A. Martinkus nuo 2002 m. dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro sunkių organizuotų nusikaltimų tyrimo 1 valdybos vyriausiuoju tyrėju.
„Esu pripažintas geriausiu metų sekliu, apdovanotas vardiniu ginklu“, – savo nuopelnus per antradienį surengtą spaudos konferenciją vardino pats A. Martinkus.
Čia jis išsakė labai rimtus kaltinimus – esą įtakingi buvę teisėsaugininkai liepė jam rašyti melagingus tarnybinius pranešimus, kurių pagrindu vėliau pradėta slapta sekimo operacija, o taikiniais tapo įtakingi politikai, pareigūnai bei verslininkai. Taip pat jis pasakojo apie dokumentų klastojimą, prie kurio prisidėjo ir buvę policijos vadovai.
Policijos departamentas netrukus davė atkirtį, esą visi A. Martinkaus išsakyti teiginiai – šmeižtas ir melas, už ką jam pačiam gresia baudžiamoji byla. Buvusio kriminalisto motyvas taip elgtis – atleidimas iš tarnybos paaiškėjus, kad jis pats bendradarbiauja su organizuotu nusikalstamumu, tekina banditams informaciją ir vykdo kitus pažeidimus.
Kol kas atsakyti, kas šioje istorijoje teisus, sudėtinga. Teismas yra pripažinęs, kad A. Martinkus iš tarnybos atleistas teisėtai ir pelnytai, tačiau sprendimas dar neįsiteisėjęs ir gali būti apskųstas.
Bet kai kurie teismo motyvai šioje byloje glumina. Pavyzdžiui, kriminalistas slapta įrašė ir į prokuratūrą nunešė galbūt jo vadovus demaskuojantį įrašą, tačiau šis žingsnis atsisuko prieš jį patį: pripažinta, kad įtakingus teisėsaugininkus galinti kompromituoti medžiaga – valstybės paslaptis, kurios A. Martinkus neturėjo teisės rodyti prokurorui. Tai galiausiai tapo vienu iš jo atleidimo motyvų.
Prokuratūra, Delfi žiniomis, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors 2021 m. gruodį, išgirdusi A. Martinkaus pasakojimą, net buvo suteikusi jam pranešėjo statusą.
Skandalingi pažeidimai
Delfi gavo sprendimą, kuriuo remiantis A. Martinkus pripažintas pranešėju. Ten pagal jo pasakojimą užfiksuoti 7 esminiai epizodai, susiję su piktnaudžiavimu policijoje.
Svarbu paminėti, kad į prokuratūrą jis kreipėsi jau po to, kai pats buvo prispaustas vadovų dėl ryšių su mafija, kyšio ėmimo ir kitų įtarimų, nors A. Martinkus visa tai vadina melu ir bandymu su juo susidoroti.
Viename iš epizodų pasakojama apie Klaipėdos kriminalistą, kuris dar 2013 m. tarnybos metu pavogė kilogramą kokaino ir bandė jį parduoti už 45 tūkst. eurų. A. Martinkus tvirtina apie atvejį informavęs savo vadovą, o informacija turėjo pasiekti tuometinį LKPB viršininką Rolandą Kiškį ir jo pavaduotoją Andžejų Roginskį, tačiau pareigūnas esą ne tik nesulaukė teisingumo, tačiau visa ši situacija neva buvo tyliai numarinta, siekiant išvengti skandalo.
„Pareiškėjo duomenimis, šis Klaipėdos apskrities VPK ONTB pareigūnas, jam pačiam prašant, buvo tyliai perkeltas į patrulinę tarnybą, neteisėtai siekiant nuslėpti institucinę žalą valstybei bei neteisėtai dengiant galimai nusikalstamą veiką padariusį policijos pareigūną“, – rašoma sprendime pripažinti A. Martinkų pranešėju.
Dar vienas prokuratūros sprendime aprašytas epizodas susijęs su Vilniaus policijos kriminalistu, kurio pramogas finansavo sostinės mafijozai, sumokėjo už jo poilsį Palangos viešbučiuose.
„Minimas pareigūnas, nuslepiant atvejį nuo VSD, galimai savo paties prašymu buvo perkeltas į Vilniaus kelių policiją“, – rašoma prokuratūros dokumente.
Dar vienas epizodas susijęs su atveju, kai LKPB pareigūno prabangaus automobilio įsigijimą galbūt finansavo sostinės verslininkas, o mainais už tai jis galėjo atskleisti slaptą informaciją. Šis atvejis esą taip pat buvo nuslėptas, o pareigūnui leista savo noru trauktis iš tarnybos.
Abiem atvejais informacija apie tai esą turėjo būti žinoma R. Kiškiui, taip pat jo pavaduotojui Sauliui Briginui.
Delfi apie šias aplinkybes išsiuntė klausimus prokuratūrai, tačiau jokios reakcijos nesulaukė.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis dar kartą pakartojo, kad visa tai neatitinka tikrovės, o informacijos, kas buvo padaryta tikrinant ir paneigiant minėtus teiginius, atsakė neteiksiąs.
„Atsižvelgiant į tai, kad minėti įvykiai buvo įvertinti ar yra vertinami kompetentingų teisėsaugos ir kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančių institucijų, manome, jog paviešintų, tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu formuluojami klausimai ir galimi teisėsaugos institucijų atsakymai patenka į LR Visuomenės informavimo įstatymo 18 str. numatytos viešosios informacijos rengėjams neteikiamos informacijos kategorijų sąrašą“, – nurodė R. Matonis.
Išmestas už šiurkščius pažeidimus
Jau anksčiau neigdami A. Martinkaus kalbas policijos atstovai atskleidė, kad kriminalistas iš tarnybos išmestas už šiurkščius pažeidimus, – jis esą nutekino informaciją mafijai ir dėl to neteko leidimo dirbti su slapta informacija. Akcentuota, kad šį sprendimą patvirtino teismas.
Delfi susipažino su sausio 11 dieną priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuriuo atmestas A. Martinkaus skundas dėl atleidimo. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir tikėtina, bus skundžiamas.
Čia yra išskiriamos esminės A. Martinkaus nuodėmės, dėl kurių jis neteko pareigų. Pirmiausia, jis 42 kartus nedeklaravo ir neįformino kontakto su slaptu bendradarbiu, taip pat atlikdamas užklausas slaptose duomenų bazėse nenurodydavo paieškos pagrindo arba nurodydavo jį netiksliai.
Dar vienas jo prasižengimas kiek įdomesnis – 2021 m. lapkričio 17 d. LKPB patalpose slapta padarė garso įrašą, o tada jį parodė prokurorui, neturėjusiam teisės susipažinti su šia informacija, kadangi ji sudaro valstybės paslaptį. A. Martinkus šio įrašo padarymo aplinkybes papasakojo per spaudos konferenciją.
„Mano viršininkas pasakė, kad atvažiuos iš VSD, kad reikės kažkokios pagalbos. Tada jie mane atsivežė į LKPB patalpas, nusivedė į rūsį ir prasidėjo visas veiksmas. Žinojau, kad analogiškai jau buvo susidorota su keliais kitais pareigūnais, tai žinodamas pasidariau įrašą. Jie man pradėjo reikšti pretenzijas dėl bendradarbiavimo, kad aš paėmęs kažkokį kyšį, kažkokių dovanų esu gavęs. Tame pokalbyje dalyvavo Imuniteto tarnybos vadovas Žydrūnas Butkevičius, S. Briginas ir mano vadovai“, – pasakojo A. Martinkus.
Jam esą grasinta susidoroti kaip su buvusiu Kauno policijos viršininku D. Žukausku, kuris už įtartinus ryšius ir kitus nusižengimus buvo atleistas iš tarnybos.
„Žinau, kaip jie padarė su tuo Žukausku. Aš jiems ir sakau: „Jūs mano dėka suklastojot dokumentus, pakeitėt nuotraukas“, – kalbėjo A. Martinkus ir pridūrė: – Briginas atsinešė papkytę, matau, užrašyta Europolas, ten atšviestos kažkokios žinutės. Varto jis tas žinutes, sako: „Va, tu tokį pažįsti, kažkokį Igną iš Klaipėdos; tu ten paėmei kyšį.“ Bet neįvardino kokį.“
Šios žinutės, gautos iš Europolo, minimos ir teismo sprendime kaip vienas iš pagrindų atleisti A. Martinkų.
„Iš teismui pateikto įslaptinto Europolo žvalgybinio paketo matyti, kad A. Martinkus, bendraudamas su slaptai bendradarbiaujančiu asmeniu, galimai jam atskleidė ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos duomenis. Europolo žvalgybiniame pakete minimą kriminalinės žvalgybos informaciją, susijusią su ikiteisminiu tyrimu, surašė ir pateikė A. Martinkus. A. Martinkaus slaptasis bendradarbis informavo savo draugą, jog apie jį Biure yra renkama kriminalinės žvalgybos informacija. Ši informacija, anot slaptojo bendradarbio, yra gauta iš pareiškėjo“, – rašoma teismo sprendime.
Pats A. Martinkus neigė atskleidęs kam nors informaciją ir vadina tai melu, o jo advokatas Edgaras Dereškevičius spaudos konferencijos metu sakė, kad su žinučių turiniu susipažinti jie negalėjo.
„Duomenys, kuriais bandoma grįsti A. Martinkaus prasižengimą, gauti iš Europolo slapto paketo pavidalu. Jis iki šiol yra absoliučiai slaptas. Teismui jie pateikti nuvežus į kabinetą teisėjui. Mes neturėjome galimybės susipažinti“, – dėl šių duomenų abejones reiškė E. Dereškevičius.
Melo detektorius neišgelbėjo
A. Martinkus tvirtino, kad lemtingo pokalbio metu, 2021 m. lapkričio 17 d., jam buvo pasiūlyta atlikti patikrą melo detektoriumi.
„Man pasakė: „Jei pereisi patikrą melo detektoriumi, mes dar tavęs atsiprašysim.“ Gruodžio 1 d. nueinu pas Kiškį, biuro viršininką. Ten Kiškis su Briginu jau susitarę, ką kalbėti. Sako: „Tu puikiai atidirbai, mes patenkinti tavo darbu, bet užsižaidei. Dabar tau du keliai – arba darai testą melo detektoriumi, arba eini į pensiją.“
Aš atsakiau, kad neisiu į pensiją, man principo reikalas, juk negalima nebūtais dalykais taip apkaltinti žmogaus. Kiškis dar man pasakė: „Tu esi penktas, ir dar du kolegos užsitraukę nepasitikėjimą“, – kalbėjo buvęs pareigūnas.
Jis tvirtino, kad melo detektoriaus testą išlaikė, o vėliau dar ir kreipėsi į generalinę prokuratūrą, kur gavo pranešėjo statusą. Bet galiausiai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo nurodytų aplinkybių atsisakyta, o jis pats atleistas iš tarnybos.
Be to, A. Martinkaus atleidimą palaimino ne tik komisijos policijoje, tačiau ir Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija.
„Teismas negali pritarti A. Martinkaus teiginiams, kad Komisijai buvo pateikta šmeižiančio pobūdžio sufabrikuota informacija, o Komisijos protokolinis nutarimas grįstas prielaidomis, abstraktaus pobūdžio duomenimis, padarytos išvados nepatvirtina pareiškėjo pažeidimų, dauguma jo padarytų pažeidimų yra mažareikšmiai, padaryti ginant savo asmeninį saugumą, nes Komisijos nustatyti faktai nėra atsitiktiniai, visų faktų visuma neleidžia daryti išvados, kad jie mažareikšmiai, šmeižiantys ar grįsti prielaidomis“, – rašoma teismo sprendime.
Visus kaltinimus kategoriškai paneigė
R. Kiškis, dabar vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jau anksčiau Delfi detaliai pasakojo, kad A. Martinkus buvo atleistas paaiškėjus jo nederamiems ryšiams, o visi jo pateikti kaltinimai ne tik netiesa, – to net neįmanoma padaryti.
„Dėl klastojimų, tai totaliai neigiu, nes kontrolės mechanizmai veikė. Sistema jau nuo 2015 m. sukurta taip, kad yra kontrolės mechanizmai, – dalyvauja prokuratūra, sistema skaitmenizuota; tokių dokumentų kaip seniau popieriniais raštais niekas nerašinėja. Yra kontrolės mechanizmai, ir vienas žmogus nieko nesprendžia“, – pažymėjo jis.
R. Kiškis taip pat akcentavo, kad visi veiksmai buvo sankcionuojami teismo bei derinti su prokuratūra. „Ką jis kalba, pasisakiusi yra prokuratūra, priėmusi atsisakymus ar nutraukusi ikiteisminius. Ir visus skundus dėl jo atleidimo, dėl nuobaudos jam skyrimo yra atmetęs teismas“, – pažymėjo pašnekovas.
Pareigūnas pridūrė, kad, jo akimis, prokuratūra turėtų vertinti paties A. Martinkaus veiksmus, ar jis viešindamas pats nesielgė neteisėtai.
„Man šiek tiek liūdna – tokių dalykų viešinti negalima, ir jis, kaip buvęs profesionalas, prasilenkia su etika vien dėl kažkokios savo asmeninės ambicijos. Nereikėjo daryti pažeidimų, nereikėjo turėti įtartinų ryšių, niekas nebūtų atleidęs. Niekas nekvestionuoja jo įdirbio, ką jis iki tol padaręs. Bet jei suklydai, atsakyk. Iš to, ką matau, teisėsaugos institucijos ir generalinė prokuratūra turėtų įvertinti jo veiksmus, nes jis, neturėdamas teisės, išnešė įslaptintą informaciją, kas yra valstybės ar tarnybos paslaptis“, – sakė jis.
Beje, pats A. Martinkus prokuratūrai kėlė abejonių, ar R. Kiškis nebus susijęs su keletu atveju, kai dar vadovavo Ukmergės rajono policijos komisariatui.
A. Martinkus pasakojo istoriją, kai vietiniai verslininkai suklastojo parašą parduodami jam automobilį su defektais, tačiau neva išvengė atsakomybės. Vienas iš šių verslininkų – A. P. – 2014 m. dar buvo surengęs įkaitų dramą.
„Turimais duomenimis, A. P. net nebuvo sulaikytas ir bylos baigtis iki šiol nėra aiški. Taip pat nėra aiški ir jo ginklo likimo istorija. Neatmetama galimybė, kad jis buvo grąžintas A. P., o ikiteisminis tyrimas šio atžvilgiu tyliai nutrauktas arba perkvalifikuotas į žymiai lengvesnę veiką, taip padedant išvengti atsakomybės“, – rašoma sprendime.
Dar nurodytas vienas epizodas, kai buvo atsisakyta konfiskuoti Ukmergėje įkliuvusio kontrabandininko automobilį.
Gresia byla
LKPB viršininko pareigas einantis Saulius Briginas per antradienį surengtą spaudos konferenciją pranešė, kad paties A. Martinkaus kaltinimai gali būti traktuojami kaip nusikaltimai – šmeižtas ir melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą.
„A. Martinkaus, atleisto iš užimamų pareigų dėl šiurkščių kriminalinės žvalgybos veiklos pažeidimų, ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, paskleistą informaciją vertiname kaip neatitinkančią tikrovės.
Informacijos interpretacijas ir manipuliacijas vertiname kaip siekį išvengti atsakomybės, taip pat kaip palankių sprendimų siekį teisminėse institucijose. Šių metų sausio mėnesį teismas atmetė Algimanto Martinkaus skundą dėl jo atleidimo aplinkybių“, – sakė jis.
„Šiuo metu Algimanto Martinkaus paskleista informacija ir veiksmai vertinami kaip šmeižtas bei melagingas skundas“, – pridūrė pareigūnas.
„Labai atidžiai stebime procesus, kalbėdamas paminėjau, kad Algimantas Martinkus susijęs su asmenimis, kuriems neteisėtai teikia kriminalinės žvalgybos ir įslaptintą informaciją. Puikiai žinome, kad su šiais veiksmais susiję kiti asmenys ir suinteresuotos grupės. Tai siejasi ir su LKPB atliktais bei atliekamais tyrimais asmenų atžvilgiu, kurie susiję su organizuotu nusikalstamumu“, – sakė S. Briginas.
Ir pridūrė, kad jie turi visus įrodymus, jog A. Martinkus sako netiesą.
„Teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys, kurie reglamentuoja kriminalinės žvalgybos informacijos veiksmų, procedūrų fiksavimą. Tai padaryta tiek popierine, tiek garso įrašų forma“, – apie turimus įrodymus kalbėjo jis.
Paklaustas, kodėl tada A. Martinkus meta tokius kaltinimus buvusiems vadovams, S. Briginas atsakė: „Negalėčiau atsakyti į šitą klausimą, nes sveiku protu tai nesuprantama. Mes esame tikri, turime visus užfiksuotus duomenis, kad tai, ką yra paskleidęs Algimantas Martinkus, neatitinka tikrovės.“
Jis pridūrė, kad kaltinimai susiję ir su Kriminalinės žvalgybos įstatymo klausimais, dabar nagrinėjamais Seime.
Sureagavo aukščiausi šalies vadovai
Kėdainiuose viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda taip pat įvertino A. Martinkaus pateiktus kaltinimus.
„Mesti tikrai sunkūs kaltinimai“, – sakė prezidentas.
Jis ragino nepulti jų vertinti „karšta galva“ ir neskubėti daryti galutinių išvadų.
„Pirmiausia turėtume įvertinti, ar tie atleidžiamo pareigūno kaltinimai yra pagrįsti, ar tai šmeižtas. Jei tai šmeižtas, manau, žmogus, kuris skleidžia šmeižtą, turėtų prisiimti atsakomybę.
Jeigu šie kaltinimai teisingi, be jokios abejonės, tai rimti dalykai, ir tokie dalykai Lietuvoje negali vykti. Tačiau šiandien, čia ir dabar, atsakyti į klausimus aš negaliu“, – sakė G. Nausėda.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad yra poreikis pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio policijos pareigūno Algimanto Martinkaus mestų kaltinimų policijos vadams dėl galimai neteisėto kitų pareigūnų sekimo.
„Manau, kad iš tos informacijos, kurią ir aš pati gavau, ir kurią kolegos frakcijų seniūnai gavo, ir kuri nuskambėjo viešai, matyt, yra erdvės ir poreikio pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi kaltinimai mesti labai rimti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė dalies Seimo opozicijos atstovų svarstymus, kad dėl buvusio pareigūno pateiktos informacijos reikėtų pradėti ir parlamentinį tyrimą, vertino skeptiškai.
„Kalbant apie Seimo įsitraukimą, aš manyčiau, kad pirmiausia reikia išnaudoti tuos įrankius, kuriuos jau turime, o turime ir specialią kriminalinės žvalgybos komisiją, žinoma, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi, reikia dar labai rimtai pasverti, ar yra poreikis ir ar yra ką tirti Seimui laikinosios tyrimo komisijos priemone“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
Situacija nuvilia, bet nestebina
Į kaltinimus sureagavo ir buvęs LKPB viršininko pavaduotojas A. Roginskis. Jis pageidavo, kad jo komentaras būtų publikuojamas visas, tad pateikiame jį čia:
„Tvirtai galiu pasakyti, kad šiandien atleisto susikompromitavusio pareigūno Algimanto Martinkaus ir su juo susijusių asmenų viešai paskleista informacija visiškai neatitinka tikrovės.
Mano nuomone, tai subjektyvios interpretacijos ir manipuliacijos, siekiant įvairių savanaudiškų tikslų, diskredituojant nepriekaištingai pareigas vykdančius LKPB ir kitus pareigūnus, siekiant paveikti visuomenės ir politikų nuomonę bei eliminuoti efektyviai veikiantį kriminalinės žvalgybos instrumentą.
Patvirtinu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo nuolat vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, veiksmus išsamiai vertinant, kontroliuojant ir sankcionuojant vidaus ar išorės kontrolę vykdančioms institucijoms (įskaitant prokuratūrą ir atitinkamus teismus).
Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB), kaip centrinė kriminalinės policijos įstaiga, nuolat vykdo sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo potencialių grėsmių identifikavimą ir vertinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas galimų rizikų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu ir korupciniais elementais, nustatymui, siekiant jas tinkamai valdyti, nedelsiant jas eliminuojant. Šiam darbui kartu su kitais LKPB komandos nariais buvo, yra ir, esu tikras, bus nuolat skiriamas prioritetas.
Neturiu abejonių, kad visa šiandien paskleista ir tikrovės neatitinkanti informacija bus išsamiai ir objektyviai įvertinta kompetentingų institucijų atliekant tyrimą, atkreipiant ypatingą dėmesį į galimai melagingos, šmeižikiškos informacijos skleidimą ir galimą tarnybos bei valstybės paslapčių atskleidimą.
Ši situacija nuvilia, bet tikrai nestebina; vadovaudamasis ilgamete patirtimi galiu pasakyti, kad išsivalymas nuo galimai korumpuotų pareigūnų yra sudėtingas procesas, kuomet tokiais asmenimis ir tokiomis situacijomis gali bandyti naudotis įvairūs asmenys, turintys priešingų interesų teisinės valstybės principui.
Bet kuriuo laiku esu pasiruošęs atsakyti į kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) bet kokio pobūdžio klausimus, susijusius su mano buvusiomis pareigomis Lietuvos kriminalinės policijos biure.
Siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką teisėsaugos ir kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančių institucijų darbą bei atsižvelgiant į tai, kad ši viešoje erdvėje eskaluojama situacija gali būti susijusi su valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo saugomomis vertybėmis, bet kokie kiti komentarai ir atsakymai bus teikiami tik kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka.“
