Kaip savo feisbuko paskyroje rašė M. Katkus, vakariečių nuomonę apie padėtį Lietuvoje jis vertina neigiamai.
„Negerai. „Micholai sveiki“, rašo kolega iš Vokietijos, „Mes čia labai nerimaujame, ar jums Lietuvoje viskas gerai? Gal jums reikia kokios pagalbos?“. Panašių laiškų ir užklausimų per pastarąją savaitę aš gavau gal dešimt. Geriausias buvo tiesiog konkretus prašymas nurodyti kam Lietuvoje geriausia pervesti paramą.
Tai, žinoma, juokinga, tačiau pagreitintu būdu atsiradęs vakariečių supratimas apie Rusiją gali tapti rimta problema: sklando kalbos apie per šią savaitę sustabdytus investicinių sutarčių pasirašymus, įšaldytus įmonių investicinius planus“, – paaiškino jis.
Komunikacijos eksperto teigimu, jei norime padėti Ukrainai, pirmiausia turime padėti sau.
„Ir, pasak Prezidentės Grybauskaitės, krūpčioti čia tikrai ne vieta ir ne laikas. Pastaruoju metu daug kas pasižymėjo įvairiose Karolio Žukausko informacinio karo iniciatyvose. Ta proga (įkvėptas puikios Šarūno Skyriaus prezentacijos) turiu ir aš vieną iniciatyvą. Ji irgi svarbi ir čia reikia, kad visi, ypač turinčių draugų ir kolegų užsienyje pagalbos. Ne, šįkart kovot su šūdu nereiks.
Paprasčiau: kalbėdami su draugais ar verslo partneriais užsienyje išėjus iš kalbos papasakokime, kad Putinas Xuilo, kad Ukrainai reikia pagalbos, kad dar niekas nesibaigė, bet taip pat – kad keista sakyti, bet mes čia Lietuvoje dar niekada nebuvome tokie saugūs“, – akcentavo jis.
Jis įvardijo tris esminius dalykus, kuriuos galima papasakoti sunerimusiems vakariečiams.
„Jei užsikabina, tai absoliučiai nepaneigiami talking pointai ilgesniam pokalbiui yra trys:
– Baltijos šalys visada sakė, kad Rusija yra labai pavojinga kriminalinė valstybė, „Nord Stream“ statyti negalima, o pas mus tuojau pat reikia stiprinti saugumą. Pagaliau visa Europa, įskaitant ir Vokietiją, tai suprato – siunčia kariuomenę ir kartoja įsipareigojimus. Tai mus esmingai sustiprina. NATO mus gina ir tai buvo daug kartų pakartota;
– Prie Vakarų Vokietijos sienos Šaltojo karo metu ištisus dešimtmečius stovėjo daug daugiau karinių sovietų pajėgų nei rusai sutelkė prie Ukrainos. Tai visiškai nepakenkė Vokietijos ekonominiam vystymusi, priešingai – Vokietija klestėjo ir tapo viena didžiausių pasaulio ekonomikų, nes ją saugojo NATO.
– Mūsų jaučiamos stiprios emocijos Ukrainai yra ne baimė, bet supratimas: mes ištrūkome iš to maniako kalėjimo, todėl labai gerai suprantame ir palaikome tuos, kurie nespėjo.
Jei kam reikia ilgesnio – galiu surašyt anglišką FAQ, jau turim patirties“, – pažadėjo M. Katkus.
Jis pridūrė, kad turėtume ir patys mažiau nervintis, nors ir sunku išlikti abejingiems, kai ima pyktis ir kyla tiek daug emocijų.
„Mums objektyviai grėsmės yra mažiau negu prasidedant karui. Todėl nuosekliai darykim ką darom: spauskim Vakarus, siųskim Rusiją ir padėkim Ukrainai“, – apibendrino jis.
Ukrainoje tęsiasi devintoji karo diena
„Delfi“ primena, kad Ukrainoje išaušo devintoji Putino pradėto karo diena, tačiau svarbių įvykių buvo ne tik naktį dėl gaisro Ukrainos atominėje elektrinėje. Penktadienio išvakarėse skelbta apie antrąjį Rusijos ir Ukrainos derybų raundą, naujas Vakarų sankcijas Rusijos oligarchams, apšaudomus Ukrainos miestus bei tai, kad Baltarusijos pajėgoms įsakyta prisidėti prie Rusijos invazijos į provakarietišką šalį.
Anksti penktadienį taip pat pranešta apie užsidegusią Zaporožės atominę elektrinę ir jos prieigose vykstančias kovas. Naujausiomis žiniomis, Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad užgesino gaisrą Zaporožės atominėje elektrinėje.
