Nors konservatorių atstovai, kalbėdami neoficialiai, ir anksčiau pašiepdavo A. Anušauską dėl jo populiarumo, dėl jo sutuoktinės pasisakymų socialiniuose tinkluose ar dėl spragų kalbant angliškai, klausimas dėl niuansų, susijusių su vokiečių brigados dislokavimu Lietuvoje, tapo esmine įtampos partijoje priežastimi.
Nepaisant jos, G. Landsbergis, paklaustas apie galimą konservatorių kandidatą į prezidentus, paminėjo būtent A. Anušauską – esą jis būtų stiprus kandidatas ir 2024 metų rinkimuose galėtų pasirodyti rimtai.
Pats A. Anušauskas leido suprasti, jog G. Landsbergio pareiškimas jam buvo staigmena.
„Apie tai man neteko su juo kalbėtis, man pačiam naujiena“, – laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ teigė ministras.
„Visa tai iš tikrųjų priklauso nuo žmonių, kurie pirmiausia pas mus partijoje ir už jos ribų pasisakytų, keltų [mane], pavyzdžiui, kaip kandidatą. Kol kas apie tai kalbos nebuvo, veiksmo jokio nebuvo. Dėl to aš ir sakau – kalbėti apie tai dar anksti“, – sakė jis.
Tai ką reiškia toks netikėtas G. Landsbergio pareiškimas nesutarimų kontekste?
Mano, kad ne Anušauskas būtų geriausias pasirinkimas
Buvęs konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas, Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius, kalbėdamas apie nesutarimus tarp G. Landsbergio ir A. Anušausko, teigė, kad jie kyla dėl saugumo politikos ir esą dėl to, kad A. Anušauskas „daro per mažai“.
„Iš užsienio reikalų ministro pusės aiškiai yra pagrįstas nepasitenkinimas A. Anušausko, kaip krašto apsaugos ministro, veikla. Visos dviprasmybės ir nesutarimai prasidėjo po to garsiojo susitarimo dėl vokiečių brigados ir apskritai dėl to, kaip Lietuva maksimaliai geriau galėtų ruoštis rimtai krašto gynybai.
Aiškiai yra nepasitenkinimas ir, matyt, pagrįstas, kad krašto apsaugos ministras daro per mažai, jam trūksta nuoseklumo, ypač dėl vokiečių brigados. Šitie nesutarimai yra esminiai, jie – dėl pozicijų, kurių buvo sutarta laikytis, ir krašto apsaugos ministrui, matyt, ne visada pavyksta tą daryti“, – Delfi komentavo V. Valentinavičius.
Bet, jo manymu, nesutarimų ir kandidatavimo į prezidentus sieti nereikėtų.
Tiesa, A. Anušauskas, politologo vertinimu, nebūtų geriausias konservatorių pasirinkimas prezidento rinkimuose.
„Prezidento rinkimai dar taip toli. Tai, kad A. Anušausko kandidatūra minima šitų nesutarimų kontekste, manau, sunku su jais tiesiogiai susieti.
Jeigu G. Landsbergis čia rimtai paminėjo A. Anušauską kaip galimą kandidatą į prezidentus, tai galėtų reikšti, kad dabartinis konservatorių lyderis yra susitaikęs, jog prezidento rinkimai bus pralaimėti.
Aš tikrai nesutikčiau, kad A. Anušauskas yra pats geriausias konservatorių kandidatas. Pats geriausias kandidatas yra Ingrida Šimonytė“, – vertino V. Valentinavičius.
„Mano išvada – nereikia šito vieno „užmetimo“, vienos pavardės laikyti kažkuo rimtu. Tai greičiausiai daugiau atsitiktinumas“, – pridūrė jis.
Politologo nuomone, I. Šimonytė, kuri prezidento rinkimuose dalyvavo 2019-aisiais ir nusileido dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai, galbūt ir nelaimėtų kitų rinkimų, bet esą pagerintų savo rezultatą.
Valentinavičius: Anušauskas Nausėdai būtų palengvinimas
„Čia jau didesni klausimai: kiek Ingrida Šimonytė pati pasiruošusi eiti į šitas galeras, kaip tai dera su partijos planais per Seimo rinkimus. Galbūt šis A. Anušausko paminėjimas ir susitaikymas su galimu pralaimėjimu prezidento rinkimuose reiškia ir tai, kad po savivaldos rinkimų optimistų konservatorių gretose, įskaitant pirmininką, sumažėjo“, – svarstė V. Valentinavičius.
Paklaustas, kokios būtų A. Anušausko, kaip kandidato į prezidentus, stiprybės ir silpnosios vietos, politologas prie stiprybių priskyrė populiarumą, o prie silpnųjų vietų – sutuoktinės „saviveiklą“ ir darbus stiprinant Lietuvos apginamumą.
„Jo stiprybė yra žinomumas, labai išaugęs dėl karo Ukrainoje ir ypač pradiniu laikotarpiu. Tiek, kiek tai liečia pagalbą Ukrainai, A. Anušauskas tvarkėsi visai neblogai.
O jo silpnoji vieta yra strateginis saugumo situacijos valdymas, esminio Lietuvos parengtumo karui sustiprinimas, – tą jam sunkiau sekasi daryti, įskaitant ir nelemtą vokiečių brigadą <...>.
Antroji silpna vieta yra jo žmona ir jos saviveikla, amžinas persistengimas reklamuojant savo vyrą. Tai greičiausiai nėra privalumas, ypač konservatorių rinkėjų akyse“, – komentavo pašnekovas.
A. Anušauskas, jo įsitikinimu, nebūtų rimtas konkurentas G. Nausėdai, jeigu pastarasis apsispręstų siekti antros kadencijos.
V. Valentinavičiaus nuomone, rimtesnis konkurentas jam galėtų būti nebent I. Šimonytė.
„Arvydas Anušauskas jam būtų didelis palengvinimas.
Kiek aš žinau, G. Nausėda savo laiku labai rimtai svarstė dalyvauti Tėvynės sąjungos pirminiuose rinkimuose ir tapti Tėvynės sąjungos kandidatu į prezidentus, bet jis iškėlė sąlygą, kad dalyvaus tik tuomet, jeigu nedalyvaus Ingrida Šimonytė. Tėvynės sąjunga šitos sąlygos netenkino ir G. Nausėda tapo „visaliaudiniu“ kandidatu. Jam Ingrida Šimonytė yra kažkas nesveikai svarbaus ir šiame kontekste A. Anušauskas atrodo nelabai rimta grėsmė“, – dėstė politologas.
Urbonaitė: iš Anušausko būtų galima konstruoti kandidatą
Dėmesį į užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų nesutarimus bei tai, kad į juos įsitraukė ir premjerės patarėjas Vaidas Navickas, atkreipė ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Pasak jos, tokiame kontekste G. Landsbergio pareiškimas apie galimą A. Anušausko kandidatavimą į šalies vadovus atrodo kaip „trolinimas“.
„Tai galėjo būti ir ironija, gal tiesiog numetė tą sakinį, kad paskui visi eitų iš paskos ir kalbėtų, analizuotų, vertintų. Aš manau, partijos viduje sutinkama su tuo – taip, reitingai aukšti, reitingai tokie, kad [A. Anušauskas] galbūt galėtų būti tas, kurį būtų galima mesti į rinkimų kampaniją kaip kandidatą, bet, iš kitos pusės, manau, kritiškumas tiems reitingams partijoje irgi yra pakankamas.
Sakyčiau, kad čia daugiau buvo lengvas visų, jeigu taip galiu pasakyti nelietuviškai, „patrolinimas“, – vertino politologė.
„Aišku, jei partija ir partijos vadovai visus tuos dalykus, konfliktus nustums į šoną, taip, žinoma, kandidatą galima konstruoti. Bet kol kas tokių ryškesnių intencijų daugiau nemačiau“, – pridūrė ji.
Kalbėdama apie stipriąsias A. Anušausko vietas, R. Urbonaitė išskyrė jo, kaip ministro, politinę patirtį bei gerus reitingus.
Klausimas, ar balsuotų liberalų rinkėjai
„Patirtis dirbant krašto apsaugos ministru, žinoma, yra privalumas. Galų gale pripažinkime, kad tai – ir didžiausią palaikymą turintis ministras apskritai visoje Vyriausybėje. Jo populiarumas tikrai neblogas, o prezidento rinkimuose reikia didelio populiarumo, nes tu negali būti tinkamas ir geras tik tam tikrai rinkėjų daliai. Prezidento rinkimai reikalauja įtikti daugiau mažiau visiems“, – dėstė politologė.
Tačiau ji abejojo, ar A. Anušauskas galėtų sudaryti rimtą konkurenciją G. Nausėdai.
„Kol kas G. Nausėdai daugiau galvos skausmo kelia Ignas Vėgėlė [dar nepaskelbė, ar kandidatuos – Delfi]“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Jeigu A. Anušauskas eitų į prezidentus ir būtų vienintelis konservatorių kandidatas, jis, pasak politologės, „galėtų tikėtis ištikimojo konservatorių partijos elektorato paramos“, taip pat – kažkokios dalies dešiniojo flango rinkėjų paramos. Visgi, neaišku, ar už A. Anušauską balsuotų Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos rinkėjai.
„Aš galvočiau, kad A. Anušauskas gali būti rimtas žaidėjas rinkimų kampanijos metu, bet klausimas, ar tikrai tiek rimtas, jog G. Nausėdai jau dabar reikėtų nemiegoti naktimis. Sakyčiau, kol kas G. Nausėdos pozicija gana nebloga net nepaisant visų skandalų“, – vertino R. Urbonaitė turėdama omenyje paaiškėjusį faktą apie G. Nausėdos narystę Komunistų partijoje.
Teigia, kad esmė – populiarumas
G. Nausėdą prezidentinėje kampanijoje parėmusio Vytauto Didžiojo universiteto Jeano Monnet vardo profesoriaus Mindaugo Jurkyno manymu, G. Landsbergis A. Anušauską, kaip galimą kandidatą į prezidentus, paminėjo tik dėl jo populiarumo, ir tai esą tik nuomonė, kuri nieko nereiškia.
„Partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio nuomonė yra tik nuomonė, kad tai gali būti kandidatas, bet jis nėra oficialus. Kodėl jį paminėjo? Dėl paprastos priežasties: jeigu pasižiūrėsite į politikų populiarumo lentelę, iš konservatorių aukščiausiai vertinimas ne partijos pirmininkas, ne „lizinginė“ premjerė <...>, o populiariausias būtent krašto apsaugos ministras.
Manau, tai tiesiog nuomonė, kad populiariausias partijos politikas nepopuliarios partijos kontekste turėtų kažkokių šansų pasirodyti geriau“, – svarstė M. Jurkynas.
Kalbėdamas apie A. Anušausko tinkamumą kandidatuoti, politologas iškėlė klausimą dėl jo gebėjimo kalbėti angliškai. Kita vertus, jei esamo anglų kalbos lygio užtenka einant ministro pareigas, galbūt esą tokio užtektų ir būnant šalies vadovu.
A. Anušauskas, anot jo, kampanijos metu galėtų sulaukti kritikos dėl savo, kaip ministro, veiklos.
„Kodėl nepadaryti namų darbai, kodėl karinė infrastruktūra nėra tiek suruošta, kad Vokietijos kariai galėtų būti dislokuoti, kodėl nėra paruošto pilietinio pasipriešinimo švietimo ir sklaidos, kodėl kai kurie pirkimai nevyksta taip, kaip turėtų vykti, kodėl yra gynybinių spragų, rezervų panaudojimas <...> neįgyvendintas.
Kritika būtų jo veiklos srityje ir ją, ko gero, oponentai visada pabrėžtų“, – svarstė M. Jurkynas.
Jurkynas: Nausėdai nerimauti nereikia
Ar A. Anušauskas būtų rimtas priešininkas G. Nausėdai?
„Dabartinis prezidentas yra matomas kaip jei ne geriausias pasirinkimas, tai mažiausia blogybė lyginant su kitais, tai [G. Nausėdai], žiūrint iš šiandienos pusės, nerimauti nereikia.
Jeigu reitingai išsilaikys tokie pat ir po metų, dabartinis prezidentas greičiausiai galėtų būti perrinktas antrame ture <...>. Jeigu „išeitų“ konservatorių atstovas ir G. Nausėda, G. Nausėdai tai būtų palankiau, nes antikonservatoriškos nuotaikos pasireiškusios jau dabar ir, aš manau, jos per daug nepasitrauks, išliks tokio paties lygio, o gal ir sustiprės“, – prognozavo M. Jurkynas.
A. Anušauskas jau ilgą laiką yra vienas palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų, tarp Vyriausybės narių jo reitingas geriausias.
Kovo 18–25 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 46,7 proc. respondentų A. Anušauską vertina palankiai, 23,8 proc. – nepalankiai, o 29,5 proc. nurodė, kad sunku pasakyti.
Geriau nei A. Anušauską gyventojai vertina tik prezidentą G. Nausėdą ir socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę.
Numatoma, kad kiti prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužę.
