aA
Streikuojantys ir jau beveik savaitę ministerijoje gyvenantys mokytojai trauktis neketina. Esą lauks, kol bus tęsiamos derybos. Tačiau nestreikuojančios mokytojų profesinės sąjungos sako, kad susitarti dėl darbo sąlygų galima ir diskusijos būdu, į kurią streiką inicijavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas neva piktybiškai nesileidžia.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) streikas šalyje tęsiasi jau ketvirtą savaitę. Palaikymą geresnių darbo sąlygų reikalaujantiems mokytojams išreiškė ir mokiniai, ir mokinių tėvai bei medikai ir odontologai.

Dėl nevaldomos situacijos pirmadienį premjeras Saulius Skvernelis pranešė atleidžiantis Švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Panašu, kad įtampa kyla ir tarp skirtingų mokytojus vienijančių profsąjungų.

Vakar trijų švietimo darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų atstovai lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), kur pasirašė protokolą dėl sutartų punktų. A. Navicko vadovaujama profsąjunga po šiuo protokolu nepasirašė, o ŠMM ir kitų profsąjungų pasiektus susitarimus pavadinimo imitacija.

Nestreikuoja, nes mato kitų kelių

Trijų kalbintų švietimo darbuotojų profesinių sąjungų – Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo (LMPŠMPS), „Solidarumo“ ir Lietuvos švietimo (LŠPS) – pirmininkai DELFI teigė, kad, visų pirma, streikuoti jie negali dėl pasirašytos šakos kolektyvinės sutarties.

„Ji mus yra įpareigojusi ir mes negalime taip vienpusiškai nutraukti tos sutarties, ir išeiti į streiką. Antra priežastis yra tai, kad mes iš tikrųjų matom, kad dar yra socialinis dialogas, kuris dar nėra iki galo išnaudotas, ir siekiam tuo socialiniu dialogu pasiekti tų reikalavimų ir pasikeitimų. Į streiką galima išeiti bet kada, jeigu yra pažeista kolektyvinė šakos sutartis iš Vyriausybės ar ministerijos pusės“, – teigia LMPŠMPS pirmininkas Ramūnas Znutas.

Paklaustas, ar šiuo metu sutartis nėra pažeista, pašnekovas patikina, kad – ne. „Gal ir gaila iš kitos pusės“, – nusijuokia jis. Jo teigimu, jei sutartį vienašališkai nutrauktų pati profesinė sąjunga, būtų sunku išvengti teisinių procesų.

Kad etatinio apmokėjimo įgyvendinimą galima tobulinti kitokia forma, pritaria ir LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius: „Mes manome, kad nors šita sistema ir yra su ydomis, ji yra taisytina. Matom, kad Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta tas klaidas ir yra pasiruošusi jas taisyti tokiu pat būdu, kaip ir buvo sutarta, tai yra, dialogo būdu. Neturim pagrindo manyti, kad šitas dialogas bus nerezultatyvus ir todėl mes nedalyvaujam streike.“

Kritikos strėlės – ir S. Skverneliui, ir A. Navickui

Nors A. Jurgelevičius teigia gerbiantis kolegų pasirinkimą streikuoti, kritikos jis negaili pačiam S. Skverneliui, kuris esą paliko švietimo ir mokslo ministrę vieną tvarkytis krizinėje situacijoje.

„Jeigu vertinant valstybės mastu, tai rodo absoliutų valdžios nesugebėjimą spręsti krizinės situacijos. Aš nekalbu apie tai, kas teisus, kas ne, bet šiuo atveju esu visiškai mokytojų pusėje. Ir kaip pilietis, ir kaip profsąjungos žmogus priekaištus reiškiu tik valdžiai. Visų pirma, premjerui ir prezidentūrai, kurie delegavo ministrę ir po to paliko ją vieną spręsti labai sudėtingas problemas“, – sako pašnekovas.

Audrius Jurgelevičius
Audrius Jurgelevičius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tuo tarpu Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Ramutė Minkevičienė stebisi LŠDPS pirmininko A. Navicko retorika.

„Mes palaikom tuos reikalavimus, bet jie, mūsų supratimu, yra neadekvatūs. Ar valstybė yra pajėgi iš karto skirti tokią sumą pinigų mokytojų atlyginimų kėlimui? Visos profesinės sąjungos, atstovaujančios savo nariams, supranta, kad mokytojų atlyginimai yra per maži, kad jie turi bent jau grįžti į tą prieškrizinį lygį. Bet, suprantat, yra ir kitų būdų to siekti.

Nu pagalvokit, ar galima skirti papildomus 130 milijonų eurų iš biudžeto, kai švietimui apskritai yra skiriama 190 milijonų. Aš nesuprantu, kažkaip galima derėtis. Kodėl tos streikuojančios profesinės sąjungos pirmininkas Navickas nedalyvauja derybose? Mes buvome susitikę 29 dieną ministerijoje, ten prasėdėjome 13 valandų, jis nedalyvauja derybose, jis reikalauja. Kaip ten bebūtų, susitarimai visgi reikalauja kažkiek ir nusileisti“, – įsitikinusi R. Minkevičienė.

LŠDPS, vadovaujama A. Navicko, reikalauja, kad būtų diegiamas etatinis modelis, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams. Taip pat, kad būtų mažinamas mokinių skaičius klasėse, parengtas pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didinami 20 proc.

Taip pat reikalaujama, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei bei ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos. Tokių reikalavimų vykdymas, skaičiuojama, kainuotų apie 300 mln. eurų.

Streikuojantys žeria kaltinimus kitoms profsąjungoms

Įtampa kyla ir tarp streikuojančius bei nestreikuojančius švietimo darbuotojus vienijančių profsąjungų. Kaip teigia LMPŠMPS pirmininkas R. Znutas, ją kelia patys ministerijoje įsikūrę mokytojai.

„Mes tos įtampos tikrai nekeliam, šita įtampa yra keliama iš vienos profsąjungos, kuri čia viską ir kelia. Mes kaip tik visur siekiame socialinio dialogo tarp visų profsąjungų. O dėl streiko mes esame pirmadienį paskelbę savo viešą nuomonę, kad pačius mokytojus, kaip turinčius teisę spręsti savo problemas teisiškais būdais teisinėje valstybėje, palaikome. Tai yra jų pasirinkimas, bet mes dar matome galimybes socialinio dialogo derybų metu pasiekti daugiau negu dabar streikuojant“, – savo poziciją dėstė pašnekovas.

Tuo tarpu streikuojantys mokytojai kitas profsąjungas kaltina tuo, kad esą susitarimai ir susitikimai su ŠMM vykdomi būtent tada, kai jų pirmininkas A. Navickas dalyvauti negali.

Vakar DELFI savaitę ministerijoje esanti klaipėdietė mokytoja Lilija Bručkienė teigė, kad tai neva ne pirmas kartas, kai kitų profesinių sąjungų atstovai siekia tęsti derybas būtent tuo metu, kai A. Navickas dalyvauja kokiose nors laidose. Antradienio popietę, kai profsąjungų atstovai rinkosi ŠMM, A. Navickas esą taip pat buvo išvykęs į filmavimą.

Įtampa kyla ir tarp pačių mokytojų: nestreikuojantys Navickui turi karčių žodžių
© DELFI / Domantas Pipas

Ta pati mokytoja tikino, kad informacija apie profsąjungų susitikimą A. Navickui buvo išsiųsta „kone susitikimo metu“, tačiau paviešintoje elektroninio laiško kopijoje matyti, kad Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas kvietimą visiems švietimo darbuotojų interesus atstovaujančių profsąjungų atstovams išsiuntė gerokai anksčiau, nei teigė streikuojantys mokytojai.

Tokius LŠDPS metamus kaltinimus R. Znutas vadina melu: „Tai yra grynas melas, nes visiems profsąjungų pirmininkams buvo iki pietų išsiųsta informacija dėl susitikimo ir kai jo pavaduotoja atėjo ir bandė teigti, kad pirmininkas nežino šitos informacijos, buvo pasakyta, kad šita informacija išsiųsta. Tada jos buvo pasakyta – tai gal mes nesukomunikavom, kaip priklauso. Aš nesutinku su tuo teiginiu, kad specialiai yra tokie dalykai daromi, nes viskas derinama iš anksto.“

Streikuojanti mokytoja DELFI vakar taip pat sakė, kad kitas profesines sąjungas palieka jų nariai, nes nori prisijungti prie streiko, o kiti mokytojai esą rengia boikotus.

„Mokykloje, kurioje dirba A. Jurgelevičius, paskelbtas boikotas, nes mokytojai, priklausantys A. Jurgelevičiaus vadovaujamai profesinei sąjungai, negali jungtis prie streiko“, – kalbėjo L. Bručkienė.

Įtampa kyla ir tarp pačių mokytojų: nestreikuojantys Navickui turi karčių žodžių
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas A. Jurgelevičius patvirtino, kad keliasdešimt mokytojų paliko jo vadovaujamą sąjungą ir perėjo į streikuojančių mokytojų interesus atstovaujančią LŠDPS. Iš viso LŠPS, pasak A. Jurgelevičiaus, priklauso apie 9000 žmonių.

„O apie boikotą, kurį kalbama, tai vakar Rokiškio rajono organizacijos palaikant streikuojančius daugelyje mokyklų suorganizavo boikotą, taip jie pavadino, kurio esmė ta, kad kai kurių pamokų metu nedėstė žinių dalyko, o kalbėjo apie pilietinę visuomenę.

Tai yra mūsų profsąjungos žmonės, jie informavo, kad taip darys. Be abejo, pritarėm, kad mokinius reikia šviesti. Apie norą streikuoti nebuvo kalbos“, – tikino A. Jurgelevičius.

Pavyko susitarti daugiau nei dėl pusės punktų

Prie streiko nesijungiantys mokytojai teigia, kad derybos su Švietimo ir mokslo ministerija juda į priekį. Praėjusią savaitę esą pavyko susitarti dėl daugiau nei pusės punktų, dėl kurių buvo deramasi.

„Mes dirbant ir su pačia ministerija nuo pat pradžių, nuo 2017 metų, teikėm ir sakėm problemas, kurias reikia spręsti, kai kurie mūsų punktai nebuvo išgirsti. Ir praktiškai visa tai, ką mes sakėme, kas yra negerai ir mūsų netenkina, dabar iškilo į paviršių kaip kokie pūliniai.

Praeitą ketvirtadienį mes pateikėme ministerijai 13 punktų reikalavimų, kad būtų į juos atsižvelgta ir keičiama ta situacija. Ketvirtadienį, kada mes trylika valandų pradirbome ministerijoje, realiai į aštuonis punktus buvo atsižvelgta ir sutarta. Bet dar yra, ką keisti. Iš kitos pusės, čia dar kūdikis, jis dar neužaugęs ir, manau, kad per dvejus metus dar bus tų keitimų ir atsiras kitų niuansų, kuriuos reikės keisti“, – įsitikinęs R. Znutas.

Jo teigimu, susitarta dėl pradinių klasių mokytojų apmokėjimo tvarkos ir etato susidarymo: „Lietuvoje buvo susidariusi keista situacija, kad pradinių klasių mokytojams nesusidarė pilnas etatas. Dėl to pavyko susitarti ir įforminti, įtvirtinti. Žinoma, mes dar nieko nepasirašėme, tai yra tik susitarimo protokolas, kad pradinių klasių mokytojas, turėdamas 700 kontaktinių valandų, turėtų pilną etatą. Nes anksčiau ties pradinių klasių mokytojais buvo palikta galimybė manipuliuoti ir nesukurti etato.“

Įtampa kyla ir tarp pačių mokytojų: nestreikuojantys Navickui turi karčių žodžių
© DELFI / Kiril Čachovskij

Taip pat esą buvo susitarta, kad nekontaktinės valandos, t.y, pasiruošimas pamokoms, namų darbų tikrinimas ir kt., sudarytų nuo 40 iki 60 proc. kontaktinių valandų skaičiaus. Iki šiol tokios valandos galėjo sudaryti 30–50 proc. dalį.

„Prie šio skaičiaus dar yra sutarta, kad pagal kiekvieną dėstomą dalyką nebegalės būti skirtingose mokyklose skirtingai duodama. Pavyzdžiui, jeigu lietuvių kalbos mokytojas gauna 50 proc., tai visoje Lietuvoje ir duosi 50 proc. su galimybe pasilikti viršų. Bet negalės būti taip, kad vienoje mokykloje tame pačiame mieste 50 proc., o kitoje jau 35 proc.“, – aiškina R. Znutas.

Pasak mokytojų, susitarta, kad būtų įvestos aiškios taisyklės dėl „metinio etato valandų skaičiavimo“, kas esą mokyklų direktoriams nuostatų neleis interpretuoti savaip.

„Daug problemų etatinio apmokėjimo įvedimas iškėlė dėl specialiojo ugdymo. Sutarėme, kad bus tobulinamas finansavimo modelis specialiajam ugdymui, peržiūrėti visi finansavimo rodikliai ir atitinkamai padidinti. Taip pat turėtų būti peržiūrėti vienam mokiniui nustatyti švietimo pagalbos finansavimo rodikliai, taip pat peržiūrėti ir papildomai finansuoti vaikų mokymą namuose. Šiuos tris punktus irgi sutarė visos profesinės sąjungos“, – vardijo R. Znutas.

Jis taip pat pridūrė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos, kaip vykdyti etatinį mokytojų apmokėjimą, pagal susitarimą turėtų būti perkeltos į teisės aktus. „Būtent, kad tai būtų teisės aktai ir jų negalėtų kitaip traktuoti įvairūs mokyklų direktoriai“, – pabrėžė pašnekovas.

Įtampa kyla ir tarp pačių mokytojų: nestreikuojantys Navickui turi karčių žodžių
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kiek anksčiau ŠMM nurodė, kad taip pat sutarta dėl mokytojo etato struktūros diferencijavimo pagal dalykus/ugdymo sritis, nustatant veiklų mokyklos bendruomenei minimumą visiems mokytojams privalomos funkcijoms vykdyti. Nutarta iki sausio 10-osios parengti švietimo ir mokslo ministro įsakymo projektą ir patiekti jį profesinėms sąjungoms.

Be kita ko, taip pat numatoma pateikti paaiškinimus Darbo kodekso nuostatų dėl nuotolinio darbo taikymui mokyklose.

Įgyvendinant teisės aktus numatoma pasiektus susitarimus perkelti į teisės aktus (Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, ministro įsakymus ir pan.); mokytojo etatinio apmokėjimo tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose vartoti vieną, Švietimo įstatyme numatytą, sąvoką „kvalifikacijos tobulinimas“; 2019 m. rugsėjį įvertinti klasių komplektų ir jų dydžių formavimo praktiką ir nesant pokyčių dėl klasės komplektų dydžių mažinimo savivaldybių lygmeniu, iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos numatyti mažesnį maksimalų skaičių klasėje nei 24 mokiniai pradinio ugdymo programoje ir mažesnį nei 30 mokinių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose; kartu su Vyriausybės atstovais apskrityse imtis prevencinių priemonių, kad savivaldybėms nustatant klasių komplektų skaičių mokyklose nebūtų pažeidinėjamos teisės aktų nuostatos.

Taip pat atlikti planinę patikrą dėl etatinio mokytojų apmokėjimo diegimo mokyklose, be kita ko atkreipiant dėmesį į galimą biurokratinės naštos (popierizmo) didėjimą mokytojui. Sudaryti ŠMM valdymo srityje nustatytų privalomų dokumentų sąrašą iki 2019-01-10. Pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos susitarimui tobulinti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą ir iš tam numatytų lėšų švietimo pagalbai skirti ne mažiau kaip 10 mln. Eur.

Derybų metu iškelta idėja parengti politinių partijų susitarimą dėl mokytojų algų didinimo nuo 2020 metų. Šiam valdančiųjų siūlymui visos parlamentinės partijos pritaria.

A. Navickas susitarimą vadina imitacija

Dėl visų šių susitarimų vakar ŠMM ir trys profsąjungos pasirašė protokolą, tačiau tokius kompromisus streikuojančių mokytojų vedlys A. Navickas pavadino imitacija.

„Tie susitarimai, kurie vakar buvo imituojami, jie neturi nieko bendro su mūsų reikalavimais, todėl streikas tęsiamas ir liekame ministerijoje ir laukiame derybų dėl mūsų iškeltų reikalavimų“, – trečiadienį per ministerijoje surengtą spaudos konferenciją sakė A. Navickas.

Būtent todėl A. Navickas ir sakė nepasirašęs protokolo, ant kurio savo parašus padėjo kitų trijų profsąjungų pirmininkai. Pedagogų atstovas teigia, kad ant protokolo net nebuvo vietos jo parašui.

„Tokie nekonkretūs susitarimai, mūsų akimis, yra niekiniai. Jie yra simboliniai, kosmetiniai ir esminių klausimų dėl to etatinio modelio iš esmės peržiūrėjimo čia nėra“, – kalbėjo A. Navicko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius.

Įtampa kyla ir tarp pačių mokytojų: nestreikuojantys Navickui turi karčių žodžių
© DELFI / Domantas Pipas

Ministerijoje jau savaitę esanti mokytoja iš Klaipėdos vakar DELFI sakė, kad ŠMM ir kitų profsąjungų pasirašyti susitarimai neturi juridinės galios. Be to, jie esą yra labai nekonkretūs.

„Juridinės galios neturinčiame dokumente nėra jokių datų, kada bus įgyvendinti tie minimi susitarimai, nėra jokio konkretumo, kaip turėtų atrodyti mokytojo krūvio sandara, nėra įrašytas nė vienas mūsų reikalavimas – visa tai vėl leis manipuliuoti, užsiimti demagogija ir nieko nekeisti“, – teigė L. Bručkienė.

Su A. Navicku trečiadienį susisiekti telefonu DELFI nepavyko. Paskubinus jo telefono numeriu ragelį pakėlusi moteris žurnalistus informavo, kad „pirmininkas šiuo metu užsiėmęs“. Ji taip pat informavo, kad jis perskambins vėliau, bet kol kas skambučio nesulaukta.

Kitos profsąjungos su tokia nuomone nesutinka, o R. Znutas svarsto, ar streikuojančius ir ministerijoje esantys mokytojai nėra klaidinami neteisinga informacija.

„Man susidarė toks įspūdis, kai mano kolega iš kitos profesinės sąjungos diskutavo su ten esančiais ir gyvenančiais keliais mokytojais, kad jie turi nelabai teisingą informaciją. Nenoriu teigti, kad tai tiesa, bet iš šalies klausantis pokalbio susidarė tokia mintis.

Aš manau, kad tai yra nemažas žingsnis į priekį, yra įtraukta konkrečių dalykų, kuriuos siūlė ir kitos profesinės sąjungos. Manau, sudaryta galimybė toliau sėsti ir diskutuoti, ir tartis, kas dar yra taisoma“, – sako pašnekovas.

Įtampa kyla ir tarp pačių mokytojų: nestreikuojantys Navickui turi karčių žodžių
© DELFI / Kiril Čachovskij

J. Petrauskienės atstatydinimą vertina nevienodai

DELFI primena, kad per spaudos konferenciją pirmadienį premjeras S. Skvernelis pranešė keičiantis tris ministrus. Viena jų – švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

Vertindamas švietimo situaciją premjeras patikino, kad „tai, kas vyksta dabar nėra priimtina – ir metodai, ir būdai, kurie yra naudojami“. „Tai daroma pažeidžiant įstatymus, protesto formos yra suprantamos, leidžiamos ir galimos. Tačiau ir net ir labai kilniu tikslu protestuojant reikia griežtai laikytis įstatymų“, – sakė S. Skvernelis.

Vyriausybės vadovas kvietė mokytojus grįžti į ugdymo procesą, „nebekankinti daugiau nei vaikų, nei tėvų“.

Premjeras priminė, kad kitų metų švietimo biudžetas sieks 1 mlrd. 517 mln. eurų arba 185 mln. eurų daugiau nei šiemet. Jis taip pat teigė, kad džiaugiasi, jog J. Petrauskienė išdrįso imtis tokių sudėtingų pertvarkų, tačiau esą tolimesniam reformų vykdymui tokį sprendimą priimti buvo būtina.

Jurgita Petrauskienė, Saulius Skvernelis
Jurgita Petrauskienė, Saulius Skvernelis
© DELFI / Andrius Ufartas

Kad švietimo ir mokslo ministrė R. Petrauskienė pastaruoju metu kėlė per daug aistrų, mano ir A. Jurgelevičius.

„Šiai dienai tai būtinas žingsnis, nes pati ministrės asmenybė kelia aistras. Nevertinant, ar ji gera, ar bloga ministrė, bet tiesiog jos pats buvimas, asmenybė, kai kurie jos pasisakymai kelia aistras ir jos pasitraukimas yra būtinas žingsnis pradėti spręsti krizę.

Labai svarbu, kad naujai atėjęs žmogus nepasuktų radikaliai priešinga kryptimi, išsaugotų tam tikrą tęstinumą, nes einama teisingu keliu, o staigūs posūkiai sukeltų naują krizę ir protestus. Gal protestuotų kiti, dėl kitų dalykų, bet rezultatą turėtume labai panašų“, – mano jis.

Tuo tarpu R. Minkevičienė mano, kad ministrės atstatydinimas nieko nepakeis ir tokį anksčiau iškeltą streikuojančių mokytojų reikalavimą vadina nesuprantamu.

„Nemanau, kad ministrų kaita turi įtakos atlyginimų politikai. Aš asmeniškai ir mūsų profesinė sąjunga mano, kad Jurgita Petrauskienė labai kompetentinga savo srities žinovė, nepalyginsi su prieš tai buvusiais ministrais. Pagaliau, reforma, tas etatinis mokytojo darbo apmokėjimas turėjo būti įvestas anksčiau, bet niekas nesiryžo, nes žinojo, kad tai bus nelengva padaryti. O be to ji nedaroma per vieną ar dvi dienas, ji numatyta dviems metams. Ir aš galvoju, kad tas atsistatydinimas nieko nepakeis, darbas tai tęsis. Visi pripažįsta, kad atgal kelio nėra, kad etatinis apmokėjimas turi būti ir toliau įgyvendinimas“, – teigė pašnekovė.

A. Navicko vadovaujamos profsąjungos streikai vyksta nuo lapkričio 12 dienos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rajono mokykloje dirbanti mokytoja atvira: ne vienas mokinys savo vietą mato užsienio braškių lysvėje (9)

1000 – tokių skaičių mokinių dar pamena mokykloje mačiusi Lazdijų Motiejaus Gustaičio...

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (230)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Snygis baigėsi, vairuotojų problemos ne – automobiliu geriau niekur nevažiuoti (109)

Vilniaus vairuotojams prieššventinė savaitė, panašu, taps rimtu išbandymu nervams. Antradienį...

Seimo narys Robertas Šarknickas – Santaros klinikose (35)

Seimo narys Robertas Šarknickas pirmadienio vakarą atsidūrė Vilniaus universitetinės...

Iš visos Lietuvos atvažiuoja apžiūrėti vilkaviškiečių šeimos papuošto namo: antro tokio tikrai nėra (67)

Galima pamanyti, kad šiuose namuose įsikūręs pats Kalėdų senelis. DELFI redakciją pasiekė...

Tautvydas Marčiulaitis. Populiarieji mitai apie krizę (21)

Krizės komisijai pradedant teikti pusiau oficialias išvadas apie krizę ir būtinąjį privataus...

Gražiausios eglutės rinkimai: parodykite visiems savo namų ir miesto puošmeną fotografuok, siųsk ir balsuok (5)

Nors daugelis aptarinėja tik šalies miestų Kalėdų egles, kiekvienas Lietuvos gyventojas taip...

Smulkieji išnaudos švenčių progą: didieji tinklai daug užsidirbo, gali nebedirbti (12)

Didiesiems prekybos centrams paskelbus apie nedarbą per Kalėdas, mažieji, netinkliniai prekybos...

Prieš mažametį galimai smurtavusiai motinai gali tekti kalėti 5 metus (161)

Kauno apylinkės teisme – prieš mažametį vaiką, kaip įtariama, smurtavusios Evelinos...

Rusijos diplomatija: siūlo pasirašyti taikos susitarimą ir tuo pat metu stato naujas kareivines ginčytinose salose (231)

Rusija pastatė kareivinių savo kareiviams ginčijamoje salų grandinėje netoli Japonijos, o...