Be to, K. Budrio įsitikinimu, Lietuvoje reikėtų apsibrėžti daugiau sričių, kuriose neturėtume sąsajų ne tik su Rusija, bet ir su Kinija ar Baltarusija. Tai, anot patarėjo, galėtų, pavyzdžiui, paliesti žemės ūkio sektorių.
Stokoja aiškumo
Lietuvos parlamentas dar gegužę priėmė rezoliuciją ir ja paskelbė, kad Rusija „yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“. Tačiau tai, pasak K. Budrio, neturėjo jokių pasekmių, o jų esą turėtų būti.
„[Reikia] apsibrėžti instrumentą, kai mes vieną šalį paskelbėme teroristine, konkrečiai, aišku, dabar jau turime tą atvejį, ir išrašome visas pasekmes. Pasiskelbėme Rusiją teroristine valstybe ir iš to realiai nei teisiškai, nei kaip nors neturime pasekmių. Šią situaciją reikėtų užpildyti“, – dalyvaudamas festivalio „Būtent“ diskusijoje komentavo šalies vadovo patarėjas.
Jam antrino diskusijoje taip pat dalyvavusi parlamentarė Dovilė Šakalienė.
Seimo nario Raimundo Lopatos įsitikinimu, Seimui pripažinus valstybę teroristine ir remiančia terorizmą, su tokia valstybe ir joje įsteigtais ar kitaip veikiančiais verslo subjektais neturėtų būti galimi jokie verslo ryšiai.
Seime, pasak politiko, diskutuojama, ar tai reikėtų įtvirtinti įstatyme.
Budrys: galime padaryti daugiau
Apskritai, R. Lopatos matymu, Lietuvos diplomatijai būtų svarbu pasiekti, kad kuo daugiau Europos Sąjungos ar transatlantinės erdvės valstybių Rusiją paskelbtų remiančia terorizmą.
„Man atrodo, būtų kur kas sklandesnis tas procesas“, – pridūrė Seimo narys.
Prisimindamas praeitį, tai kaip Lietuva ekonomiškai ir politiškai buvo susisaisčiusi su Rusija, K. Budrys pažymėjo, kad šiandien daug kas pasikeitė.
„Šiai dienai mes turime visišką atsisakymą naftos, visiškai nebeperkame gamtinių dujų, turime terminalą. Mes neturime rusiško kapitalo įmonių strateginiuose sektoriuose. Mes vis dar turime prekeivius – tarpininkus, kurie dar prekiavo elektra. Bet ir ta veikla yra nebeperkanti elektros, pasibaigusi. Dėl to mano atsakymas į klausimą, ar misija [atsijungti nuo priešiškų valstybių įmanoma], įmanoma. Mes per 20 metų padarėme labai daug, galėtume padaryti ir dar daugiau“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Jis sakė esantis įsitikinęs, kad turbūt tik Lietuvoje tai ir įmanoma.
„Tokios situacijos, ką mes esame pasiekę, nei kaimynėse šalyse yra (su lenkais galėtumėm šiek tiek lygintis). Mes turime unikalių dalykų, sprendimų per vargus, apsigynę su partneriais, jau nekalbu apie įtakas iš Rusijos, iš kitur, įsidiegę“, – pažymėjo K. Budrys.
Šakalienė: iki šiol versle yra pilkųjų zonų
Visgi Seimo narė D. Šakalienė pabrėžė, kad bent jau versle turime pilkųjų zonų, kai negalime nustatyti, kas yra galutinis naudos gavėjas nėra susisaistęs su Rusija.
„2020 metais Lietuvoje buvo apie 1,5 tūkst. įmonių, kurių pilnai ar iš dalies akcininkai buvo Rusijos piliečiai, jose dirbo daugiau negu 1 tūkst. žmonių, generavo kelis šimtus milijonų eurų apyvartos <...>. Mes suvokiame, kad mes nežinome visko: kiek iš tų yra galutinių naudos gavėjų, kurie susiję su Rusija? Mes to negalime tiksliai nustatyti“, – teigė politikė.
O tai nustatyti, anot jos, svarbu, nes per verslą esą darome įtaka politikai, o nuo priešiškos įtakos, pasak D. Šakalienės, Lietuvai būtina sudėti saugiklius.
Kalbėdamas apie valstybes, kurios Lietuvai yra taikiusios ekonominio poveikio priemones politiniais tikslais, K. Budrys tokių paminėjo dvi – Rusija ir Kinija. Patarėjas jas įvardijo Lietuvai priešiškomis valstybėmis.
„Kiltų iš karto klausimas, o kaip dėl Baltarusijos? Iš Baltarusijos dėl ekonominio pobūdžio [priemonių] mes buvome sulaukę tik grasinimų. Tokio dalyko, kaip poveikio priemonės, jie nebuvo pritaikę“, – akcentavo K. Budrys.
Mano, kad nuo priešiškų šalių turėtų atsiriboti žemės ūkis
Atsižvelgdamas į visa tai, patarėjas pabrėžė, kad Lietuva turi padaryti viską, ir, anot jo, daro, kad Rusija ir Kinija, o taip pat ir Baltarusija, neturėtų įtakos svertų mūsų ekonomikai.
„Mes turėtume iš rizikų suvaldymo pusės išsiplėsti pas save viduj į sektorius, kuriuose mes nenorime iš viso nieko turėti sąveikaujančio su Rusijos, Kinijos ir Baltarusijos kapitalu. Čia vienareikšmiai. Turime šiuo metu penkis [sektorius], mes galėtume kalbėti ir apie papildomus įtraukimus, ir apie žemės ūkį galėtume kalbėti, ir apie galimus įsigijimus šičia, ir kitas sritis“, – kalbėjo K. Budrys.
O kokį poveikį Lietuva gali daryti šioms valstybėms?
Šiuo klausimu, pasak K. Budrio, turime dirbti su partneriais, pavyzdžiui, Europos Sąjunga, JAV, ir tartis dėl sankcijų.
Taip pat, anot jo, turime siekti, kad priimtos sankcijos nebūtų apeidinėjamos.
„Lietuvos įmonės ne tik Lietuvoje, ir gal ne tiek Lietuvoje, padeda Rusijos ir Kinijos įmonėms apeidinėti sankcijas kitose šalyse. Tai didelė problema, reikalaujanti iš mūsų resursų“, – teigė šalies vadovo patarėjas.
Romanovskis: valstybės pozicija turėtų būti aiški
Po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, dalis verslo pats savarankiškai priėmė sprendimus ir nutraukė ryšius su agresore, teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Atsijungimas, jo įsitikinimu, įvyko dėl to, kad čia neliko gerų sąlygų dirbti.
„Apskritai daugeliu atvejų Lietuva yra ekonomiškai atsijungusi nuo Rusijos“, – vertino A. Romanovskis ir pabrėžė, kad dabar, jo įsitikinimu, Rusija praktiškai neturi beveik jokių svertų daryti poveikį Lietuvos politikai per verslą.
Pašnekovas pažymėjo, kad verslas yra valstybės dalis ir būtent valstybė, anot A. Romanovskio, pirmiausia turėtų atsakyti, koks jos santykis su terorizmą remiančia šalimi.
„Ar valstybė gali apskritai turėti ne tik verslo santykius, bet ir ekonominius santykius? Nes tai platesnė sąvoka. Ar valstybė gali turėti diplomatinius santykius? Ar valstybė gali per savo teritoriją leisti su Šengeno vizomis važiuoti terorizmą remiančios valstybės piliečiams, leidžia jiems gyventi, daryti verslą, steigti įmones? Nuo šito galo reikėtų pradėti kalbėti“, – komentavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos Sąjunga, įskaitant Lietuvą, agresorei pritaikė sankcijas, kuriomis siekiama pakirsti Kremliaus gebėjimą finansuoti karą, užtikrinti, kad už įsiveržimą atsakingas Rusijos politinis elitas patirtų akivaizdžių ekonominių ir politinių nuostolių, ir susilpninti jo ekonominę bazę.
