Įvardijo, kiek ilgai laikysis aukštos elektros kainos: liberalizaciją atidės iki rinkimų

Trečiadienį energetikos viceministrė I. Žilienė dalyvavo opozicinės Seimo „valstiečių“ frakcijos posėdyje.

Ji teigė, kad Energetikos ministerija neigiamai vertina „Perlo Energijos“ sprendimą nutraukti fiksuotos kainos sutartis su gyventojais.

„Buvo padaryta didžiulė žala vartotojams. Didžiulė žala padaryta valstybei, nes apskritai diskredituotas liberalizavimo procesas“, – kalbėjo ji.

Inga Žilienė

© DELFI / Domantas Pipas

Signalų, kad taip nutiks, pasak viceministrės, nebuvo.

Norėjo, kad nepriklausomų tiekėjų būtų kuo daugiau

„Kas mėnesį turėjome susitikimus su visais rinkos dalyviais, deja, nebuvome gavę indikacijų apie problemas šioje įmonėje.

Manome, kad toks elgesys nesąžiningas tiek vartotojų, tiek valstybės institucijų požiūriu, kai paskutinėmis dienomis buvo dar aktyviai komunikuojama vartotojams ir siūlomos fiksuotos kainos sutartys“, – pažymėjo I. Žilienė.

Posėdyje taip pat dalyvavęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius pabrėžė, kad taryba neprižiūri nepriklausomų elektros tiekėjų veiklos. Įėjimo į rinką procesas, pasak jo, supaprastintas.

„Turime supaprastintą procesą, kaip išduodami leidimai: nepriklausomas elektros tiekėjas kreipiasi į reguliuotoją, užpildo formą, pažymi porą varnelių, kuriomis įsipareigoja, kad bendrovė nėra bankrutuojanti, neturi skolų, turi būtiną 100 tūkst. kapitalą ir tiek, ir reguliuotojas priima automatiškai sprendimą dėl leidimo išdavimo“, – dėstė VERT pirmininkas.

Renatas Pocius

© DELFI / Karolina Pansevič

Tiesa, prieš keletą metų toks procesas, jo teigimu, atrodė logiškas.

„Buvo idėja, kuo mažiau sukurti barjerų dalyviams įeiti į rinką, kad būtų daugiau tiekėjų, kad būtų kuo įmanoma mažesnė administracinė našta ir dėl to buvo ta tvarka tokia supaprastinta patvirtinta. Juolab tikrai neturėjome tokių kainų svyravimų ir situacijos, kurią turime šiandien. Šių rizikų nebuvo“, – komentavo R. Pocius.

Išlygos buitiniams vartotojams

Dabar bus siekiama tobulinti teisės aktus taip, kad kitų nepriklausomų tiekėjų neteisėtiems veiksmams būtų užkirstas kelias, tikino I. Žilienė.

Energetikos ministerija, pasak viceministrės, siūlo keisti Energetikos ir Elektros energetikos įstatymus, kad nepriklausomų elektros tiekėjų teisinis reguliavimas ir priežiūra būtų griežtesni, atsirastų jų finansinių rodiklių vertinimas išduodant licencijas, o buitiniams elektros vartotojams, kurių nepriklausomas elektros teikėjas nebegalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, būtų leista šešis mėnesius naudotis visuomeninio tiekimo paslauga.

„[Būtų] ne garantinis tiekimas, kur yra numatoma kainodara su koeficientu 1,25 prie praėjusio mėnesio biržos kainos, tačiau visuomeninio tiekimo paslauga“, – patikslino I. Žilienė.

Taip pat, anot jos, siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą iki 2024 metų. Tuomet turėtų vykti Seimo rinkimai.

© DELFI / Andrius Ufartas

„Kalba eina ne apie pusmetį, bet apie kelerius metus <...>. Aukštos energijos kainos dar gali išlikti tikrai kitais metais, bet, tikėtina, kad ir 2024 metais. Taip kad šitam periodui siūloma, kad vartotojai neturėtų paskubomis rinktis nepriklausomo tiekėjo.

Šiai dienai trečio liberalizavimo etapo vartotojai, kurie yra pasirinkę „Perlą“, ar kitus nepriklausomus tiekėjus, gali grįžti į visuomeninį tiekimą, jau šiai dienai įstatymai leidžia tai daryti“, – komentavo energetikos viceministrė.

Sieks integruoti atsinaujinančią energetiką

I. Žilienė pabrėžė, kad Lietuvoje pasigaminame ne daugiau kaip 30 proc. elektros energijos, bet atskiromis dienomis ir valandomis esą pasigaminame ir mažiau.

„Esame priklausomi nuo jungčių, nuo kaimynų generacijos, taip pat neturime branduolinės energetikos“, – vardijo viceministrė.

Lietuva, pasak jos, ketina orientuotis į atsinaujinančią energetiką.

„Esame sutarę su JAV Energetikos departamento energetikos laboratorija MREL, kad ji mums atliktų visos energetikos sistemos modeliavimą, kiek ir kaip, kokiu būdu ir kokiais kaštais galime integruoti atsinaujinančią energetiką ir atsakyti į klausimus dėl bazinės generacijos“, – pasakojo I. Žilienė.

Tokia analizė, pasak jos, atliekama tam, kad priimami politiniai sprendimai būtų pamatuoti, o 2024 metais, remiantis modeliavimo rezultatais, būtų galima parengti naują energetikos strategiją.

Vėjo jėgainės Pagėgiuose

© DELFI / Andrius Ufartas

Viceministrė teigė, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje turime, ko gero, aukščiausias elektros kainas istorijoje, tokia situacija esą sietina su karu Ukrainoje.

Kainos ypatingai didelės šiomis dienomis.

Reikalinga bazinė generacija

„Turime šiai dienai situaciją, kai nebuvo pakankamai vystoma elektros generacija, neturime bazinės generacijos. Matome praėjusios dienos duomenis, kai vėjo generacija buvo maža, saulės generacija – taip pat ir bazinės generacijos, deja, pateikiama kaina dažnai nepraeina „Nord Pool“ biržoje. Taip kad jau turėjome galvoti apie bazinę generaciją, kuri ir galėtų užtikrinti elektros energijos trūkumą Lietuvoje“, – teigė I. Žilienė.

Diskutuoti apie rekordines elektros kainas, elektros rinkos liberalizavimo problemas ir būtinus pokyčius elektros rinkoje apsaugant vartotojų interesus politikai bei suinteresuotos pusės pradėjo po to, kai nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ rugpjūčio 5 dieną pranešė nutraukianti fiksuotos kainos sutartis su maždaug 180 tūkst. klientų.

Reaguojant į situaciją, svarstoma atidėti trečiąjį rinkos liberalizavimo etapą, taip pat – nustatyti kainos kompensavimo tvarką vartotojams, suvartojantiems iki 150 kWh elektros per mėnesį, pristatyti planą gyventojams, kaip jie galėtų taupyti elektrą.

Skelbiama, kad trečiadienį elektros valandinė didmeninė kaina Lietuvoje pasiekė 4 tūkst. eurų už megavatvalandę, arba 4 eurus už kilovatvalandę. Tai – naujas rekordas, kaina beveik dvigubai didesnė nei fiksuota liepos pabaigoje.

Antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė kreipęsis į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą, kad ši ištirtų, ar biržos kainos apskaičiavimo seka, arba algoritmas, nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis.