Kubilius: Nausėda gali nepatekti į antrąjį turą
„Kai pasižiūri visas tendencijas, visus skaičius, tai pasidaro gana aišku. Matau – šurmulys salėje, visi žiūrite į kokias nors „Vilmorus“ apklausas. Paklausykite Jono Survilos arba paskaitykite mano tekstą ir sužinosite, kad apklausos ne viską reiškia“, – partijos kolegoms kalbėjo jis.
Europarlamentaro nuomone, gali nutikti taip, kad antrajame prezidento rinkimų ture rungsis centro kairės ir centro dešinės stiprūs kandidatai.
„Centro kairė turi vienintelį maždaug stiprų kandidatą, tai yra Vilija Blinkevičiūtė. Mes turime daug potencialiai labai stiprių kandidatų. Pradedant Ingrida Šimonyte, dar Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Monika Navickienė. Čia galima būtų vardinti ir vardinti“, – kalbėjo jis.
Stipria kandidate jis įvardijo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Tai, ar rungsis centro kairiųjų ir centro dešiniųjų kandidatai, anot politiko, priklausys nuo to, ar centro dešinė turės vieną kandidatą.
„Jei centro dešinieji pasiduos pagundai, kad kiekviena partija, eidama į rinkimus, turi turėti savo kandidatą, tada visa mano teorija nebus realizuota“, – sakė jis.
Politologas: nematau čia racijos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas A. Kubiliaus išdėstytą skaičiavimą sukritikavo. Ir pateikė bent kelias priežastis.
„Su visa pagarba gerbiamam A. Kubiliui nematau aš čia racijos. Dėl keleto priežasčių. Visų pirma dešinieji ir G. Nausėda nebūtinai kovoja dėl to paties elektorato. Taigi nebūtinai yra taip, kad konservatoriai su liberalais susivienija ir iškelia vieną bendrą stiprų kandidatą, visų pirma, ką kelti – labai didelis klausimas. Nežinau, iš dabartinių valdančiųjų, ko gero, sudėtinga rasti realų variantą“, – svarstė VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Jo teigimu, premjerė I. Šimonytė jau nebėra „atsišviežinusi politikė, kokia buvo per praėjusius prezidento rinkimus“. Kiti A. Kubiliaus išvardinti kandidatai taip pat pergalės nežada, tikino jis.
„Na, A. Anušauskas liberalams neįtiks. O M. Navickienė kol kas nėra patikrinta kandidatė būtent tokiuose asmeniniuose rinkimuose. Taip, ji gerai pasirodė Naujojoje Vilnioje vienmandatėje, bet ten ir aplinkybės susidėjo. Panašiai, kaip sukrito Robertui Duchnevičiui Vilniaus rajone. Taigi ten irgi nėra labai didelis rodiklis.
O toliau variantų kaip ir nėra. Iš liberalų konservatoriai būdami didieji partneriai nieko nelems. Ir tada, nežinau, lieka nebent Dalią Grybauskaitę iš pensijos pasikviesti. Bet tai irgi labai jau tolimas šūvis išeina. Taigi, variantų nematau“, – Delfi kalbėjo politologas I. Kalpokas.
VDU docentas I. Kalpokas priminė, jog prezidentas G. Nausėda sėkmingai susirenka rėmėjus tiek iš kairiosios pusės, tiek iš dešiniosios.
„Jis yra tiesioginis ir V. Blinkevičiutės konkurentas. Bet susirenka ir iš tos tolimesnės dešinės, kuri nebalsuotų už konservatorių kandidatą bet kuriuo atveju. Ir čia nebent Ignas Vėgėlė su savo negalėjimu nekandidatuoti kažkiek pakištų koją.
Šiuo atveju nematau varianto prasibrauti į šitokią situaciją. Juo labiau kad mes jau matėme per savivaldos rinkimus, kas atsitinka konservatorių kandidatams antrajame rinkimų ture“, – teigė VDU politologas I. Kalpokas.
Delfi primena, kad TS-LKD savivaldos rinkimuose laimėjo 5 merų postus.
Konservatoriai gali sukilti?
VDU docentas I. Kalpokas teigė, jog A. Kubiliaus teiginiai labiau skirti partijos entuziazmui palaikyti.
„Va, mes galime, stengiamės, dirbame, esame šaunūs. Tokiam emociniam „užsipumpavimui“ patirti. Vargu ar realiam scenarijui įgyvendinti. <…> A. Kubilius ypač per buvimo Europos Parlamente (EP) laikotarpį buvo užėmęs tokią poziciją – motyvacinio kalbėtojo. <...>.
Aš matyčiau daug realesnį variantą tokį, kad G. Nausėda be didesnių problemų patenka į antrąjį rinkimų turą ir tada dėl tos pralaimėtojo vietos antrajame ture kovoja socdemai, konservatoriai gal su kitais dešiniaisiais. Ir jeigu labai pasiseks, tai ir I. Vėgėlė“, – tikino Delfi pašnekovas.
VDU politologas I. Kalpokas iškėlė dar vieną klausimą – kaip reaguotų pačios TS-LKD partijos atstovai, jeigu bendroji dešiniųjų kandidatė būtų, pavyzdžiui, Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen, o ne jų partijos atstovas.
„Čia galima partijos gretose ir beveik sukilimo perspektyvą įžiūrėti. Vienas dalykas, iš konservatyvesnio partijos flango, bet tai yra ir garbės reikalas. Jeigu esi didžioji koalicijos partija, tu tarsi nusižemini, remdamas mažesniųjų partnerių kandidatą, lyg parodai, kad iš savo pusės nieko neturi.
Na, o kelti kandidatu bet ką, pavarde Landsbergis, Lietuvoje gali nebent Kauno Centro–Žaliakalnio vienmandatėje arba Vilniaus Antakalnio vienmandatėje“, – juokavo VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Girnius: tai būtų mažas stebuklas
Filosofas Kęstutis Girnius teigė, jog A. Kubiliaus žodžiuose yra daug optimizmo.
„Kiek prisimenu, jie turi įvairiausių gerų kandidatų, tarp jų minėtas ir G. Landsbergis. Jo palankus reitingas yra 14–15 procentų, ir tai vienas nemėgstamiausių žmonių Lietuvoje. Konservatoriai neturi tiek daug kandidatų.
Antra vertus, I. Šimonytė irgi turi savo minusų. Manau, kad tie minusai tik didės. Geriausias variantas yra V. Čmilytė-Nielsen, jei ją iškeltų kaip bendrą dešinės kandidatę“, – teigė K. Girnius.
Jis taip pat čia įžvelgė galimą kritiką iš pačios TS-LKD bendruomenės.
„Nežinau, ką eiliniai konservatorių nariai apie tai galvotų. Lyg jie neturi, o mažesnė partija jiems ir kitiems atstovauja. Čia yra problematiška, net jei būtų nutarta ją palaikyti, kiek žmonių iš tikrųjų ją remtų“, – Delfi sakė filosofas K. Girnius.
Jis kartu ragino nenurašyti ir dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos. Nepaisant to, kad naujausia „Vilmorus“ apklausa fiksuoja 10 procentinių punktų pasitikėjimo kritimą, jis vis tiek išlieka populiariausiu politiku šalyje.
„Žmonės, manau, po kiek laiko mažiau prisimins tą jo klaidą, kurią galima vadinti netiesiogine apgaule“, – teigė K. Girnius, kalbėdamas apie kandidato anketoje nepaminėtą faktą, kad buvo įstojęs į Komunistų partiją 1988 metais.
Anot K. Girniaus, nuversti G. Nausėdą prezidento rinkimuose nebus lengva niekam.
„Manau, galėtų būti didesnis iššūkis, jeigu atsirastų nepolitinis oponentas, jeigu koks Andrius Tapinas nuspręstų dalyvauti ar Edmundas Jakilaitis. Dėl pastarojo tikimybė labai maža, A. Tapinas – didesnė tikimybė. Jie galėtų sukelti didesnį iššūkį nei dešiniųjų jėgos“, – kalbėjo jis.
Tačiau jei net pirmoji plano dalis išsipildytų, tai negarantuotų pergalės dešiniųjų jėgų atstovui, tikino K. Girnius.
„A. Kubiliaus nuomonę labai gerbiu, bet manau, kad partijos susirinkime svarbu kelti partijos narių dvasią, motyvuoti. Aš manau, kad realios galimybės labai sunkios. Juo labiau kad visa Lietuva, kaip mes puikiai žinome, yra labiau centro kairės nei centro dešinės.
Net jeigu kažkaip taip atsitiktų, ta tikimybė, kad tarsi G. Nausėda būtų išstumtas ir V. Blinkevičiūtė būtų prieš dešiniųjų kandidatą, tai kairiųjų kandidatas greičiausiai laimėtų“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi filosofas K. Girnius.
Jo teigimu, jeigu europarlamentaro A. Kubiliaus scenarijus išsipildytų, tai būtų „mažas stebuklas“.
Pirminiai rinkimai lapkritį
TS-LKD taryba šeštadienį taip pat patvirtinto paramos kandidatui Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose suteikimo tvarką.
Šių metų lapkritį TS-LKD organizuos atvirus pirminius prezidento rinkimus, kurie įvyks 2023 metų lapkričio 11, 12 dienomis. Po šių rinkimų daugiausia balsų surinkusiam kandidatui į LR Prezidentus bus suteikta TS-LKD parama.
Kandidatais rinkimuose galės būti TS-LKD nariai arba partijai nepriklausantys asmenys. Partijos atviruose pirminiuose rinkimuose galės dalyvauti tie asmenys, kurie atitinka reikiamas įstatymų nuostatas ir yra nepriekaištingos reputacijos. Taryboje patvirtinta tvarka neapriboja TS-LKD vadovybės galimybių tartis dėl bendro kandidato į LR Prezidentus kėlimo su valdančiosios koalicijos partneriais Parlamente. LR Prezidento rinkimuose TS-LKD rems tik vieną asmenį.
Atviruose pirminiuose prezidento rinkimuose, be TS-LKD narių, teisę dalyvauti rinkimuose ir balsuoti galės asmenys, Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausantys jokiai kitai oponuojančiai TS-LKD Parlamente politinei partijai ar kitam oponuojančiam rinkiminiam dariniui, rašoma pranešime.
TS-LKD skyrių susirinkimai nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki rugsėjo 24 d. siūlys kandidatūras, kurias TS-LKD galėtų remti LR Prezidento rinkimuose. Teisę siūlyti kandidatus turės ir TS-LKD partijos prezidiumas.
Įvykus pirminiams rinkimams, TS-LKD prezidiumas tvirtins rezultatus. TS-LKD taryba, prezidiumo teikimu, patvirtins TS-LKD paramą didžiausią kiekį balsų gavusiam kandidatui į LR Prezidentus.
