Ekspertai sutaria, kad viršijus sveikatos apsaugos sistemos pajėgumus, reikšmingai padidės mirtingumas nuo COVID-19 ir nuo kitų ligų, tačiau tęsiant griežtą karantiną, dėl rutininių sveikatos apsaugos paslaugų sustabdymo, mirtingumas pradės kilti nuo širdies kraujagyslių, onkologinių ligų ir tt. Vyriausybė sprendimus priims rytoj.
Turime nepamiršti, kad karantino švelninimas be epidemiologinės kontrolės gali kainuoti žmonių gyvybes ar sukelti nekontroliuojamą protrūkį, antrąją bangą ir galime atsidurti situacijoje, kada svarstysime ne karantino švelnimo, o griežtinimo klausimus.
Todėl susitikime mūsų grupės ekspertas Tumas Beinortas pristatė keletą būtinų inovacijų, kurios padės geriau valdyti epidemiologinę situaciją karantino švelninimo laikotarpiu:“, – feisbuke rašė VU profesorius.
Jis pateikė ir būtinas priemones:
1. Grupinis PGR testavimas. Ėminiai iš 4-30 asmenų sugrupuojami į vieną PGR reakciją. Tai smarkiai išplėčia besimptomių asmenų testavimo galimybes.
2. Nuotekų PGR testavimas. SARS-CoV-2 virusas yra aptinkamas išmatose ir COVID-19 sirgimo mastas bei geografija galėtų būti sekami atliekant reguliarius PGR testus iš nuotekų skirtingose geografinėse vietovėse. Taip nustatomi nauji COVID-19 židiniai.
3. Antikūnių ELISA testas. Validuoti COVID-19 ELISA testai patikimai identifikuotų anksčiau jau persirgusius asmenis. Taupant reagentus, galima validuoti ir grupinę ELISA.
4. Užtikrinti greito reagavimo funkcionalių epidemiologinės kontrolės būrių visuose Lietuvos regionuose suformavimą. Šie būriai iš epidemiologinių ir asmens lygmens duomenų greitai identifikuotų ir izoliuotų užsikrėtusį asmenį bei jo kontaktus, įvykusius per tikėtiną užkrėtimo laikotarpį; reaktyviai ir prevenciškai surinktų testavimo ėminius tolimesniam plitimui užkardyti ir transportuotų juos į tiriamąją laboratoriją; užtikrintų vietinės logistikos organizavimą epidemiologiniam testavimui.
„Šiems sprendimams realizuoti būtinas skubus Vyriausybės pavedimas ir resursai. Vilniaus universiteto mokslininkai, Santaros klinikos ir kitos šalies aukštosios mokyklos bei ligoninės yra pasirengę tam efektyviai talkininkauti. Taip pat aptarėme būtinybę parengti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos atnaujimo planą“, – rašė V. Kasiulevičius.
VU profesorius taip pat teigė, kad buvo aptarta ir būtinybė atnaujinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą.
„. Ypač sunki situacija Vilniaus regione, kadangi Santaros klinikos yra COVID-19 atraminė ligoninė ir sustabdyta daug planinių operacijų ir procedūrų. Būtina labai aiškiai apsispręsti dėl COVID-19 resursų poreikio ir planavimo. Visas kitas pajėgas būtina nukreipti kitų svarbių susirgimų diagnostikai ir gydymui“, – teigė V. Kasiulevičius.
Jam ir kolegoms yra pavesta tokį planą parengti iki ketvirtadienio.