Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė DELFI teigė, kad apie pasitraukimą buvo galima suprasti ir iš pasisakymų rinkimų nakties metu. Politologė tvirtino, kad toks Š. Marčiulionio sprendimas jos tikrai nenustebino.

„Iš vakarykščių interviu ir kelių citatų, kurias išsakė Marčiulionis, supratau, kad ši galimybė yra, nes jis buvo pasakęs, kad gal eisiu, o gal ir neisiu, žiūrėsiu, kaip čia bus. Man buvo susidaręs toks įspūdis, kad gali būti, jog jis atsisakys mandato“, – teigė R. Urbonaitė.

Politologė įvardijo kelias tokio sprendimo priežastis. „Manau, kad pats Šarūnas Marčiulionis mato tą bendrąją opiniją, mato ir tam tikrus ribotumus. Tik klausimas, kodėl jų nebuvo pastebėjęs anksčiau, kai davė sutikimą būti įtrauktas į sąrašą, – kalbėjo politologė. – Antras dalykas – akivaizdu, kad jis ir su pačiais „valstiečiais“ turi mažai ką bendro.“

Š. Marčiulionis iš rinkėjų sulaukė 32987 pirmumo balsų. R. Urbonaitė pabrėžė, kad šis skaičius nėra didelis. „Palyginus su tuo, kiek pati partija gavo balsų, tai tų reitingo taškų nėra tiek daug“, – kalbėjo R. Urbonaitė ir pabrėžė, kad rinkėjai labai vangiai reitinguoja.

Už „valstiečius“ rinkimuose balsavo daugiau nei 157 tūkst. žmonių.

Vis dėlto, politologės teigimu, rinkėjams toks akibrokštas yra neigiamas ženklas iš „valstiečių“ pusės. „Šiuo atveju manau, kad tokią situaciją užprogramavo patys „valstiečiai“, kurie rinkėjui iš esmės pakišo kiaulę dėl to, kad iš esmės tarsi buvo žinutė, kad tas sąrašas gali būti bet koks, kad į jį neinvestuoja, labai gerai neapgalvoja ir man atrodo, kad, beje, daliai rinkėjų toks sąrašas ir toks eiliškumas galėjo būti kaip tik tai, dėl ko jie galėjo apskritai nusisukti ir apskritai nebalsuoti už „valstiečius“, nors „valstiečiai“ buvo įsitikinę, kad nesvarbu, ką sąraše įdedame, turi žmonės balsuoti už partiją“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Politologė svarsto, kad Š. Marčiulionis sprendimą galėjo priimti ir „patyręs kokį nors lengvą spaudimą iš pačios partijos, kuri mato reakcijas“.

R. Urbonaitė tvirtina, kad kai kurie rinkėjai šia žinia gali ir apsidžiaugti. „Iš kitos pusės, tai yra partijos dar vienas šūvis sau į kojas“, – tvirtino politologė.

„Jis turėjo daug galimybių. Pirma galimybė buvo apskritai nesutikti įsivertinant savo gebėjimus ir kompetencijas. Taip, krepšinyje esi puikus, bet čia politikos klausimai, o tu realiai esi vieno klausimo žmogus, kuris gali tik tą klausimą kuruoti. Tada buvo laikas, kai pamatė pirmąsias reakcijas, galėjo bandyti suspėti atsisakyti. Tai tik neatsakingo požiūrio rezultatas. Neatsakingo tiek paties Marčiulionio požiūrio, tiek pačių „valstiečių“, kurie, man atrodo, net patys jautėsi nejaukiai, kai reikėdavo aiškinti, kodėl Šarūnas Marčiulionis yra sąraše. Mačiau kai kuriuos „valstiečius“, kurie vos ne kaip vienintelį privalumą išskirdavo anglų kalbos mokėjimą“, – kalbėjo politologė.

Ji tokio privalumo išskyrimą vertino kaip keistą veiksmą.

„Tai tam tikra signalas ir apie pačius „valstiečius“, ir kartu signalas apie patį Šarūną Marčiulionį, kuris, manau, net neturėjo pasiryžti tokiai avantiūrai, bet tai turbūt tiesiog nepatyrimas“, – tvirtino politologė.

Š. Marčiulionis, atsisakydamas mandato, pranešė, kad nori daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, o taip pat karjerą baigusių sportininkų projektams. Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus Europoje, matyti, jog Europos Parlamentas koncentruosis ties ES vertybių, ES vienybės išlaikymo klausimais. Dėl to Europos Parlamentui šiuo metu yra reikalingi labiau patyrę politikai. Tuo tarpu Lietuvoje sveikatos, sveikatingumo klausimai, moksleivių aktyvumas, jaunų žmonių sveikata – prioritetai, ties kuriais jis nori dirbti ir perduoti visą savo sukauptą patirtį. Pasak Š. Marčiulionio, likdamas šiuo metu Lietuvoje jis bus daugiau naudingas Tėvynei, todėl atsisako europarlamentaro mandato.

„Rinkimų kampanijos metu kartu su LVŽS komanda pradėti projektai, susiję su jaunimu ir sporto karjerą baigusiais sportininkais, įgauna pagreitį ir sulaukė didelio sporto federacijų susidomėjimo. Taip pat atsirado švietimo įstaigų, kurios įgyvendins pirmuosius projektus, skirtus skatinti vaikų judėjimą – bus įrengti specialūs aikštynai vaikams, kuriuos pavadinome „jėgos salomis“. Manau, kad mūsų gerą patirtį kartu su aktyviais europarlamentarais ir garsiais sportininkais galėsime pristatyti plačiau ateityje“, – sako legendinis Lietuvos krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.

Iš viso į Europos Parlamentą bandė prasibrauti 16 sąrašų. O rinkėjai į Briuselį išsiuntė 11 europarlamentarų. Paskelbti rinkimų rezultatai iš visų 1972 apylinkių. Naujausiais duomenimis, laimėjo šie sąrašai:

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 3 mandatai, 18,55 proc. Anot pirminių Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų, už konservatorius iš viso balsavo 245,9 tūkst. rinkėjų.

Lietuvos socialdemokratų partija – 2 mandatai, 15,12 proc. Ji surinko 199,2 tūkst. arba 15 proc. balsų ir pretenduoja į du europarlamentarų mandatus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 2 mandatai, 11,97 proc. Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinko 157,6 tūkst.

Darbo partija – 1 mandatas, 8,58 proc. Už ją per EP rinkimus balsavo 113 tūkst. arba 8,6 proc. rinkėjų. EP „darbiečiams“ toliau atstovaus partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

Liberalų sąjūdis – 1 mandatas, 6,16 proc. Penktas likęs Liberalų sąjūdis surinko beveik 82 tūkst. balsų. Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ – 1 mandatas, 6,03 proc.

„Valdemaro Tomaševskio“ blokas – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija – 1 mandatas, 5,28 proc.

Tai reiškia, kad į EP pateko trys TS-LKD atstovai – Liudas Mažylis, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė, du socialdemokratai – Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, du LVŽS kandidatai – Bronis Ropė ir Šarūnas Marčiulionis (kurį po antradienio pranešimo turėtų pakeisti Stasys Jakeliūnas), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir Liberalų sąjūdžio kandidatas Petras Auštrevičius, Visuomeninio rinkimų komiteto „Aušros Maldeikienės traukinys“ lyderė – pati A. Maldeikienė ir „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicijos lyderis V. Tomaševskis.