Diskusiją moderavęs diplomatas dr. Žygimantas Pavilionis atkreipė dėmesį į Globalaus kūrybiškumo indeksą (The Global Creativity Index), kuriame Lietuva iš 139 klasifikuotų valstybių užima 51-ąją vietą. Sudarant šį reitingą atsižvelgiama į technologijas (Technology), talentą (Talent) ir toleranciją (Tolerance). Tiesa, sąvoka tolerance Ž. Pavilionis linkęs vadinti atskirtimi.
Šiame reitinge pirmauja Australija, JAV ir Naujoji Zelandija, pirmajame dešimtuke – kaimyninės Šiaurės šalys, 33-čia – Estija. Lietuvą itin smukdo tolerancijos rodiklis, pagal kurį esame tik 105 vietoje.
„Kodėl? Todėl, kad mes nesugebame inovacijų paskleisti žmonėms, labai mažai žmonių į šį reikalą įtraukti. Ar įmanoma pasiekti inovatyvią Lietuvą su tokiu atskirties procentu, ar įmanoma tą padaryti neatlikus švietimo reformos ir gyvenant tik kiekybėje, ne kokybėje, ar įmanoma tą padaryti nesusigrąžinus bent dalies lietuvių iš užsienio“, – diskutuoti kvietė Ž. Pavilionis.
Užmiršti regionai skęsta problemose
Portalo DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė prisiminė Kėdainių rajono tragediją, kada tėvas į šulinį įmetė du vaikus. „Tai mus privertė įdėmiau pažvelgti, kaip gyvena Lietuvos regionai. Tai privertė mus pažiūrėti, kaip rūpinamės savo regionais, žmonėmis ir turbūt priminė tai, ką puikiai žinome ir jaučiame – Lietuva gyvena keliais greičiais, keliais planais“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Vienas planas – inovatyvus verslas, privatus sektorius, kitas – tai, kas yra ne Vilnius, ta Lietuva, kurioje nėra finansinių centrų, prabangių barų ir restoranų. DELFI vyriausioji redaktorė prisiminė, kad kas šeštas žmogus Lietuvoje naudojasi lauko tualetais. „Apie kokias inovacijas galime kalbėti, kai tokia didelė socialinė atskirtis?“, – klausė ji.
Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, šiandien nebylus politikų susitarimas palikti regionus likimo valiai, šią problemą ignoruoti ir apie ją nekalbėti į mus atsisuka visais kampais ir veidais. Tai pasireiškia darbo jėgos trūkumu ir emigracija. „Tvirtai esu įsitikinusi, kad emigracijos priežastys nėra tik ekonominės – jos didele dalimi ir moralinės – žmonės nesijaučia šioje valstybėje gerai, kad jais rūpintųsi ir nejaučia teisingumo. Tai, manau, vienas svarbiausių dalykų“, – dėstė diskusijos dalyvė.
Jo nuomone, jei žmonės su vaikais ryžtasi palikti Lietuvą ir nelengvomis sąlygomis imasi gyvenimą kurti svetur, vadinasi, jie ten mato didesnę viltį.
Kelius sutvarkėme, o kaip su durniais?
Vilniaus universiteto (VU) rektorius profesorius Artūras Žukauskas sako, kad inovacijos daugiausia priklauso nuo žmonių ir jų išsilavinimo lygio. Pasak rektoriaus, nors Tomas Edisonas nebuvo baigęs vidurinės mokyklos, o Steve'as Jobsas – universiteto, jie turėjo išsilavinusių mokslininkų ir verslininkų komandas, kurie padėdavo inovacijas sukurti ir įdiegti.
„Mes neturime lygiuotis į genijus, jų visur yra proporcingai tiek pat, bet galvoti, kaip pagerinti Lietuvoje išsilavinimą. O su išsilavinimu iš tikro yra bėda. Buvo toks amžiną atilsį labai garsus ekonomistas Eduardas Vilkas – man įsiminė jo vienintelė frazė: „Žinote, Rusijoje yra dvi problemos – keliai ir durniai“. Na, Lietuvoje mes su keliais jau pasitvarkėme“, – juokavo A. Žukauskas.
A. Žukausko pastebėjimu, Lietuvoje ilgą laiką buvo dvi didelės problemos – energetika ir švietimas. Energetikoje pavyko pasistūmėti, tad atėjo metas susikoncentruoti į švietimą.
„Kokie šiandien mūsų universitetai, tokia valstybė bus po 20 metų, kada baigę mūsų absolventai pasieks savo karjeros viršūnę. Šiandien situacija tokia, kad studijų kokybės mes nebegalime užtikrinti“, – kalbėjo VU rektorius, pastebėjęs, kad kokybė aukojama kovojant už resursus. Jo nuomone, šiandien dėl švietimo reikia partijų susitarimo – būtina nusistatyti aiškią viziją.
Kuo kaltas, kad gimei Kėdainių rajone
Europos Parlamento narys, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kalbėjo, kad inovacijos prasideda nuo darželio, kai trimečiai piešia piešinį, tačiau nurodoma, kad piešinys turi būti raudonas ir kvadratinis. Taip visi vaikai nupiešia raudonas boružėles. „Iš čia pradeda gimti arba mirti inovacijų kultūra – mes neleidžiame suklysti, paimti kitokios spalvos, mes neleidžiame, pavyzdžiui, per piešimą dainuoti“, – aiškino G. Landsbergis.
Jo tvirtinimu, taip auklėjami vaikai užaugę nesugebės įkurti startuolio. G. Landsbergio tikinimu, išeitis – švietimo kaita. Prioritetais jis įvardijo mokytojų ruošimo kaitos būtinybę, kuri esą nesikeitė nuo sovietmečio. Konservatorių vado teigimu, Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) išgyvena problemas ne tik bandydamas pritraukti studentų, bet ir dėstytojų. Juk, sako G. Landsbergis, LEU – pagrindinė institucija, ruošianti visą inovacijų kultūros pagrindą.
Antras G. Landsbergio įvardijamas prioritetas – ugdymo programos, kurios pasaulyje individualizuotos, o pas mus imituojamos, neatitinka 21 a. poreikių.
Politikas pastebėjo, kad Lietuvoje kiek bandyta reformuoti švietimą, tačiau socialiniams reikalams, sveikatai neskirta dėmesio. Jo nuomone, pokyčius reikia pradėti nuo švietimo reformos, mat dabar, pavyzdžiui, Kėdainių rajone gimęs vaikas iš karto yra nepalankioje pozicijoje – jis gaus prastesnį išsilavinimą negu Vilniaus licėjuje.
„Aš manau, kad šie vaikai nenusipelnė būti tokioje pozicijoje, manau, kad jie turėtų būti valstybės prižiūrimi ir jiems turėtų būti suteikiamas vienodas startas“, – sakė EP narys. Jo teigimu, taip užtikrinsime, kad vaikas nepateks į skurdo ratą.
