Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius taip pat teigia įžvelgiąs nemažai broko tame, kaip sukurtos struktūros dorojasi su pasaulį ištikusia krize. Pasak jo, klaidų galima matyti ne tik visuomenės informavimo ir valdžios struktūrų komunikavimo bei operatyvumo srityse, tačiau, akcentuoja profesorius, ne ką mažesnė problema yra ir tai, kad už krizės suvaldymą atsakingas asmuo neturi pakankamai politinio svorio. A. Krupavičiaus teigimu, vietoj vieno nepopuliariausių šalies politikų – Aurelijaus Verygos, kuris vadovauja Valstybės ekstremalių situacijų centrui, už kilusios krizės suvaldymą turėtų būti atsakingas premjeras arba prezidentas. Politologas įsitikinęs, kad politinį svorį turintis asmuo kur kas efektyviau galėtų prisidėti sprendžiant valstybei ir piliečių saugumui itin svarbius klausimus.
Kartu, atkreipia dėmesį A. Krupavičius, į Lietuvą atslinkusi pandemija būtų gera proga ir esamų institucijų revizijai. Jo teigimu, penktadienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba (VGT) iš esmės nėra pritaikyta reaguoti į tokio pobūdžio rizikas. Tad, samprotauja profesorius, pats laikas pagalvoti apie tai, kad šalia VGT galėtų veikti ir platesnių užduočių spektrą turinti institucija.
Suvaldant krizines situacijas reikia ir kompetencijų, ir vadovo politinio svorio
„Norint priimti sprendimus reikia kompetencijos ir specialių žinių atskirose situacijose ir srityse. Krizės atveju veiklos krypčių yra daug – sveikatos sritis, švietimas, vidaus reikalai ir pan. Tačiau yra ir kitas svarbus aspektas – tokiomis situacijomis reikia politinio vadovų svorio, kad sprendimai būtų įgyvendinami greitai ir efektyviai, o Lietuvoje – kalbėjo VDU profesorius, – valdymo lygis yra akivaizdžiai per žemas“.
Politologo manymu, dėl koronaviruso grėsmės Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui vadovauti paskirtas sveikatos apsaugos ministras A. Veryga neturi pakankamo politinio svorio ir lyderystės, reikalingos tam, kad būtų galima sprendimus įgyvendinti efektyviai.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje, situaciją lyginant su tuo, kaip į kilusią krizę reaguoja aplinkinės šalys, trūksta politinės lyderystės ir krizės valdymo aukščiausiu lygiu. Viceministrų lygis ar net sveikatos apsaugos ministro lygis tokiai krizei suvaldyti nėra pakankamas“, - teigė A. Krupavičius.
Profesorius pabrėžia, kad tiek premjeras Saulius Skvernelis, kaip Vyriausybės prerogatyvoje esančias sritis subordinuojantis vadovas, tiek šalies prezidentas Gitanas Nausėda būtų kur kas tinkamesni eiti asmens, koordinuojančio krizės suvaldymo procedūras, pareigas.
„Galima dėl šių dviejų vadovų spręsti įvairiai. Lenkija pasirinko prezidentą. Šioje valstybėje prezidentas Andrzejus Dūda sukvietė Nacionalinę saugumo tarybą, į kurią įeina ministras pirmininkas, abejų Seimo rūmų vadovai, sveikatos, švietimo, vidaus reikalų, užsienio ir gynybos ministrai. Taigi lenkai turi instituciją, kuri pagal savo kompetencijas ir aprėptį yra platesnė (nei Lietuvoje esanti Valstybės gynimo taryba – ELTA). Lietuva tokios institucijos neturi. Galbūt koronaviruso krizė mums ir sufleruoja, kad reikėtų šalia Valstybės gynimo tarybos turėti ir platesnių užduočių instituciją“, - svarstė VDU profesorius. Jo teigimu, VGT šiuo metu nėra ta institucija, kuri galėtų tvarkytis su tokio pobūdžio grėsmėmis kaip epidemijos.
„VGT yra orientuota siaurai į nacionalinės gynybos klausimus. Tuo tarpu pandemijos ir panašios krizės yra susijusios su nacionaliniu saugumu plačiąja prasme: tai ekonominis, finansinis saugumas, gyventojų sveikata ir panašiai“, - kalbėjo A. Krupavičius.
„Lenkijoje mes turime instituciją, kuri gali koordinuoti viską: tuo tarpu Lietuvoje mes turime sveikatos apsaugos ministrą, kuris pirmiausia sprendžia visus klausimus, kurie susiję su sveikatos reikalais. Jis negali spręsti klausimų, susijusių su švietimo ministrui, vidaus ar užsienio reikalų ministrui priklausančiomis sritimis. Galų gale ir Seimas nėra statistas... Parlamento vadovas taip pat turėtų dalyvauti ir prisiimti tam tikras atsakomybes. Krizės valdymas ir sprendimų koordinavimas turi būti pakankamo lygio. Būtent tai užtikrina, kad sprendimai būtų ir kompetentingi, ir rezultatyvūs“, - apibendrino R. Krupavičius.
ELTA primena, kad Vyriausybė vasario 26 d., siekdama suvaldyti koronaviruso grėsmes, įsteigė Valstybės ekstremalių situacijų centrą. Jos vadovu, ministro pirmininko potvarkiu, paskirtas sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Penktadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) susirinkusi Valstybės gynimo taryba aptarė plintančio koronaviruso situaciją, taip pat žvalgybinės veiklos ataskaitas, žvalgybos poreikių planų sudarymą.
Ministrų Kabinetas ketvirtadienį dėl didėjančios koronaviruso grėsmės nutarė dviem savaitėms sustabdyti visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą bei uždrausti keliones į kai kurias valstybes. Vyriausybė taip pat nutarė iki kovo 27 dienos uždrausti visus renginius šalyje.