DELFI domėjosi, už kokias klaidas Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga Jean M. Auel romano vertėjoms Rasai Krulikauskienei ir Nomedai Berkuvienei bei leidyklai „Obuolys“ skyrė Mozės ragus.

Romane „Urvinio lokio gentis“ pasakojama apie našlaitės Ailos vaikystę ir paauglystę tarp neandertaliečių. Kaip leidinyje „Gimtoji kalba“ rašo Rita Urniežiūtė, romano apimtis didžiulė, veikėjų gausu, tad tarpais susipainiota - vieni pavadinti ne savo vardais, kitiems duota daugiau vaikų, negu sumanyta autorės.

R. Urniežiūtės žodžiais, reikia ne tik žodynų, bet ir vaizduotės, kad papasakotum, kaip barasi įpykęs neandertalietis ar šoka degančios pataisų sporos. Kaip rašoma lietuviškame vertime, „Užsidegusios jos dramatiškai sukosi virš kaukolės degdamos skaisčia balta liepsna". O gal geriau ne dramatiškai, o gyvai, smarkiai, neramiai sukosi? Baltai švysčiodamos mirguliavo?

„Gerai žinoma, kad esi svaidyklių ekspertas“. Štai taip į lietuvių kalbą išversti šamano žodžiai gentainiui.

Ailos prašoma atnešti „tą paketą su nuodėguliais nuo medžio, kurį praeitą vasarą nutrenkė žaibas".

Iškalbingos citatos: „Mano linija aukščiausio statuso, nes mes visada buvome geriausios gydytojos. [...] Būsi verta užimamo statuso, būsi viena geriausių“, „Jie [chrizantemų žiedai] kenkia mažiau už amalą bei bitkrėslę, bet ne visada efektyvūs“.

Genties vadas svarsto, kas galėjo išprovokuoti „ją apnikusią apatiją“ ir t. t. ir pan.

Genties vyro etalonas

„Lyg užburtos originalo skambesio, vertėjos stvėrėsi lietuvių kalboje vartojamų tarptautinių žodžių, panašiausių į angliškame tekste esančius: svaidyklių ekspertas (ne patyręs svaidyklininkas), šansas (ne galimybė), paketas (ne ryšulys), statusas (ne padėtis), efektyvus (ne veiksmingas, paveikus, padedantis vaistinis augalas), kontroliuoti (ne suvaldyti, sutramdyti), išprovokuoti (ne sukelti)“, - vardija R. Urniežiūtė.

Kaip pabrėžia recenzijos autorė, tarptautinių žodžių burtai veikia ir tada, kai suklaidinti galinčių žodžių angliškame tekste net nėra. Pvz., „genties vyro etaloną moterys ir vaikai susikuria žvelgdami į savosios ugniavietės šeimininką“.

Tarptautiniais žodžiais apdalijami ne tik romano veikėjai, jų nešykštima ir autorės tekstui, pvz., „moteris turi rūpintis tuo, kuris jau gimęs ir turi šansą užaugti“.

„Ta keista tarptautinių žodžių gausa bene labiausiai ir glumina. Rašytojos stilius ir šiaip nėra iš lengvųjų, kartais pasijunti skaitąs mokslo populiarinamąjį tekstą, pamargintą ne ypač gyvais pokalbiais. O kai neandertaliečiai, kuriems neva būdinga skurdi garsinė ir turininga gestų kalba (autorė tai nuolat primena), lietuviškai prabyla lyg mokslininkų konferencijos dalyviai, apie kūrinio
paveikumą ir įtaigumą nebėra ko nė kalbėti", - reziumuoja R. Urniežiūtė.

Už nesąžiningą elgesį su vertėjais Anipremija skirta leidyklai „Nieko rimto“

Minint Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė 2014 metų Antipremijas. Leidyklos „Obuolys“ išleistam Jean M. Auel romanui „Urvinio lokio gentis“ Antipremija paskirta už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą, nevykusį grožinės literatūros vertimą (originalo iškraipymą, netaisyklingą lietuvių kalbą, netikusį redagavimą).

Leidykla „Nieko rimto“ Antipremiją pelnė „už nesąžiningą leidėjų elgesį su vertėjais: kategorišką reikalavimą, kad autorius neatlygintinai ir visiems laikams perleistų visas išimtines savo, kaip autoriaus, turtines teises į Kūrinį be galimybės jas kada nors atgauti, bei už leidyklos sau pasiliekamas „neribotas paviešinimo ir Kūrinio pritaikymo priemones”.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Antipremijos skiriamos nuo 2007 m. Antilaureatais gali tapti leidėjai, nevykėliai vertėjai, padoriai nemokantys nei originalo, nei lietuvių kalbos, aplaidūs ar neišmanūs redaktoriai, internetiniai knygynai ir kiti, nevertinantys vertėjų darbo ir apskritai literatūros. Siūlymai Antipremijai priimami visus metus.

Ką simbolizuoja Mozės ragai

Antipremijos simbolis – Mozės ragai. Tai šv. Jeronimo įvelta klaida. Jo Biblijos vertimas į lotynų kalbą, vadinamas Vulgata, iki šiol galioja kaip oficialus Katalikų bažnyčios Šventojo Rašto tekstas. Supainiojęs hebrajiško teksto žodžius „keren“ (raguotas) ir „karan“ (spindintis), Jeronimas parašė „facies Mosi cornuta“, t. y. „raguotas Mozės veidas“, nors iš tiesų izraelitai pamatė „švytinčią jo veido odą“.

Taigi iš tikrųjų Mozės ragai – paprasta, tačiau fatališka suakmenėjusi vertimo klaida. Dėl šio nesusipratimo Mozė ne tik dailėje buvo vaizduojamas piktas ir su ragais, atsirado ir daugybė įvairiausių to piktumo interpretacijų. Pats įžymiausias pavyzdys – Michelangelo Mozės skulptūra.