„Jeigu pasižiūrėtume į verslą, manau, kad iš esmės mes negalėtume kažkuo labai skųstis. Tikrai būdavo ir susitikimų, ir pateikdavome savo nuogąstavimus ar nusiskundimus tam tikrais dalykais, bet manyčiau, kad prezidentas turėtų būti šiek tiek atviresnis verslui“, - sakė „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė.
Ji įvardijo, kad bendravimas su prezidente vyko „iš tam tikro atstumo“, tačiau daug bendraujama buvo su šalies vadovės patarėjais.
R. Skyrienė taip pat nurodė, kad buvo jaučiamas tvirtas D. Grybauskaitės požiūris į skaidrų verslą.
„Mes prezidentės aiškų, tvirtą požiūrį į skaidrų verslą tikrai pajutome. Prezidentė buvo ir tebėra patronas mūsų (skaidraus verslo. - ELTA) iniciatyvos „Baltoji banga“, tai sakyti, kad mes nusivylę, tikrai (negalima. - ELTA). Tiesiog kalbu, kad galima būtų daugiau to atvirumo (parodyti. - ELTA). Nereikėtų galvoti, kad visas verslas yra oligarchai ar kad visas verslus yra neskaidrus“, - akcentavo R. Skyrienė.
R. Skyrienė Eltai sakė matanti prezidentą sprendžiant pagrindines problemas, su kuriomis susiduria investuotojai. Ji taip pat minėjo, kad šalies vadovas galėtų būti tarpininkas kviečiant partijas susitarti dėl valstybei svarbių klausimų.
„Šiuo metu pagrindiniai iššūkiai pas mus yra švietimas - pirmoje vietoje, kitas dalykas - talentų pritraukimas, tai - migracijos procedūros, jų trukmė ir panašiai. Mes skatintume naują prezidentą galbūt būti tuo patronu ir paprašyti, pakviesti politines partijas rasti nacionalinį susitarimą dėl švietimo reformos“, - Eltai sakė R. Skyrienė.
Jos teigimu, prezidentas turėtų nenutolti nuo verslo, nebijoti susitikti su verslo atstovais ir „nesinaudoti verslo kaip blogio tema“.
„Dažnai politikai į tai įsivelia, ir tada bet koks verslas tampa tuo „blogiečiu“. Visus apkaltina, ir atrodo, kad visas verslas yra siekiantis kažkokių negerų savo trumpalaikių tikslų“, - tęsė R. Skyrienė.
Ekonomistas R. Lazutka mano, kad kai kurie D. Grybauskaitės pasisakymai dėl darbuotojų interesų tebuvo noras įtikti rinkėjams.
„Dar prieš tapdama prezidente, ji pasisakė dėl nesiskolinimo iš Tarptautinio valiutos fondo, bet tai buvo tiesiog kvailystė. (Suskystintųjų gamtinių. - ELTA) dujų terminalą labai propagavo, bet jis yra labai brangus ir nuostolingas, tai irgi negalima laikyti dideliu laimėjimu ekonomine prasme. Darbo kodeksą labai sunku vertinti, nes jį labai kritikavo, kai jis buvo stumiamas. Po to prezidentė pateikė savo pasiūlymus, bet tas kodeksas iš esmės nepasikeitė. Tai čia irgi galbūt tik parodė savo poziciją, gal norėdama įtikti rinkėjams, kad ginami darbuotojų interesai“, - Eltai komentavo ekonomistas.
Vis dėlto R. Lazutka pasigedo prezidentės ryžtingumo siūlant įstatymo pataisas ar nepasirašant jų su argumentais, kad jokiu būdu joms nepritaria. Ekonomistas taip pat tikėjosi išgirsti ir garsesnę D. Grybauskaitės nuomonę pensijų atžvilgiu.
„Yra gyvulių ūkis pensijų srityje, ir teisėjai yra riebiausios kiaulės, o prezidentė apie tai nepasisako. Teisėjai gauna pensijas, jos yra vidutiniškai beveik 1000 eurų, ir tai yra specialios pensijos iš valstybės biudžeto. Taip pat jie dar gauna, kaip ir visi mirtingieji, „Sodros“ pensiją, kuri teisėjams irgi nėra maža, kadangi jų algos yra didelės“, - Eltai sakė R. Lazutka.
Nepaisant to, ekonomistas pripažino, kad prezidento galios socialinėse srityse yra ribotos ir jos neretai yra pervertinamos.
„Na, bet ką jis gali, tas prezidentas? Reikia pripažinti, kad jei Seimas priima įstatymą ir prezidentė nepasirašo, tai Seimas gali vis tiek jį priimti. Jei prezidentas teikia savo iniciatyva pataisas, tai irgi Seimas joms gali nepritarti. Visuomenėje per daug sureikšminama prezidento pozicija“, - pridūrė R. Lazutka.
ELTA primena, kad pirmasis Prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną. D. Grybauskaitė prezidentės pareigas eina dvi kadencijas - nuo 2009 m. liepos 12 d.