Kalba pasirodė per abstrakti

Politologė Rima Urbonaitė laidoje „Delfi diena“ sako, kad prezidentas visiškai neidentifikavo, kam yra skiriama jo kalba. Anot jos, pranešimas buvo labai abstraktus ir visiškai neskirtas paprastam Lietuvos žmogui.

„Kuo mane galbūt nustebino šis pranešimas – atrodė, jog prezidentas neidentifikavo, kam jis kalba. Jeigu žmogus, kuris labai intensyviai nesidomi politika, klausytų jo pranešimo, nesuprastų, ką prezidentas norėjo pasakyti: kalba apie vetavimą ir sako, kad visi viską apie tai žino.

Rima Urbonaitė

Taip pat kalba apie įstatymų iniciatyvas, teigia: jūs vis tiek žinote, apie kuriuos įstatymus kalbama, kas buvo svarbiausia. Prezidentas šneka apie tai, kad žurnalistams paskelbta statistika ir metų apžvalga, kad kai kur ta statistika netgi įspūdinga, bet nesugeba nė vienos vietos konkretizuoti, o dar geriau – ši statistika niekur prezidento puslapyje nepaskelbta.

Ji nėra viešinama, man net keista, kodėl prezidentas nepasigiria, ką jam pavyko padaryti“, – svarstė R. Urbonaitė.

„Mane nustebino, kad prezidentas pasirinko taip abstrakčiai kalbėti, lyg visi turėtų suprasti, apie ką šneka. Jis pamiršo, kad klausosi ir paprastas Lietuvos pilietis, kuris tiesiog nori išgirsti, ką pats prezidentas mano apie savo pirmuosius metus“, – pridūrė politologė.

Tikina, kad nereikia lygintis su Grybauskaite

Apžvalgininkas Lauras Bielinis sakė, kad prezidentui G. Nausėdai nebėra svarbu lygintis su prezidente, todėl sakydamas kalbą galbūt ir galėjo jos nepaminėti.

„Aš nemanau, kad jau metus prezidentaujantis Nausėda vis dar galvoja, kuo skiriasi nuo prezidentės Grybauskaitės ir kuo ji blogesnė už jį. Mano galva, tai nėra esminis klausimas, kuris galėtų jam rūpėti. Šiuo atveju tai, kad prezidentas kalbėjo apie naują stilių ir bandymą pavaizduoti, jog jo stilius skiriasi, visai nereiškia, kad save supriešina su buvusia prezidente.

Mes, kaip analitikai ir visuomenė, galime matyti skirtumus, įvardyti pranašumus arba minusus vieno ar kito prezidento. Mes tai ir darome, bet šiuo atveju prezidentas turėjo tikslą, ir tai suvokia daugelis tų, kurie domisi mūsų valstybės istorine bei kultūrine raida, kad per sovietmečio laikus daug kas prarado labai daug tokių subtilių tarpusavio santykio kultūros lygmenų.

Kaip apibendrina ir rašytojai, mes išties buvome labai užsisklendę, ir mūsų prezidentas visiškai ramiai ir be pykčio stengėsi tai pademonstruoti bei iš kitų to paties reikalauti, galbūt taip mes ir pakeisime santykių kultūros lygmenį“, – įvertino L. Bielinis.

Lauras Bielinis

Paklausus, kuo G. Nausėda skiriasi nuo D. Grybauskaitės, politologė R. Urbonaitė tikino, kad buvusi prezidentė turi išskirtinį bruožą, tačiau abu prezidentai buvo gana aktyvūs.

„Prezidentas yra toks, kokį jis save konstruoja. Žinoma, stiliai gali keistis, nors aš tikrai nesuprantu, kam save reikia lyginti. To jo kalboje visai net nereikėjo. Galbūt tai nebuvo tikslas savaime, man atrodo, kad tai yra visiškai šalutiniai dalykai, kurie tik gali sukelti papildomų interpretacijų, kurios nėra reikalingos.

Kalbant apie Dalios Grybauskaitės valdymą, nereikia apsimesti, kad ji buvo labai pasyvi vidaus politikoje. Jeigu mes pažiūrėtume archyvus, pamatytume, ką ji kalbėjo; per pirmus metus Nausėda turi 14 iniciatyvų, o D. Grybauskaitė – 8, paskui buvo 22.

Jų priėmimas buvo neblogas, iš Nausėdos 15 iniciatyvų priimti šeši pasiūlymai. Vidaus politikoje ji pirmaisiais metais taip pat ėmėsi žingsnių dėl teismų, dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kurios susijusios su korupcija, kalbėjo apie pensininkus, farmaciją, skurdžiausiai gyvenančiuosius. Manau, kad aktyvumo pirmaisiais metais turėjo abu prezidentai. Kas buvo Dalios Grybauskaitės išskirtinumas? Galbūt jos tonas griežtesnis“, – laidoje kalbėjo politologė.

Apžvalgininkas: Nausėda niekur nesislėpė

Paklausus, kaip vertina prezidento poziciją per karantiną, L. Bielinis sako, kad negalima teigti, jog prezidentas buvo kažkur dingęs ar pasislėpęs. Anot jo, buvo konkrečių veiksmų, kuriuos turėjo vykdyti institucijų atstovai.

„Mes tikrai nesiekiame, kad prezidentas dominuotų ir užsienio politikoje, ir Vyriausybės veikloje, ir savivaldybėse. Prisiminkime, kad karantino metu būta ir prezidento kalbų bei įsikišimų. Jo pasakymai, aiškūs dialogai su valdžia – visa tai buvo, gal mes tiesiog pripratome, kad prezidentas turi būti dominuojantis ir vienintelis, o čia veikė Vyriausybė. Galbūt todėl mums atrodė, kad prezidentas tarsi pasislėpė, bet taip nebuvo, prezidentas nesislėpė. Tiesiog valdžia, bet kokios valdžios, juk nėra vienas asmuo“, – svarstė L. Bielinis.

Gitanas Nausėda

R. Urbonaitės teigimu, pritrūko ne paties prezidento, bet jo veiksmų turinio ir tikslingesnės komunikacijos.

„O man, pavyzdžiui, buvo momentų, kai prezidento atrodė per daug. Per daug, nes žinutės iš prezidentūros ateidavo tokios, kad arba prezidentas sėdi su telefonu rankose, arba – prie monitoriaus, ir žinai, kad prezidentas kalbėjo telefonu su kažkuo, bet kas man iš tų telefoninių pokalbių? Ką mes komunikuojame? Man trūko turinio, o ne paties prezidento, – kas yra daroma, pavyzdžiui, ekonominio vertinimo, ne to, kad jis visur lakstytų ir bandytų gydyti koroną. Čia yra niuansai. Dėl turinio galima būtų dirbti daugiau ir išmintingiau“, – svarstė R. Urbonaitė.

Dėl ministrų žada būti principingas

Prezidentas Gitanas Nausėda žada būti principingas, kai po Seimo rinkimų dalyvaus formuojant naująją Vyriausybę.

„Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautumėme tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija vis dėlto turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė prezidentas.

Jis teigė, kad profesionalumo, sąžiningumo ir padorumo kriterijai buvo svarbūs ir formuojant šią Vyriausybę, tačiau jį nuvylė kai kurių politikų veiksmai: buvo kitokie, nei deklaruoti prieš paskiriant.

„Taip jau atsitinka politikoje, kad kartais tenka žmonėmis nusivilti, ir matai, jog tie principai arba deklaracijos, kurie teikiami tvirtinimo arba svarstymo metu, gerokai skiriasi nuo to, kokia yra vėlesnė veikla“, – kalbėjo prezidentas.

Gitanas Nausėda

G. Nausėda sakė iš būsimojo Vyriausybės vadovo besitikintis paramos siekiant minėtų vertybių ir netoleruojant neskaidrios veiklos.

„Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šitas vertybes“, – kalbėjo prezidentas.

Tačiau jis neatmetė ir galimybės, kad po Seimo rinkimų susiformuosianti koalicija pasiūlys tą patį premjerą. Valstybės vadovas teigė nemažai bendravęs su dabartiniu ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir išsakęs jam savo poziciją dėl politinės kultūros standartų.

„Aš labai tikiuosi, kad premjeras vis dėlto taps didesnis sąjungininkas šitoje srityje, konkrečiai – dėl politinės kultūros standartų nustatymo“, – sakė G. Nausėda.

Jis ne kartą kritikavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotą susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ir ragino jį trauktis į pareigų po kilusių skandalų, tačiau ministras, sulaukęs premjero ir valdančiųjų paramos, liko savo poste, atmesdamas kritiką ir kaltinimus.