aA
Kaune, Sietyno gatvėje, susiklostė neeilinė situacija. Vietos gyventojai užfiksavo, kaip jų kaimynas, verslininkas Ignas Gražulis, bando užimti miesto gatvę ir ją paversti savo valdomis. Tačiau DELFI išsiaiškino, kad ši gatvė yra tik viena medalio pusė. Kyla klausimas, kaip miesto miškas pateko į privataus savininko rankas.
Sietyno gatvė Kaune, Aleksoto rajone
© DELFI / Nerijus Povilaitis

Jau kurį laiką vietos gyventojai pastebi, kaip bandoma sunaikinti Sietyno gatvė, kuri jiems labai reikalinga. Ir esą šią gatvę bando užgrobti kaimynystėje gyvenantis I. Gražulis. Žmonės DELFI kalbėjo, kad gatvėje buvo atsiradę eismą stabdančių kuoliukų, dingo gatvės atitvarai, gatvė buvo užberta žemėmis. Palyginus su senesnėmis nuotraukomis, gatvėje iš tiesų buvo vadinamieji bordiūrai, tačiau šiuo metu darytose nuotraukose jų jau nematyti.

Galiausiai dėl to teko įsikišti netgi policijai. Pareigūnams susidomėjus situacija, kuoliukai iš gatvės dingo, tačiau kliūtys naudotis gatve sudaromos toliau.

Sietyno gatvė, tiksliau, nedidelė, vietinės reikšmės trumpa gatvelė, driekiasi Aleksoto rajone palei Nemuno šlaitą ir jungia tris privačių namų kvartalus, kertasi su Kometų bei Planetų gatvėmis.

Vienas Sietyno galas remiasi į generolo S. Raštikio puskarininkių mokyklos teritoriją, kitas baigiasi akligatviu, esančiu ties Planetų gatve.

Kaimynų nuogąstavimai šokiruoja – norima savavališkai užtverti miesto gatvę

Su DELFI redakcija susisiekę vietos gyventojai nuogąstavo, jog čia pat esančioje Kometų gatvėje stūksančio namo savininkas tiesiog bando dalį šios gatvės pasigrobti.

Skamba neįtikėtinai, nes tai – ne abejotinomis aplinkybėmis susiformavęs keliukas, bet oficialiuose miesto planuose bei žemėlapiuose pažymėta gatvė.

„Tas žmogus tikriausiai nori prie savo namų valdos prisijungti kitoje Sietyno gatvės pusėje esantį žemės sklypą ir taip praplėsti teritoriją. Ant žvyrkelio buvo užberta žemių, užsėta žolė. Ko gero, bandyta šį kelią tyliai ir ramiai panaikinti, kad užžėlus žolei jis tiesiog išnyktų“, – DELFI žurnalistui apsilankius šiame Aleksoto kvartale pasakojo netoliese gyvenantis kaunietis.

Pavardės nenorėjęs sakyti vyras prisiminė, kad kadaise Sietyno gatvelėje buvo įrengti bordiūrai, tačiau jie mįslingomis aplinkybėmis dingo. Beje, keisti pokyčiai užfiksuoti būtent toje keliuko vietoje, kur jis ribojasi su Kometų gatvės 10-ojo namo sklypu.

Šokiruojančius pokyčius įrodo ir „Google“, ir palydovinės nuotraukos

Tai, jog Sietyno gatvė ties jau minėtu Kometų gatvės sklypu prieš kurį laiką atrodė visai kitaip, nei dabar, įrodyti visai nesunku.

Apie esminius pokyčius liudija „Google Street View“ sistemoje esančios sferinės fotografijos. Dar 2012 metais kameromis apkarstytas interneto milžinės „Google“ partnerių automobilis fotografuodamas Kauno gatvių vaizdus neaplenkė ir Sietyno gatvės.

Sietyno gatvė 2012 m.
Sietyno gatvė
© Google nuotr.


Viešai prieinamose nuotraukose matoma, jog tuo metu gatvė atrodė visai kitaip nei dabar, jos šalikelėse buvo borteliai, kurių šiuo metu tiesiog neliko.

Kaimynams ėmus bruzdėti atsirado plakatas su užrašu

Anot pašnekovo, mistiški pokyčiai prasidėjo prieš kurį laiką, kai šį namą įsigijo jaunas vyras.

„Tada prasidėjo namo remontai, kelerius metus jis buvo „lipdomas“, kol galiausiai tapo toks, koks yra dabar. Anksčiau, sovietmečiu, čia veikė tarsi svečių namai karininkams, apsistodavo į netoliese veikusią karinės aviacijos bazę atvykę kariškiai“, – prisiminė ne vieną dešimtmetį čia gyvenantis kaunietis.

„Čia nuolatos atvyksta ir išvyksta brangūs automobiliai, vaikšto jauni žmonės. Tačiau kas jie, savininkai ar svečiai, sunku pasakyti“, – svarstė kaunietis.

Kitas gyventojas prisiminė: kaimynams ėmus bruzdėti dėl siekio ne tik užimti šalia miško esantį žemės sklypą, bet ir sujungti jį su namų valda užtvėrus dalį kelio, sulaukta keistos savininko reakcijos. Viena dieną išdygo plakatas, kurio tekstas kaimynams siūlė nesijaudinti, esą statybų čia tikrai nebus.

Plečia valdas, kad galėtų pelningai parduoti?

Šalia Kometų gatvės 10-ojo namo, kitoje jau minėtos Sietyno gatvelės pusėje, plyti plotas, kuriame nebėra kadaise čia augusių medžių bei žėlusių krūmų. Vietos gyventojai įsitikinę: šį sklypą taip pertvarkė jį įsigijęs kaimynas. Tiesa, ar medžiai ir krūmai buvo išnaikinti gavus leidimą, nė vienas kalbintų kauniečių atsakyti negalėjo.

2005-2006 m. ortofoto nuotrauka
2005-2006 m. ortofoto nuotrauka
© Ortofoto nuotr.


Kometų gatvės 10-asis namas, tiksliau, šiai namų valdai priskirtas žemės plotas, išsiskiria savo dydžiu. Teritoriją sudaro du sujungti žemės sklypai, kurių viename stovi suremontuotas pastatas, o kitame telkšo vandens telkinys.

Kam tuomet savininkui, valdančiam ir taip nemažą žemės plotą, reikėtų gvieštis kitoje kelio pusėje, už tvoros, esančio sklypo, juolab rizikuojant sulaukti rimtų nemalonumų, bandyti panaikinti gatvę?

„O kas galėtų paneigti, gal šį namą ruošiamasi pelningai parduoti? Juk kuo didesnis sklypo plotas, tuo didesnę kainą galima gauti. Ir visai nesvarbu, kokiais metodais tas sklypas praplėstas, nes aiškintis tuomet reikėtų naujiems savininkams“, – svarstė netoliese gyvenantis kaunietis.

Užtvertų kelią į stotelę

Žemės sklypas, kurį esą norima neteisėtai sujungti su Kometų gatvės 10-ojo namo teritorija, užgrobus galį miesto gatvės, svarbus ir tuo, jog per jį driekiasi du pėsčiųjų takai.

O jie veda Nemuno šlaite įrengtų laiptų link, kurie baigiasi slėnio apačioje esančioje Marvelės gatvėje, ties visuomeninio transporto stotele.

„Šiais laiptais naudojasi daug vietos gyventojų. Juk tam jie ir buvo įrengti, kad žmonės galėtų į autobusų stotelę nueiti. Negaliu patikėti, kam į galvą galėjo šauti tokia mintis – užėmus žemę užtverti priėjimą prie šlaito apačion vedančių laiptų“, – stebėjosi netoliese gyvenanti moteris.

Kaunietė prisiminė, jog, naujam namo savininkui pradėjus tvarkyti šalia esančią teritoriją, brūzgynus pavertus lygia pieva, įtardami ne visa sąžiningus planus, žmonės ėmė teirautis, o kaip bus su priėjimu prie laiptų?

„Jis tada atsakė, jog bėdos čia nematantis. Esą galima aplinkui, per mišką eiti. Tačiau tai juk pats skardžio kraštas, kažin ar jis pats suvokia, ką šneka“, – svarstė moteris.

Negalėtų važiuoti komunalininkai ir paštininkai

Šalimais gyvenantys kauniečiai sakė esantys šokiruoti planais atsiriekti dalį valstybinio kelio jį tiesiog užtvėrus.

„Tas žmogus yra sakęs, kad ši gatvės atkarpa nereikalinga, nes ja vis vien niekas nevažiuoja. Tačiau toks teiginys – daugiau nei absurdiškas. Tai yra miesto gatvė, ir jos niekas neturi teisės užtverti“, – piktinosi žmonės.

Jie tikino, kad užtvėrus gatvelę nukentėtų visi šalia jos gyvenantys žmones. Ja negalėtų važiuoti buitines atliekas išvežantys komunalininkų sunkvežimiai, namus sunkiau pasiektų pašto darbuotojai.

Greta valdo 3 sklypus

Panašu, kad Sietyno gatvė iš tiesų I. Gražuliui tapo tikra rakštimi. DELFI išsiaiškino, kad jis valdo greta esančius 3 sklypus. Viename stovi didelis ir prabangus gyvenamasis namas, greta jo esančiame sklype iškasta kūdra, o kitapus gatvės yra dar vienas sklypas. Ir būtent Sietyno gatvė trukdo visus sklypus sujungti į vieną.

Tiesa, kitapus gatvės esantį sklypą, kuris patenka į Kauno senamiesčio teritoriją, I. Gražulis (jis yra UAB „Saulex“ direktorius) dar ne taip seniai perėmė į savo rankas.

Pagal Regia.lt duomenis, dalis šio sklypo – miestų miškai. Viešai prieinamais Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, tai yra II miškų grupė, rekreaciniai miškai.

Svarbu paminėti tai, kad miestų miškai yra valstybės nuosavybė ir juos parduoti įstatymai draudžia. Kaip šis sklypas tapo verslininko nuosavybe, aptarsime vėliau.

Kad Kauno gatvėje savivaliaujama, yra nustačiusi ir miesto savivaldybė. Faktas konstatuotas šių metų spalio 1 d. savivaldybės rašte, adresuotame gatvės gyventojams.

„Informuojame, kad Aleksoto seniūnija, patikrinusi Sietyno g., nurodė piliečiui, gyvenančiam Kometų g. 10, neužstatyti Sietyno gatvės ir netrukdyti eismui. Kaip informavo Viešosios tvarkos skyrius, 2019 09 25 patikrinus vietą, esančią Kometų g. 10, nustatyta, kad, apžiūrint teritoriją, atitvarų ar laikinų statinių, ribojančių eismą Sietyno gatvėje, nerasta. Sietyno gatvės panaikinimas ar užstatymas nenumatytas“, – rašoma gyventojams adresuotame laiške.

Sietyno gatvė 2012 m.
Sietyno gatvė
© Google nuotr.


Taip pat DELFI pastebėjo, kad I. Gražulis galbūt yra užėmęs ir valstybinės žemės. Apie tai pranešėme Nacionalinei žemės tarnybai. Jos atstovė Kristina Žukovska teigė, kad bus atliktas patikrinimas.

„NŽT Kauno miesto skyrius gruodžio 13 d. numato atlikti faktinių duomenų patikrinimus vietoje dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų“, – sakė specialistė.

Miškasne miškas?

Kauno miesto savivaldybės paklausėme, kaip I. Gražulis įgijo sklypą kitapus gatvės, kurio dalis, Regia.lt duomenimis, priskiriama miestų miškams.

Miškų žemė.
Sietyno gatvė
© Regia.lt nuotr.


Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius teigė, kad 203 kv. m žemės sklypas prie Sietyno g. buvo suformuotas 2015 metais atkuriant pretendentams nuosavybės teises į turėtą iki 1940 m. žemę (natūra).

„Kada šio grąžinto pretendentams žemės sklypo nuosavybės teisės buvo perleistos, pakomentuoti negalime. Pagal šio žemės sklypo prie Sietyno gatvės savininkų prašymą, 2018 metais yra parengtas ir patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą iki valstybinės reikšmės miško ribos. Pažymėtina, kad, pagal teisės aktų nuostatas, tokių projektų organizatorius yra Savivaldybės administracijos direktorius, tačiau šis projektas derintas su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi, Valstybine miškų tarnyba, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriumi. Įgyvendinus projektą, įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-4745-6480), nustatyta žemės naudojimo paskirtis – kita, būdas – atskirųjų želdynų teritorijos“, – aiškino savivaldybės atstovas.

Paklausus, kodėl miestų miškai buvo perleisti privačiam asmeniui, N. Valatkevičius teisinio pagrindimo nepateikė, tik pakartojo, kad tam pritarė ir kitos institucijos.

„2017-04-26 KMS administracijos direktorius, atsižvelgdamas į 2017-04-03 fizinio asmens prašymą, priėmė sprendimą organizuoti žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-4035-9906) prie Sietyno gatvės formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas buvo prijungti besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Šis projektas teisės aktų nustatyta tvarka buvo suderintas su institucijomis, taip pat ir LR Aplinkos ministerijos Valstybine miškų tarnyba, kuri suderino šį projektą bei informavo, kad planuojamoje teritorijoje nėra miško ar žemės plotų (pridedamas raštas). Projektas teisės aktų nustatyta tvarka yra patvirtintas“, – teigė N. Valatkevičius.

Kam reikėjo formuoti dar vieną sklypą, niekas paaiškinti negali

Čia pat, kitapus gatvės, esančio sklypo, kuris ne taip ir seniai tapo I. Gražulio nuosavybe, buvo suformuotas dar vienas kur kas didesnis sklypas. Jis šiuo metu priklauso valstybei. Visas jis yra miške.

DELFI paklausė savivaldybės, ar I. Gražulis nedėjo pastangų, kad greta jo nuosavybės būtų suformuotas dar vienas sklypas ir ar neprašė teisės jį įgyti.

Vis dėlto savivaldybės atstovas N. Valatkevičius negalėjo atsakyti, kam reikėjo tą sklypą formuoti: „Tai valstybinės reikšmės miško žemės sklypas, nuosavybės teisė – Lietuvos Respublikos. Atsakyti negalime.“

Nacionalinės žemės tarnybos atstovė K. Žukovska aiškino, kad dalis sklypo – 203 kv. m-. – buvo perduota atkuriant nuosavybės teises natūra į iki 1940 metų turėtą žemę buvusių savininkų įgaliotam asmeniui I. Gražuliui, o kita dalis – 202 kv. m – jam parduota.

Kaip teigė NŽT atstovė, I. Gražulis žemės sklypą (kadastro Nr. 1901/0208:237) Kauno mieste įsigijo 2017-01-18 pagal pasirašytą pirkimo ir pardavimo sutartį. „Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo nuostatomis, I. Gražulis įsiterpusį 202 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį prie Sietyno g., Kauno m., išsipirko iš valstybės ir sujungė jį su pagrindiniu savo valdomu žemės sklypu.

Pažymime, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo nuostatomis, parduodami tik tokie laisvi valstybinės žemės plotai, kuriuose nėra galimybės suformuoti naujų žemės sklypų, kurie galėtų funkcionuoti kaip atskiri žemės sklypai“, – teigė K. Žukovska.

Kiek I. Gražulis sumokėjo už šį sklypą ir ar buvo skelbtas aukcionas, taip ir liko neaišku.

K. Žukovska nenorėjo sutikti, kad I. Gražulis įgijo sklypą, kurio dalis – miestų miškai. „Pagal valstybinių miškų kadastro žemėlapio duomenis, I. Gražuliui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. 1901/0208:264 (unikalus Nr. 4400-4745-6480), nepatenka į Kauno miesto valstybinės reikšmės taksuotų miškų plotus, o tik ribojasi su 62 kvartalo 1 sklypu“, – teigė specialistė.

Kodėl šalia šio sklypo buvo suformuotas dar vienas, kurį šiuo metu valdo valstybė, NŽT atstovė tiksliai atsakyti negalėjo: „Žemės sklypas, kadastro Nr. 1901/0208:238 (unikalus Nr. 4400-4316-0874), yra Kauno miesto valstybinės reikšmės miškų plote (62 kvartalas, 1 sklypas), kurį protokoliniu susitarimu (2013 m. kovo 7 d.) VĮ Kauno miškų urėdija (dabar – Valstybinės miškų urėdijos Kauno regioninis padalinys) ketina perimti valdyti patikėjimo teise.“

Sklype sumažėjo želdinių

Be kita ko, DELFI pastebėjo, kad I. Gražuliui priklausančiame sklype galbūt sumažėjo želdinių. Tai matyti, palyginus istorines nuotraukas su dabartinėmis.

Apie tai, kaip vyko pokyčiai žemės sklype, kuriame šiuo metu – laukymė be augmenijos, taip pat liudija tiek „Google Street View“, tiek palydovinės nuotraukos. Jose užfiksuoti čia augę medžiai ir krūmynai.

Sietyno gatvė 2012 m.
Sietyno gatvė
© Google nuotr.


Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, kad savininkas nėra kreipęsis dėl leidimų kirsti želdinius ir savivaldybė tokių leidimų nėra išdavusi.

Informaciją apie galima neteisėtą želdinių pašalinimą DELFI perdavė Aplinkos apsaugos departamentui. Jo atstovė Ieva Krikštopaitytė informavo, kad bus atliktas patikrinimas.

Kadangi dalis sklypo, Regia.lt duomenimis, priskiriama miškų žemei, DELFI informaciją apie galbūt iškirstus želdinius perdavė ir Valstybinei miškų tarnybai. Tarnybos direktorius Karolis Mickevičius DELFI teigė, kad pareigūnai apsilankys ir atliks patikrinimą.

I. Gražulis kaimynų teiginius vadina šmeižtu

Pats I. Gražulis, atsakydamas į DELFI klausimus, neigė jam metamus kaltinimus dėl esą bandomos užimti gatvės. „Noriu tik patikinti, kad gyventojai be reikalo nuogąstauja ir mane šmeižia, kalba tikrovės neatitinkančius faktus“, – aiškino Kometų gatvės gyventojas.

DELFI paklausus, ar tiesa, kad Sietyno gatvėje buvo įrengti kuoliukai ir užberta žemių, I. Gražulis atsakė vienu žodžiu: „Netiesa.“

Pasidomėjus, galbūt, jo nuomone, Sietyno gatvė iš esmės nereikalinga ir ją galima panaikinti, I. Gražulis atsakė taip pat lakoniškai: „Neturiu kompetencijos to vertinti.“

Tiesa, I. Gražulis išsamiau paaiškino, kaip įgijo dar vieną žemės sklypą, ir teigė, kad pirko ne aukciono būdu. „Remiantis teisės aktais, žemės sklypo aukcionas nebuvo reikalingas, nes atkurtos nuosavybės teisės natūra, vėliau aš sklypą nupirkau. Likusi maža dalis buvo išpirkta iš valstybės pagal formavimo ir pertvarkymo projektą kaip laisva, įsiterpusi valstybinės žemės dalis. Apie tai visuomenė buvo informuota, atliktos viešinimo procedūros, gauti NŽT, savivaldybės derinimai“, – dėstė sklypo savininkas.

O prielaidas apie galimai iškirstus medžius I. Gražulis kategoriškai neigia. „Prašau pažiūrėkite „Google Maps Street View“ esamas nuotraukas ir įsitikinsite, kad auga tie patys medžiai. Jokių medžių nekirtau. Šiuo metu gali pasirodyti, kad žalumos mažiau, nes nuo medžių yra nukritę lapai. Jeigu atvyksite vasarą, įsitikinsite patys“, – teigė I. Gražulis.

Galiausiai jis neigė turintis planų įsigyti greta suformuotą sklypą miške: „Šis sklypas yra valstybinės reikšmės miško sklypas, jo įsigyti negalima ir neketinu.“

Seimo narys ketina kreiptis į prokurorus

DELFI išsiaiškino, kad vietos gyventojai pagalbos kreipėsi į Kaune išrinktą Seimo narį Mindaugą Puidoką. Paklausėme jo, kaip politikas ketina reaguoti į gyventojų nusiskundimus.

„Gyventojai pasipiktinę situacija, kai visiškai neatsižvelgiant į jų poreikius yra naikinama gatvelė. Labiausiai juos piktina, kad viskas vyksta kaip tarybiniais laikais – slapta, tarsi „po antklode“. Nors Kauno savivaldybėje priimami sprendimai dažnai formaliai paverčiami atitinkančiais įstatymų nustatytą tvarką, bet, tuo vadovaujantis, informacija sąmoningai yra slepiama. Mano žiniomis, gauti savivaldybės atsakymų į Aleksoto gyventojų klausimus ir išsakytas abejones kauniečiams nepavyko. Dėl to jie kreipėsi ir kreipsis į visas galimas tarnybas ir atsakingus asmenis. Į mane jie kreipėsi, kaip į Aleksoto ir Vilijampolės apygardoje išrinktą Seimo narį“, – dėstė Seimo narys.

Jis sakė buvo susitikęs su Žemės ūkio ministru, kurio vadovaujamai ministerijai pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba. M. Puidokas prašė, kad būtų įvertinti Kometos g. gyventojo ir NŽT pareigūnų veiksmai.

„Buvau susitikęs su Žemės ūkio ministru Andrium Palioniu, nes gyventojai prašė jį informuoti apie susidariusią situaciją. Nacionalinė žemėtvarkos tarnyba (NŽT), kuri Kaune gyventojų nuolat kaltinama galimai korumpuotais sprendimais, pavaldi ministrui. Be NŽT abejotinų sprendimų nebūtų įvykusi ir ši situacija su Sietyno gatve. Paprašiau ministro situaciją ištirti. Šiuo metu vyksta tyrimas ir laukiama informacijos iš NŽT. Akivaizdu, kad tie klausimai galėtų būti atsakyti savivaldybės ar Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojų, tačiau realiai tai nevyksta. Planuojama kreiptis į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. Gyventojai įtaria, kad itin sklandžiai vykstantis Sietyno gatvės naikinimo procesas negalėtų vykti be aukščiausio lygio savivaldybės ar NŽT tarnautojų palaiminimo“, – teigė M. Puidokas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(147 žmonės įvertino)
4.6395

Top naujienos

„Der Spiegel“: jie ryžtingi, žiaurūs ir turi Kremliaus leidimą žudyti (3)

Prieš ketverius metus buvo apnuodytas ir tik per plauką išgyveno bulgaras prekeivis ginklais. „...

Kariūnės kelią pasirinkusi lietuvė: per amžių amžius moterys yra laikomos silpnąja lytimi ir ačiū Dievui, kad taip yra (2)

Kovinės inžinerijos technikė Lingailė Juknevičiūtė savo tarnybos kelią pradėjo sukarintose...

Apsišarvuokite kantrybe: laukia niūrūs ir lietingi orai

Sekmadienį vos spėjus pasitraukti vienam ciklonui, iš vakarų Baltijos regioną, o kartu ir...

Mačiulis: mes gyvename labai nenormaliais laikais (175)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėdamas konferencijoje teigė, kad...

Vilniuje pusiausvyros netekęs pėsčiasis atsidūrė gatvėje ir buvo mirtinai partrenktas (46)

Šeštadienio vakarą Vilniuje žuvo pėsčiasis . Nelaimė įvyko pačioje Laisvės pr. pradžioje....

Intymias nuotraukas Feisbuke viešinanti Verygos sekretorė: gyvenam laisvoje Lietuvoje (936)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sekretorė kaitina internautų kraują, praneša...

Mitais ir baimėmis apipintas vėžys: gydytojai atsakė į 10 pagrindinių klausimų (16)

Nors atrodo, kad apie vėžį žinome labai daug, gydytojams vis dar neretai tenka susidurti su...

Žolininkė atsakė į visiems rūpimą klausimą – ar galima arbatą užplikyti antrą kartą? (28)

Alfo Ivanausko šeštadienio laidos „Alfas live“ viešnia – buvusi floristė, o dabar žolelių...

Sostinėje, perėjoje, du pėsčiuosius kliudęs vairuotojas pabėgo (15)

Gruodžio 7-osios vakarą, apie 22.10 val., policijai pranešta, kad Vilniuje, Olandų g.,...