naujo pasakyta, nors buvo daug gandų apie mobilizaciją ar karo termino panaudojimą – jokių pokyčių nuo to naratyvo, kurį formavo Putino Rusija nuo vasario 24-osios ir dar anksčiau mes nepamatėme“, – Delfi komentavo L. Kojala.
Tai, pasak jo, rodo, kad ta agresija, kuri vyko iki šiol Ukrainoje, tęsis toliau.
„Tas naratyvas, pagrindžiantis, neva Rusija ginasi nuo Vakarų, nuo Ukrainos, nuo nacių ar bet ko kito, nėra naujas. Aš manau, kad Rusijos dezinformacijai bet ką galima pristatyti kaip pergalę, nepaisant to, kas vyktų realybėje.
Kadangi akivaizdžiai matyti, kad jokių apčiuopiamų pergalių okupacinės pajėgos iki šiol nėra pasiekusios, netgi Mariupolio nėra, kaip žinome, 100 proc. užėmusios ir Charkive, panašu, priverstos trauktis, tai, matyt, nebuvo jokio sprendimo būtent šią dieną finalizuoti rezultatus“, – svarstė L. Kojala.
Visgi politologas akcentavo, kad tai nebūtinai turėtų būti siejama su frontu, nes, kad ir kas ten vyktų, vis tiek Rusijos visuomenei tai būtų pristatyta kaip pergalės.
V. Putinas paminėjo Rusijos kariuomenės nuostolius, pagerbė tylos minute žuvusius kareivius ir pranešė, kad Ukrainoje žuvusių karių vaikams bus teikiama parama
„Tai turbūt sietina su tuo kontekstu, kad pati gegužės 9-oji Kremliaus minima neva akcentuojant žuvusiuosius Antrojo pasaulinio karo metu, tai dabartinis konfliktas yra tęstinumo jungtis, kurią jis bandė parodyti iš visų perspektyvų, įskaitant ir iš tos, kad šiandien Rusijos armija neva tęsia tas užduotis, kurios buvo Antrojo pasaulinio karo metais – apginti Rusiją nuo, šiuo atveju, įsivaizduojamų fašistų arba nacistų“, – sakė RESC vadovas.
Jo teigimu, mobilizacija gali būti paskelbta ir vėliau, tačiau, anot L. Kojalos, pats V. Putinas supranta, kad toks žingsnis turėtų neigiamų pasekmių.
„Aš manau, kad ir pats Putinas supranta, jog mobilizacija nebūtų tik pozityvus veiksnys jo paties režimui, kad tai, ko gero, sulauktų ir kritiškesnio vertinimo iš tų Rusijos gyventojų, kurie konfliktą dabar mato tik per Rusijos televizijos prizmę bei nejaučia jokių tiesioginių to pasekmių“, – sakė pašnekovas.
Mobilizacija, kaip paaiškino L. Kojala, pademonstruotų, jog karo mastas yra daug didesnis nei skelbiama, o jo terminai bei galimi nuostoliai – ne visiškai aiškūs.
„Matyt, dėl to kol kas nėra žengiamas šitas žingsnis, bet jis nėra atmestinas, nes turbūt nemaža dalis ir karybos ekspertų sako, kad bet kuriuo atveju dabartinės Ukrainoje sutelktos pajėgos turi ribotą galimybę būti efektyvios ilgalaikėje perspektyvoje ir kažkada tos jėgos išsisems – arba reikės jų reikšmingo papildymo, arba tie kariniai veiksmai visgi turės būti stabdomi ar bent jau pristabdomi. Kažkada vis tiek turės ateiti situacija, kai šį sprendimą reikės mąstyti iš naujo“, – sakė politologas.
Visgi nemažai ekspertų ir apžvalgininkų pastebėjo, kad kalba ir pats minėjimas Maskvoje buvo mažiau ištaigingas nei visada.
„Aišku, viena iš priežasčių, ko gero, yra ta, kad Rusijos armija, akivaizdu, šiandien su visais savo ribotais ištekliais yra ir taip sudėtingoje situacijoje, vykdydama agresiją Ukrainoje ir tai pompastikai šiandien yra mažiau galimybių, pajėgumų, technikos. Tai atsispindi įvairiais kampais. Aišku, Rusija, ko gero, kartos, kad tai sietina su tuo, kad nėra jubiliejiniai metai, kad nebuvo kviesti kitų šalių lyderiai“, – teigė L. Kojala.
Maskvoje – karinis paradas, pasirodė ir Putinas: spėlionės nepasitvirtino
Rusija pirmadienį švenčia 77-ąsias pergalės prieš hitlerinę Vokietiją metines. Pasirodė ir Rusijos prezidentas V. Putinas, kuris pasakė trumpą kalbą dėl karo Ukrainoje.
V. Putinas, pirmadienį atidarydamas kasmetinį paradą, skirtą vadinamajai Pergalės dienai pažymėti, pareiškė, kad rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę nuo absoliučiai nepriimtinos grėsmės“.
Maskvos Raudonojoje aikštėje susirinkusiems tūkstančiams karių V. Putinas sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje tęsia kovą su „nacizmu“, tačiau svarbu „padaryti viską, kad pasaulinio karo siaubas nepasikartotų“.
Sakydamas kalbą V. Putinas pareiškė, neva NATO šalys nenorėjo išgirsti Rusijos. „Tai reiškia, kad jie turėjo savo planų“, – kalbėjo V. Putinas.
Jis kaltino JAV bei jų sąjungininkes, kad jos visos kelia grėsmę ir kad pavojus sulig kiekviena diena didėjo.
„Mes matėme, kaip plečiasi NATO karinė infrastruktūra, pavojus augo kiekvieną dieną“, – kalbėjo jis.
Nei oficialaus karo, nei mobilizacijos V. Putinas nepaskelbė.
„Prie mūsų sienų buvo kuriama tiesioginė grėsmė. Rusija prevenciškai atrėmė agresiją. Tai buvo vienintelis teisingas ir savalaikis sprendimas“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Jis kaltino Vakarus, neva šie „išsižadėjo vertybių“.
„Mes niekada neišsižadėsime meilės Tėvynei“ ir kitokių vertybių, „kurių Vakaruose, panašu, nutarė išsižadėti“, – tęsė V. Putinas. Jis apkaltino Vakarus, kad amerikiečių veteranams faktiškai uždrausta atvykti į Rusiją, tačiau Rusija „juos gerbia, taip pat ir kitus sąjungininkus“.
Maskvos Raudonojoje aikštėje V. Putinas sakė, kad Donbase, Rytų Ukrainoje, kariai kovoja „už Rusijos saugumą“. Jis teigė, kad Ukraina apsiginklavo NATO ginklais ir taip neva sukėlė grėsmę šaliai.
Dalis karinio parado atšaukta
Maskvos Raudonojoje aikštėje vyksta karinis paradas, kuriame dalyvauja apie 11 tūkst. karių. Eksponuojami tankai ir kita karinė technika.
Prieš prasidedant paradui Kremlius paskelbė, kad dėl „oro sąlygų“ atšaukiami oro pasirodymai.
„Aviacinė [parado] dalis neįvyks dėl oro“, – pirmadienį valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Iš pradžių planuota, kad per karinį paradą pasirodys 77 lėktuvai ir sraigtasparniai.
Aštuoni naikintuvai danguje turėjo suformuoti raidę „Z“, kuri yra oficialus Rusijos karinės operacijos Ukrainoje simbolis. „Z“ reiškia rusišką frazę „za pobedu“, arba „už pergalę“.
Kremlius vadina invaziją į Ukrainą, prasidėjusią vasario 24 d., „specialia karine operacija“. Sklando daug spėlionių, kad V. Putinas pirmadienį gali paskelbti visuotinę arba dalinę mobilizaciją, nors Kremlius tai jau atmetė kaip „nesąmonę“.
Kitaip nei ankstesniais metais, šįkart į paradą nepakviesta nė vieno užsienio valstybės vadovo.
