Paaiškino motyvus
Antradienio rytą Seime parlamento vadovas teigė, kad jo mąstymas sutampa su Liberalų sąjūdžio rinkimine programa.
„Pasirinkau vieną iš jėgų, buvo siūloma man labai daug, visi pasiūlymai gerbtini, bet negaliu visiems pasakyti taip. Kadangi (Liberalų sąjūdžio – ELTA) programiniai dalykai sutampa su mano mąstymu, todėl pasirinkau juos“, – žurnalistams antradienį Seime paaiškino V. Pranckietis, akcentuodamas, kad pasiūlymų dalyvauti kartu rinkimuose sulaukė iš visų Seimo partijų, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams teigė, kad politikui kartu dalyvauti siūlė dėl to, kad pastarasis turi politinį stuburą.
„O siūlėme todėl, kad manome, jog Seimo pirmininkas įrodė ne kartą, kad yra tvirtą stuburą turintis politikas, ir mes tai labai vertiname“, – sakė ji.
Paklausta, ar šį politinį judesį supras rinkėjai, partijos lyderė sakė, kad dės tam pastangas.
„Aš manau, kad rinkėjai savo apsisprendimą parodys rudenį. Mes visu darbu, kurį darėme iki šiol ir kurį darysime ir toliau, stengsimės jų pasitikėjimą užsitarnauti ir išlaikyti“, – kalbėjo politikė.
Didelės naudos nebus
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėja, politologė Jūratė Novagrockienė pripažino, kad šis V. Pranckiečio politinis manevras jai buvo visai netikėtas. Politologė sakė iki galo net ir nesuprantanti, ką tuo bando pasiekti pati partija.
„Ši žinia buvo visiškai netikėta. Ir labai keista, nes kažkaip valstiečiai ir liberalai pagal savo nuostatas ir vertybes nelabai suderinami. Šis (pasiūlymas, aut. p.) yra abejotinas iš abiejų pusių. Ir partijos pačios pasiūlymas. Nors dabar visos partijos ieško tokių labiau populiarių žmonių, į sąrašus traukia, kurie buvo matyti pandemijos metu, pavyzdžiui, gydytojai“, – apie kitų partijų pasirinkimus kalbėjo politologė.
J. Novagrockienės teigimu, tai sena ir jau įprasta tapusi praktika.
„Galima sakyti, kad partijos laikosi tos pačios tendencijos, kurią buvo galima matyti per visus rinkimus – kai būdavo (į sąrašus, aut. p.) kviečiami ir meno darbuotojai, iškilūs žmonės, dainininkai. Nieko naujo, ta pati taktika“, – įžvalgomis dalijosi J. Novagrockienė.
Jos teigimu, V. Pranckiečio tikrai negalima pavadinti politiku, kuris vadovautųsi liberaliomis vertybėmis.
„O kitas dalykas – tai visiškas pragmatiškumas. Maždaug, noriu išlikti politikoje, tai galiu eiti su bet kuo. Tai liberalų pasirinkimas yra labai keistas“, – Seimo pirmininkui pateiktą pasiūlymą vertino ji.
Politologė svarstė, kad Liberalų sąjūdžio rinkėjas tokio sprendimo iki galo taip ir nesupras.
„Aš manau, kad tik atbaidys rinkėjus, nepritrauks. Nebent liberalai tikisi, kad labai svyruojantis mūsų rinkėjas, turintys tam tikrą savo elektoratą, aišku, kad dalis rinkėjų balsuos, bet ne visi balsuos ir palaikys šitokią idėją, tokį svetimkūnį partijoje“, – Delfi kalbėjo politologė J. Novagrockienė.
Pašnekovės teigimu, V. Pranckiečio atvejis nebus vienetinis.
„Visai įmanomas dalykas, kad tokių dar atsiras. Esminė problema tai yra partijos identitetas, jos tapatybė. Kai partija turi aiškia tapatybę, tampa nelabai svarbu, kas sąraše pirmoje ar antroje vietoje. Tai mes galime sakyti, kad konservatoriai, socialdemokratai, ta pati Liberalų sąjunga, jie turi įsitvirtinę tą savo vienokią ar kitokią suvoktą žmonių tapatybę. Ir tas lyderis, kiti nariai, jie nėra tokie svarbūs“, – Delfi sakė J. Novagrockienė.
Besikeičianti demokratija
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovė teigė, kad tokios taktikos kartais pasiteisina. Pavyzdžiui, istoriko Liudo Mažylio atveju.
„Pavyzdžiui, L. Mažylis, ilgalaikis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos narys, bet jo išstūmimas į pirmą sąrašo Europos Parlamento rinkimams vietą, kai jis atrado Nepriklausomybės akto kopiją, paveikė kažkiek žinomumas. V. Pranckietis irgi turi tokio nesitaikstymo su puolimu, stiprios pozicijos šleifą. Vienaip ar kitaip jis buvo verčiamas iš Seimo pirmininko kėdės ir niekaip nepasidavė. To populiarumo irgi yra išlikusio“, – tikino ji.
TS–LKD jau paskelbė, kad rinkimuose sąrašą ves partijai nepriklausanti, prezidento rinkimuose dalyvavusi Ingrida Šimonytė. Nors premjero Sauliaus Skvernelio sprendimas dar nėra aiškus, tačiau tikėtina, kad jis taip pat bus LVŽS sąrašo vedlys.
Ką apie partinę sistemą sako tai, kad reitingų lentelių lyderės pasirenka partijai nepriklausančius kandidatus?
„Tokios tendencijos matomos ne tik Lietuvoje“, – kalbėjo politologė.
„Daugelyje Rytų ir Vidurio Europos šalių yra pastebimi iškilę momentiniai lyderiai, kurie tam tikram laikotarpiui įgija populiarumą. Čia aš manau irgi nieko naujo, tai tendencija, kuri būdinga demokratijos keitimosi procesui, partinės sistemos svyravimui.
Mes tais klasikiniais modeliais, kuriais matuodavome partinę sistemą, kyla klausimas. Kaip klasifikuoti partijas, priskirti prie vienos, ar kitos. Aišku, kad tai yra reiškinys, kuris būdingas ne tik Lietuvai“, – aiškino ji.
„Turgaus ekonomika“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas Delfi sakė, kad jį ir patį nustebino toks V. Pranckiečio sprendimas. Jo teigimu, sunku pasakyti, ką dabartinis Seimo pirmininkas turi bendro su liberalizmu.
„Blogai, nustebęs buvau. V. Pranckietis yra ne vieną kartą prisipažinęs meilėje valstiečiams. Pasakodavo, kad padėjo kurti tą partiją, joje yra gal 20 metų. Reikėjo suprasti kažkaip taip, kad myli jis LVŽS, bet ne R. Karbauskį. (…) V. Pranckietis yra visiškai kitos pakraipos ideologinės, tai čia toks keistas Liberalų sąjūdžio žingsnis, man jis nelabai suprantamas“, – kalbėjo jis.
V. Dumbliauskas prognozavo, kad jokios naudos rinkimuose V. Pranckietis liberalams jis neatneš.
„Liberalų sąjūdžio rinkėjams toks pasiūlymas neturėtų, mano manymu, patikti. Jų rinkėjai yra labiau išsilavinę, verslo gyslelę turintys žmonės. Mano galva, tai čia nėra vykęs rinkiminis triukas. Liberalų sąjūdžio rinkėjai nėra eiliniai, jų yra nedaug, apie 115 tūkst., 2016 m. duomenimis, bet jie ištikimi, mąstantys. Ir kurie yra dešiniųjų pažiūrų žmonės, negalintys balsuoti už Tėvynės sąjungą.
Nelabai randu racionalų paaiškinimą, kad liberalams V. Pranckietis atneš rinkiminės naudos. Čia juk paprasta aritmetika – kuo daugiau balsų reikia“, – sakė jis.
V. Dumbliauskas tikino, kad tokie pragmatiniai skaičiavimai, kartais neatitinkantys pačios partijos politinės linijos neturėtų stebinti.
„Tai čia nieko naujo. Reikia suprasti ir partijas, jos šiais metais, galima sakyti, darbo ieško, keturių metų kadencijai“, – kalbėjo politologas.
Jis priminė, kad į Seimą nepatekusioms partijos iškyla grėsmė sunykti.
„Nepatekimas į Seimą yra praktiškai mirties nuosprendis. Galima suprasti juos kaip žmonės, kurie žūtbūt nori įsidarbinti ir tapti Seimo nariais“, – kalbėjo MRU politologas V. Dumbliauskas.
„Tas bandymas save kažkaip pagražinti atrodo kaip turgaus ekonomika – apgauti pirkėjus“, – teigė jis.
Tokį politinių partijų elgesį politologas įvardijo kaip desperaciją nepatikti rinkėjams savo įprasta sudėtimi.
„Čia yra toks demokratijos defektas. Politikai mums turi patikti, kitaip mes už juos nebalsuosime. Ir jie neriasi iš kailio, taip vaizdingai kalbant, stengiasi. Tas kvietimas visokių žinomų žmonių ir yra iš to noro, čia savotiška desperacija. Nes jie supranta, kad tikrųjų partijos narių nepakaks“, – Delfi sakė V. Dumbliauskas.
Delfi primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.