Ir nors šie šalies vadovo išsakyti raginimai yra labiau bendro pobūdžio, žvelgiant į kelių pastararųjų metų politinio proceso specifiką, norisi kelti klausimą, ar prezidentas tikrai savo kreipimesi kalbėjo abstrakčiai, nesiekdamas prieš pat rinkimus sukritikuoti nė vienos konkrečios politinės jėgos.
G. Nausėdos akcentai dėl „kapstymosi praeityje“ ar „sąmokslų teorijų“ kūrimo, politologų požiūriu, gali būti vertinami įvairiai: tiek kaip siekis pasiųsti žinutę, už ką galbūt sekmadienį nereikėtų balsuoti, tiek kaip raginimas vengti visuomenės susipriešinimo.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė neatmeta tikimybės, kad šalies vadovas tai sakydamas tikslingai norėjo sukritikuoti valdančiuosius „valstiečius“ ir jų lyderius, kurie šio Seimo kadencijos metu nemažai laiko skyrė prieš daugiau nei dešimtmetį nuveiktiems oponentų darbams. Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigia manąs, kad prezidentas prieš rinkimus norėjo tik išryškinti bendresnio pobūdžio Lietuvos politinės realybės problemą – partijų ir visuomenės susipriešinimą.
„Pastaruoju metu politiniame diskurse kalbėjimas apie kapstymąsi po praeitį daugiausiai buvo siejamas su vadinamosiomis tyrimų komisijomis.
Būtent tai buvo šios valdančiosios daugumos leitmotyvas – ir ypač „valstiečių“. Jie mėgo kapstytis po praeitį, jie mėgo, komentuodami vieną ar kitą klausimą, visada atkreipti dėmesį į tai, ką ir kaip darė ankstesnės valdžios. Pasakyti, ar prezidentas turėjo būtent tai galvoje, yra sunku. Kita vertus, žinant tai, apie ką buvo daugiausiai kalbama – tai prezidentas tikrai galėjo atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinės valdžios politiką lydėję kai kurie veiksmai nėra labai konstruktyvūs“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
Pasak MRU politologės, per prezidento raginimą balsuoti Seimo rinkimuose akcentuota tezė, kad nebereikia kurti sąmokslo teorijų, taip pat galėjo būti nukreipta į kai kuriuos valdančiųjų lyderio pareiškimus. Anot R. Urbonaitės, atsižvelgiant į pastarųjų savaičių politinių debatų diskursą, įtakos kai kurioms šalies vadovo išsakytoms tezėms galėjo turėti ir R. Karbauskio nuolatos kartojama teorija, kad socialdemokratai jau yra sutarę su konservatoriais po rinkimų lipdyti valdančiąją daugumą.
„Ramūnas Karbauskis labai aiškiai sako, kad toks suokalbis yra, teigia net turįs įrodymų, nors jų taip niekada ir nėra pateikęs. Taigi sąmokslo teorija, kad jei tu balsuoji už socialdemokratus, o gauni konservatorius ir Ingridą Šimonytę – tikrai turime. Tačiau vėlgi, ar būtent tai prezidentas turi galvoje nėra aišku. Galime tik interpretuoti, atsižvelgiant į dabartinius kontekstus“, – sakė R. Urbonaitė.
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Bielinis prezidento kreipimąsi į Lietuvos visuomenę vertino platesnėje, politinėje arenoje įsivyravusių konfliktų perspektyvoje. Jo teigimu, vargu ar G. Nausėda taikė į konkrečios partijos ar jos lyderių veiksmus. Greičiau, aiškino profesorius, prezidentas siekė atkreipti dėmesį į apskritai politinio susipriešinimo keliamą žalą visuomenei.
„Aš pirmiausiai pamačiau prezidento rūpestį dėl visuomenės susipriešinimo. Rinkimai yra rinkimai, konkuruojantys tarpusavyje politikai gali daug ką apie vienas kitą pasakyti negero. Bet tuomet dažnai perlenkiama ir lazda, ir einama į aštrią konfrontaciją, kaltinant vienas kitą grįžimu į socializmą, bandymu paversti Lietuvą Baltarusija ir dar panašiais dalykais. Labai aštrus supriešinimas nėra sveikas, netgi jei jis vyksta rinkimų metu“, – Eltai sakė L. Bielinis.
Anot jo, prezidento užuominos apie nereikalingą kapstymąsi praeityje bei raginimas vengti sąmokslo teorijų turėtų būti vertinamos platesniame kontekste, kuriame ne vien tik didžiausių Lietuvos partijų akistata.
„Tarkime, apie Lietuvos lenkų rinkimų akciją, ypač dešinieji, kalba kaip apie prosovietinę, prolukašenkišką politinę jėgą. Bet jie užmiršta, kad tai mūsų gyvi piliečiai, turintys savo nuomonę ir poziciją, kuri tik nesutampa su vyraujančia. Bet vis dėlto tai yra mūsų piliečiai, kurie neperžengia jokių įstatymų. Tad vien dėl to juos nurašyti ar išmesti, kad jie turi tokią nuomonę, nereikia. Bet rinkimų įkarštyje tokios nuostatos gali susiformuoti. Mano galva, prezidentas dėl to labiausiai ir jaudinasi“, – svarstė politologas, pridurdamas, kad net jei G. Nausėda ir norėtų kitokios nei yra dabar valdančiosios daugumos po Seimo rinkimų, to viešai jis neparodo.
„Aš manau, kad prezidentas norėtų kažko, jo galva, pozityvesnio, taip, kaip jis tai supranta. Kita vertus, aš manau, kad jis yra pakankamai blaivus ir racionaliai suvokia, kad valstiečiai žalieji, ko gero, ir dabar bus viena iš lemiančių koalicijos partnerių ir dėl tos priežasties jis kaip prezidentas turi žiūrėti į visus vienodai“, – apibendrino L. Bielinis.
Prezidentas ketvirtadienį kreipėsi į šalies gyventojus, ragindamas juos susitelkti prieš sekmadienį vyksiančius Seimo rinkimus ir išreikšti pilietinę valią. Prezidentas taip pat kalbėjo, kad parlamentarai turi atstovauti visiems gyventojams, „o ne atskiroms interesų grupėms“. Jis paragino gyventojus balsuoti aktyviai ir atsakingai.
„Negalime nuolat kapstytis praeityje, ieškoti tariamų priešų, kurti sąmokslo teorijų. Turime unikalią progą pasinaudoti savo gebėjimais ir Europos Sąjungos galia žengti didelį žingsnį į priekį“, – sakė G. Nausėda.