Teigia, kad konservatoriai siekia izoliuoti prezidentūrą nuo sprendimų vidaus politikoje

Kaip Delfi sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis, viešojoje erdvėje yra formuojamas neigiamas prezidentūros įvaizdis.

„Yra tam tikra tendencija kritikuoti prezidentą ir ji yra pakankamai skatinama“, – atkreipė dėmesį profesorius.

Pasak jo, G. Nausėda kai kuriais atvejais kritikuojamas už tam tikras veiklas, kurios praktiškai buvo pradėtos jau anksčiau. Pavyzdžiui, už prezidento dalyvavimą Europos Vadovų Taryboje.

„Kažkodėl konservatoriai ir visi kiti, kai Grybauskaitės buvimu ten nebuvo abejojama, kliūčių nebuvo tam daroma, dabar staigiai dėl šitos situacijos susizgribo“, – kalbėjo Š. Liekis.

VDU profesoriaus teigimu, Tėvynės sąjungos įtampa santykiuose su prezidentūra dabar gali būti matoma dar ir dėl to, kad G. Nausėda neatstovauja dešiniesiems.

„Akivaizdu, kad Grybauskaitė save asocijavo su konservatorių partija – ji buvo jos pagrindinė atrama parlamente, su kuria ji diskutuodavo, ji buvo tas centro-dešinės blokas, neasocijavo savęs su kairiaisiais. Dabartinis prezidentas buvo išrinktas centro-kairės balsais“, – teigė politologas.

Š. Liekis taip pat atkreipė dėmesį, kad, pasak jo, prezidentas bendros linijos vis dėlto neturėjo ir su valstiečių Vyriausybe.

„Abi pusės dažnai susikirsdavo ir bendros linijos su centro-kairės koalicija nevykdė. Kartais būdavo geresni santykiai, kartais – blogesni. Dabartinėje situacijoje jis atsidūrė politinėje izoliacijoje“, – pažymėjo profesorius.

prof. Šarūnas Liekis

Anot Š. Liekio, prezidentūrą iš vidaus politikos lauko izoliuoti siekia ir patys valdantieji konservatoriai.

„Jei jis nori sėkmingai eiti į antrą kadenciją, jis turi pralaužti tą politinę izoliaciją – tai yra įmanoma tik šnekant ir koordinuojant savo veiksmus su centro-kairės opozicija“, – akcentavo Š. Liekis.

„Dabartiniai valdantieji, akivaizdu, stengsis eliminuoti prezidentą kaip institucinį trukdį jų valdymui“, – kalbėjo ekspertas.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad šioje vietoje stinga opozicijos aktyvumo.

„Opozicija kol kas nekritikuoja, nepuola, 100 dienų laukia. Visi yra pritilę, kai kurie politologai, žurnalistai pakritikuoja, pasako, bet šiaip pati opozicija sėdi sau ramiai karantinuojasi, nedirba“, – pažymėjo VDU profesorius.

Situaciją mato kitaip: Nausėda užsiima tik viešaisiais ryšiais

Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius valdančiųjų konservatorių ir prezidentūros santykius mato kitaip.

Pasak jo, šalies vadovas G. Nausėda tik į valdžią atėjus TS-LKD pradėjo aktyviai domėtis pandemijos valdymu.

„Prezidentūros ir valdančiųjų santykiai yra iš esmės kitokie, nei su buvusia valdančiąja dauguma. Prezidentas aktyviai bando kištis ir diktuoti vykdomajai valdžiai, ką daryti pandemijos valdyme, nepaisant to, kad ši Vyriausybė pandemiją valdo nepalyginamai sėkmingiau už buvusią“, – Delfi sakė politologas.

V. Valentinavičiaus teigimu, abejonių kelia ir prezidentūros komandos narių komunikacija su ministerijomis.

dr. Virgis Valentinavičius

„Ūmiai kilęs susidomėjimas pandemijos valdymu faktiškai virto nuolatiniu ir sistemingu kišimusi į vykdomosios valdžios veiklą. Visiškai neaišku, kiek veiksmingai į tą veiklą kišamasi. Konstitucijos prasme tai yra labai dviprasmiškas dalykas, jei patarėjai reikalauja ministerijų vykdyti pavedimus, kai jie konstituciškai negali pavedimo duoti – gali tik premjerė“, – pabrėžė MRU docentas.

Jis pateikė pavyzdį, kai prezidentūra kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) su reikalavimu pateikti vakcinavimo planą, atsižvelgiant į G. Nausėdos iškeltą ir ambicingu pavadintą tikslą – iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų.

„Dėkui Dievui, Sveikatos apsaugos ministerija ignoravo prezidento patarėjo reikalavimą ir pateikė planą, kaip mes skiepysimės, pagal turimas vakcinas, nes Vyriausybė privalo vadovautis realybe, o ne veikti, perfrazuojant „Dviračio žinias“, – nepaisant realybės pasipriešinimo“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

„Prezidentas bando lįsti ten, kur jam, pagal Konstituciją, nepriklauso, bet kur jis sau mato didelę propagandinę naudą. Atrodo, kad Nausėdai šis dalykas būdingas – jam didesnė problema yra pasiruošimo rinkimams valdymas, nei realus pandemijos valdymas“, – apibendrino MRU docentas.

Įvertino išskirtinį dėmesį Dulkiui

Dar Šimonytės vadovaujamo Ministrų kabineto formavimo metu, prezidentas G. Nausėda viešai buvo pareiškęs, kad ypatingą dėmesį skirs sveikatos apsaugos ministro pozicijai. Vėliau ne kartą skeptiškai atsiliepė ir apie dar tuo metu tik kandidatu į ministro kėdę buvusį Arūną Dulkį.

Anot V. Valentinavičiaus, prezidentūra apie A. Dulkį turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą.

„Prezidentas neslėpė neigiamos nuomonės apie ministrą dar jo nepaskyrus, skiriant ministrą, jis neslėpė savo neigiamos nuomonės ir sakė, jog atidžiai prižiūrės – supraskite, kad jis yra mano nemalonėje. Nežinia, kodėl, buvo neigiama išankstinė nuostata A. Dulkio ministravimui“, – akcentavo MRU docentas.

Arūnas Dulkys, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda

V. Valentinavičiaus teigimu, tuo tarpu buvęs ministras Aurelijus Veryga prezidentūros buvo vertinamas daug geriau net kontraversiškose situacijose.

„Neteko girdėti, kad G. Nausėda bent kiek kritiškiau apie buvusį ministrą A. Verygą atsilieptų. Kai pavasarį buvo keliamas klausimas, kad Verygą reikia keisti, kad jis nesusitvarko, (…) tai Nausėda tada pareiškė, kad „brastoj žirgų keisti negalima“. Požiūris į A. Verygą buvo nepaaiškinamai teigiamas, nepaisant to, kad jis melavo dėl testų, apsaugos priemonių, pabaigoje buvo skandalai dėl viešųjų pirkimų ir tų jaunuolių, kurie uždirbinėjo po 3 tūkst. eurų komisinių iš tų pirkimų. Visa tai praėjo beveik nepastebėtai“, – prisiminė V. Valentinavičius.

Vis dėlto VDU profesorius Š. Liekis laikėsi kitokios nuomonės. Pasak jo, A. Dulkiui tekusi šalies vadovo kritika nėra be pagrindo.

„Yra pagrįsto spaudimo, kuris remiasi tuo, kad akivaizdu, jog žmogus yra ne medikas, atėjęs į šią vietą, susiduria su daugybe problemų, kurių jis nevaldo, o ir vadybinių gebėjimų nedaug – pavyzdžiui, visa ta istorija su Petraičiu (NVSC vadovu – aut.p.), kur dvi savaites viešai aiškinosi. Čia nenormali situacija, jokie vadovai taip nedaro“, – pabrėžė Š. Liekis.

Jo požiūriu, A. Veryga taip pat buvo kritikuojamas, netgi, kaip akcentavo politikos ekspertas, platesnio spektro klausimais.

„Verygai kliūdavo „visais frontais“. Nuo rūkymo ir alkoholio apribojimų ta linija veikė – jis buvo valstiečių fronto laikytojas, kuris turėjo atlaikyti daug ideologinių dalykų, kuriuos stūmė valstiečiai. (…) Aš nematau, kad Nausėda jam buvo atlaidesnis, nes bendras tonas buvo toks – Veryga buvo puolamas“, – pažymėjo profesorius.

Įtampos priežastys kompleksinės

Kalbėdami apie įtampos tarp valdančiųjų priežastis, abu Delfi kalbinti ekspertai teigė, kad jos yra įvairios.

Pasak Š. Liekio, visi politikai siekia būti populiarūs.

„Visą laiką yra kova, kas puikesnis, kas gražesnis. Vyksta institucinė kova tarp prezidento ir Vyriausybės, įtampos visada yra. Visi skaičiuoja, kas yra populiaresnis, mylimas. Visi reaguoja į nuomonę, juk žmonės yra įžeidūs. Ta kova turi šaknis ir praeityje, ir turi savo kilmę ideologinėje pusėje“, – kartu atkreipė dėmesį jis.

VDU profesoriaus teigimu, G. Nausėda ir valdantieji turi skirtingą matymą ir vertybes.

„Prezidentas Nausėda neatstovauja konservatorių elektorato, jų ideologijos. Čia matyt pagrindinė priežastis ir abipusis konsensusas ko gero sunkiai atsirastų, nes vertybiškai jie turi skirtingus požiūrius į gyvenimą, į politiką ir į realybę, kurią matome“, – kalbėjo Š. Liekis.

Gitanas Nausėda

Tuo tarpu V. Valentinavičius teigė, kad šalies vadovui sunku pakilti į „prezidentinį, strateginį lygį“.

„Aš manau, kad iš dalies tos rinkiminės konfrontacijos vaidina vaidmenį – Šimonytė vis dar suvokiama kaip konkurentė ir konservatoriai kaip ne ta partija, (…) bet tai yra dalinė priežastis. Didesnė ir, mano galva, rimtesnė priežastis yra ta, kad Nausėda tiesiog sunkiai supranta, kokia yra prezidento vieta šioje valstybėje“, – sakė MRU docentas.

Kartu jis išskyrė ir jaunų Vyriausybėje dirbančių ministrų patirties stoką.

„Jauni ministrai, kuriuos žmogiškai galima suprasti, prisibijo prezidento, kadangi mato, ką jis išdarinėja su ministrais. Linkevičiaus, Karoblio, Misiūno istorijos, skirtingi požiūriai į Verygą ir Dulkį – Nausėda gina patį principą „aš vertinu ministrus kaip noriu, be jokių paaiškinimų“. Ministrai gali bijoti, kad įtikti prezidentui yra labai sunku ir tai irgi nepadeda darbui“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Vyriausybė turėtų komunikuoti aktyviau

Š. Liekis, vertindamas valdančiosios daugumos ir prezidento santykius, taip pat atkreipė dėmesį, kad buvusi Vyriausybė aktyviau komunikavo apie koronaviruso pandemijos valdymą.

„Kiekvieną dieną spaudos konferencijos, pats premjeras kiek dalyvaudavo, visada dalyvaudavo sveikatos apsaugos ministras, atstovas spaudai, kuris specializuojasi, aiškina detaliai situaciją. Tuo laiku būdavo 30-40 sergančių per visą Lietuvą. Palyginkit komunikaciją dabar – jokios komunikacijos nėra“, – apibendrino politologas.

Pasak jo, aktyvumo I. Šimonytės vadovaujamam Ministrų kabinetui kominikacijos prasme trūksta.

„Kadangi tai liečia visus – tai yra viešo gėrio klausimas, tai yra labai svarbu: pirmiausia daryti, o paskui komunikuoti. Kartais gal nėra ką komunikuoti, nes niekas nedaroma... Čia bendros strategijos klausimas, to aktyvumo nesimato“, – pažymėjo Š. Liekis.

Savo ruožtu MRU docentas V. Valentinavičius taip pat pripažino, kad Vyriausybė turi kalbėti aktyviau, nes visuomenė pasimeta, kai valdžios institucijos komunikuoja skirtingai.

„Akivaizdu, kad žmonės pasimeta, kai šitie dalykai yra skirtingi. Nesitikiu, kad Nausėda kažkaip keisis, nes sunku racionaliai šį dalyką įsivaizduoti. Šią problemą gali išspręsti tik Vyriausybė perimdama iniciatyvą, kalbėdama aiškiau, pasiimdama sau visą pandemijos komunikaciją“, – sakė V. Valentinavičius.

Prognozuoją kylančią įtampą ir grėsmę koalicijos tvirtumui

V. Valentinavičius taip pat neslėpė manantis, kad įtampa aukščiausiame valdžios institucijų lygmenyje kils, nes iki šiol, kaip įvertino jis, premjerė ir valdantieji prezidento atžvilgiu buvo labai kantrūs.

„Nausėdą kol kas gelbsti, kad naujoji valdančioji dauguma ir premjerė yra labai mandagūs bei kantrūs. Jie neleidžia sau kalbėti taip, kaip Skvernelis, bet įtariu, kad įtampa tikrai auga dėl tokio trukdymo dirbti labai svarbiomis temomis“, – pridūrė V. Valentinavičius.

Š. Liekis taip pat pažymėjo, kad įtampą bus galima jausti ir toliau, o tai, pasak jo, gali turėti įtakos ir valdančiosios koalicijos tvirtumui.

„Be abejonės, įtampa tik didės, nes į kovą aktyviai įsijungs opozicija, Vyriausybė bus kritikuojama, bus bandoma gintis nuo tos kritikos ir maksimaliai kontroliuoti tas institucijas tam, kad daugiau-mažiau visos valdžios institucijos kalbėtų į vieną pusę“, – pridūrė Š. Liekis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (813)