aA
Seimas ėmėsi projekto, kuriuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas. Seimas trečiadienį po pateikimo pritarė įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektui. Kaip reikėtų išspręsti šį jau ne kartą aptartą klausimą Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ šią savaitę diskutavo teisininkai.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Tomas Vinickas

Už jį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 24 ir lygiai tiek pat susilaikė. Pritarus po pateikimo, toliau projektą svarstys Seimo komitetai, o į Seimo posėdžių salę svarstymu jis grįš rudens sesijoje.

Už projektą balsavo projektą inicijavę valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos atstovai, prieš ir susilaikė – opoziciniai „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.

Projektas taip pat sulaukė dviejų paramos balsų iš mažumos pusės – Seimo narių Mišrios grupės atstovo Vytauto Bako ir „darbiečių“ atstovo Andriaus Mazuronio.

Projektą inicijavę valdantieji sako, jog atėjo laikas konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, tuo tarpu opozicijos atstovai kaltino daugumą siekiant perrašyti istoriją.

Viena projekto iniciatorių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad projektas yra „pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos valstybėje“.

„Atėjo laikas įvertinti profesoriaus V. Landsbergio indėlį, ir tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas Seimas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti“, – pristatydama projektą sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Niekam nekyla abejonių, kad tuo metu Lietuva jau buvo nepriklausoma ir savarankiška valstybė, šiandien puikus laikas pripažinti, kad tuo metu Lietuva turėjo ir vadovą“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Ji teigė, kad teikiamu projektu būtų konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Birmontienė: tai neišvengiamai kels aistras

Buvusi Konstitucinio Teismo (KT) teisėja, Mykolo Romerio universiteto (​MRU) profesorė Toma Birmontienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo, jog nesugebame įvertinti savo istorijos ir valstybei nusipelniusių žmonių.

„Mano požiūris yra toks, kad mes nesugebame įvertinti žmonių, kurie yra nusipelnę valstybei. Ir jų nuopelnai yra absoliučiai unikalūs. Dabar mes kalbame apie valstybės vadovą, čia teisinis terminas, jis sukuria tam tikras teisines pasekmes. Bet mes valstybės vadovų turime ir daugiau: ir prezidentas Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė, Algirdas Mykolas Brazauskas, galiu toliau vardinti mūsų prezidentus. Ir jų bus daugiau.

Bet V. Landsbergis yra absoliučiai unikali situacija. Jis yra Atkuriamojo Seimo vadovas, sakyčiau, kad tai mūsų atkuriamos valstybės vadovas. Šis statusas yra absoliučiai unikalus. Ir man šiek tiek gaila, kad mes ginčijamės su Konstitucinio Teismo doktrina, ieškome, kaip čia dar kartą į tą KT ateiti, ar per kokį langą įšokti. Bet nepagalvojame, kad galėtume kurti įstatymą unikalų, vienam asmeniui“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė T. Birmontienė.

Ji teigė, kad tokio įstatymo tiesiog reikėtų Lietuvai. O kartais net nesugebame vertinti savo istorijos.

„Pasižiūrėkite, kaip mes sunkiai kokį paminklą pastatome. Tuos, kurie sovietiniai, nugriauname lengva ranka. Juk ta situacija istorinė, ypač ji sudėtinga tada, kai žmogų prarandame, tada visi puola už galvos. Mes nesugebame vertinti net ir savo istorijos“, – tikino laidos pašnekovė T. Birmontienė.

T. Birmontienė teigė, kad kadangi V. Landsbergio statusas kaip ir tuometė situacija šalyje buvo unikali, taip ir reikėtų spręsti šį klausimą – unikaliai.

Prezidentūra antradienį teigė, jog šio klausimo išsprendimas yra tam tikra valstybės skola V. Landsbergiui, ją buvo bandoma anksčiau atiduoti. T. Birmontienė laidoje prognozavo, kad šis klausimas sukels labai daug aistrų.

„Nors ir pritariu kolegų išsakytai nuomonei, bet toks įstatymo projektas, kuris yra teikiamas, vis tiek vėliau iššauks diskusijas KT, nes atsiras norinčių, kurie bandys šį klausimą perkelti į politinę erdvę. Ir toks projektas, kuris yra dabar siūlomas, jis neišvengiamai kels aistras, tai ne pabaiga, tai tik eilinis etapas tos ilgos diskusijos. Tai mano nuomone, būtų geriau, jei būtų suteikiamas unikalus statusas, nebandant prilyginimo keliu eiti“, – teigė T. Birmontienė.

Sinkevičius: Landsbergis po šio įstatymo priėmimo netaps prezidentu

Mykolo Riomerio universiteto (MRU) profesorius, konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius laidoje teigė, kad Lietuva jau pavėlavo su šiuo sprendimu, šį klausimą anot jo reikėjo spręsti kur kas anksčiau.

„Kai kalbame, kad laikinasis pagrindinis įstatymas tada nenumatė prezidento institucijos, tai taip, nenumatė. Tai opozicija teisi – prezidento institucijos tada nebuvo. Bet laikinajame pagrindiniame įstatyme tada buvo parašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas yra aukščiausias šalies pareigūnas. Reikia skirti du dalykus – Konstitucinio Teismo pozicija 2002 metais buvo tokia – prezidento titulą gali turėti tik tas asmuo, kuris buvo išrinktas tiesioginiuose rinkimuose kaip Respublikos prezidentas.

Vadinasi, kad niekam kitam to titulo suteikti negalima. Vienintelis būdas jį gauti – dalyvauti rinkimuose ir juos laimėti. Bet šiuo atveju mes turime ypatingą situaciją, ypatingą asmenį, kurio statusas pagal laikiną pagrindinį įstatymą 1990–1992 metais buvo išskirtinis – ir politinis, ir teisinis statusas. Ir tie įgaliojimai, kuriuos V. Landsbergis tada turėjo įprastai priklauso valstybės vadovui“, – laidoje teigė V. Sinkevičius.

Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Tomas Vinickas

Visgi, jis ragino priimti šį įstatymą, kad tuometė susiklosčiusi situacija būtų įprasminta.

„Kodėl reikia priimti šį įstatymą. Būtina įstatymu įprasminti tą situaciją, kuri buvo susiklosčiusi. Visiškai pritariu kolegei T. Birmontienei, kad tie asmenys, kurie matė tų metų įvykius, vienaip ar kitaip juose dalyvavo, jiems net minties nekyla, kad V. Landsbergis nebuvo valstybės vadovas“, – tikino V. Sinkevičius.

Jis tikino, kad įstatymas yra reikalingas teisinio aiškumo, tikrumo užtikrinimui.

„Jeigu toks įstatymas bus priimtas, tai mes turėsime unikalų, vienam asmeniui skirtą įstatymą ir jo pareigos vadinsis – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir pirmasis Nepriklausomos atkurtos Lietuvos vadovas. Jis po šio įstatymo priėmimo netaps prezidentu, opozicija visiškai be reikalo painioja ir sėja abejones, kad V. Landsbergis bus pripažintas prezidentu. Ne“, – abejones bandė sklaidyti V. Sinkevičius.

Jis sakė manantis, kad Konstitucija nedraudžia Seimui priimti tokio įstatymo.

„Sakyti, kad toks įstatymas prieštarauja Konstitucijai aš nematau pagrindo“, – Žinių radijo eteryje teigė V. Sinkevičius.

Konstitucinės teisės ekspertas V. Sinkevičius teigė, kad reikia pagaliau atiduoti duoklę V. Landsbergiui.

„Kodėl mes dabar grįžtame prie to įstatymo ir kodėl jo reikia. Mes turime ne tik atiduoti duoklę žmogui, kuris visą savo gyvenimą atidavė Lietuvai ir dirbo tais lūžio metais“, – laidoje sakė jis.

Jis aiškino, jog jam itin svarbus tęstinumo įtvirtinimas.

„Dabar aš įsivaizduoju, jog tai yra istorinės tiesios atstatymas, istorinio teisingumo, tikrumo ir aiškumo įtvirtinimas. Ypač man svarbu, kad tai yra valstybės vadovo kaip institucijos teisinio tęstinumo įtvirtinimas. Ir mes taip turime pasakyti, juk nebūna valstybės be vadovo“, – Žinių radijo laidoje sakė buvęs KT teisėjas V. Sinkevičius.

Meškauskaitė: norėčiau linkėti tokio stebuklo, kad opozicija pakils virš to susipriešinimo

Opozicija klausimą kelia ir dar vieną – kodėl šis įstatymas bandomas įtraukti į Seimo darbotvarkę paskutinėmis pavasario sesijos dienomis, be didesnių diskusijų. Vilniaus universiteto (VU) teisės profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė.

„Aš manau, kad šis klausimas yra ne tik teisinis, bet ir politinis, jis nėra naujas. Jau daug kartų apie tai yra kalbama. Galbūt mano nuomonė subjektyvi. (…) Aš kviesčiau opoziciją, jei jie sako, kad vadovaujasi valdantieji galia, siūlyčiau jiems vadovautis išmintimi. Vis dėl to, kad ir ką besakytume, tai yra ryškiausia asmenybė Lietuvoje. Ir man visiškai nenuostabu, kad ta asmenybė sukelia tokias audras emocijų. Yra didžiulė grupė žmonių, kurie dievina V. Landsbergį, galbūt net per daug. Ir yra taip pat didžiulė dalis žmonių, kurie jo nekenčia“, – apie visuomenės pasidalijimą šios asmenybės klausimų kalbėjo L. Meškauskaitė.

Ji svarstė, kad stipri asmenybė, veikianti tikrais lūžio metais, sulaukia itin skirtingų emocijų.

L. Meškauskaitė taip pat kreipėsi į opoziciją ragindama labiau susitarti dėl šio klausimo.

„Šiandien man norisi tikėti, kviesčiau labai opoziciją būti išmintingiems. Pas mus per daug susipriešinimo ir toks išmintingas žingsnis faktiniam vadovui suteikti tą statusą, kurį jis tikrai užsitarnavo. Ir pakilti virš neapykantos, pernelyg didelės meilės bangų ir atiduoti duoklę žmogui, kuris Lietuvai lemiamu metu yra tiek daug davęs“, – aiškino ji.

Advokatė L. Meškauskaitė teigė, kad šis klausimas itin svarbus dabar – jaučiant didelį visuomenės susipriešinimą.

Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Tomas Vinickas

„Kai yra akivaizdus asmenybių vakuumas. Ir tarptautiniu mastu tai būtų taip pat tikslingas žingsnis“, – sakė L. Meškauskaitė.

Laidos pašnekovė priminė, jog opozicijos nusileidimas valdantiesiems reiškia silpnumą.

„Kartais tai reiškia išmintį. Norėčiau tikėti ir linkėti tokio stebuklo, kad opozicija pakils virš tos sumaišties ir susipriešinimo. Gal ji mus ateityje sugebės mobilizuoti. Nes tų ambicijų rodymas, kad laiku nebuvo priimtas įstatymas, kad nebuvo rinktas visos tautos. Bet mes visi puikiai atsimename“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė L. Meškauskaitė.

Delfi primena, kda Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(252 žmonės įvertino)
2.3492

Top naujienos

Profesorius Mažeikis: Ukrainoje laukia lemiamas mūšis, nuo kurio baigties priklausys labai daug (14)

Ukraina neslepia kaupianti pajėgas ir besiruošianti išlaisvinti Rusijos okupuotą Chersono miestą....

Verslas PliusAurimas Perednis, laida „Iš esmės“

Naujas valdžios planas – griežtesnė automobilių kontrolė ir techninė apžiūra: nusitaikė į senesnius nei 17-os metų automobilius (8)

Kovodama su oro tarša miestuose valdžia nusitaikė į senesnius nei 17-os metų automobilius....

Lietuvoje savaitgalį lepins įspūdinga kaitra: tik vienoje šalies dalyje iškris trumpas lietus, galima perkūnija

Šeštadienio dieną virš Lietuvos ir toliau bus įsitvirtinęs aukšto atmosferos slėgio laukas.

Karas Ukrainoje. Branduolinės priežiūros ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų dėl Zaporožės atominės elektrinės Ukrainos partizanai medžioja kolaborantus

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų...

Žmogžudystė Šilutėje: darže rastas negyvo vyro kūnas, įtariamasis sulaikytas

Policijos departamentas informavo, kad Šilutėje buvo įvykdyta žmogžudystė.

Molėtų ežere išvydo nematytą padarą: po tokio vaizdo į vandenį bristi gali ir nebesinorėti

Vasara – maudynių ežeruose metas, tačiau išvydus, kas juose tūno, apie šią pramogą dažnas...

Jei laiku būtų patikrinusi dukros telefoną, ši dar būtų gyva: perspėja dėl mirtinų žaidimų, kuriuos dabar žaidžia vaikai

Telefonus ar planšetinius kompiuterius tėvai savo vaikams dažnai perka ne tik dėl to, kad...

Po tragiško įvykio mirė JAV aktorė Anne Heche

JAV aktorė Anne Heche yra laikoma legaliai mirusia, tačiau jai kol kas liks gyvybę palaikantis...

Karštis priverčia nusimesti ir liemenėles: geriausi įvaizdžiai nevaržant krūtinės

Vasarai lepinant mus karščiais, svarbu pasirinkti tinkamus drabužius. Kartais liemenėlė , skirta...

Evelina Sašenko su vyru pakrikštijo sūnų Teodorą: iškilminga ceremonija vyko ypatingoje vietoje

Garsi Lietuvos dainininkė Evelina Sašenko – moteris, kuri savo dainomis ir šypsena pavergė...