Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad Liberalų sąjūdžio laimėjimus reikia vertinti labai rezervuotai, nes trečdalis liberalų gautų balsų buvo surinkti tik Vilniuje. Pasak politologo, būnant valdžioje ateityje balsus rinkti gali būti sunkiau.
„Realiai visos partijos pralaimėjo šiuos rinkimus, nežiūrint, kad atskirai kiekviena partija džiaugsis savo laimėjimais. Mačiau, kad Rasa Juknevičienė jau džiaugiasi laimėjimu Kaune, kur jie pralaimėjo, bet laimėjo, nes surinko daugiau balsų. Aišku, liberalai džiaugiasi Vilniumi, o socialdemokratai – laimėjimais rajonuose, tačiau turime tokią situaciją, kad po tiesioginių merų rinkimų socialdemokratai turi mažiau merų postų, konservatoriai – mažiau merų postų, Liberalų sąjūdis turi tiek pat“, - sakė M. Jastramskis.
Į liberalų triumfą žiūri rezervuotai
„Į liberalų triumfą reikėtų žiūrėti rezervuotai, nes trečdalis jų balsų atėjo iš Vilniaus. Ir liberalų kilimas buvo tokiomis sąlygomis: jie opozicijoje tiek Seime, tiek Vilniuje. Dabar ateina tikrasis liberalų testas, kaip Remigijui Šimašiui seksis būti meru, kaip pavyks pasinaudoti nemaža frakcija Vilniaus taryboje ir kaip bus atliepta į vilniečių, ar tiesiog lietuvių, lūkesčius, kurie visą laiką dideli. Lietuviai iš valdžios visą laiką tikisi daug“, - sakė politologas.
Jo teigimu, tai puikiai pagrindžia sociologiniai duomenys. Kai rinkėjų klausiama, kiek stipriai ekonomika priklauso nuo valdžios, vidurkis dešimties balų skalėje paprastai būna apie 9, kas reiškia, kad iš valdžios žmonės tikisi labai daug.
„Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ atvejai rodo, kad būnant valdžioje išlaikyti populiarumą labai sudėtinga“, - sako M. Jastramskis, pridurdamas, kad šios partijos yra aiškiausios rinkimų pralaimėtojos.
Tik mokslininkas sako nežinantis, ar jau galima kalbėti apie jų saulėlydį: „Galbūt dar ne, galbūt kituose Seimo rinkimuose pavyks praeiti 5 proc. barjerą, jeigu nesubyrės iš vidaus. Pavojaus ženklų yra, kartais būna, kad panika prasideda didesnė nei turėtų būti“.
A. Zuokas pralaimėjo, bet ne visai
Kalbėdamas apie Artūro Zuoko rezultatus Vilniuje ir jo vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) visoje Lietuvoje M. Jastramskis sakė, kad A. Zuoko partija pasirodė gana neblogai.
„Šiai zuokininkai pasirodė įdomiai: jiems yra geriau nei prieš tai, gavo daugiau merų postų, galima kalbėti, kad tai paraiška patekti į Seimą 2016 m. A. Zuokas jau sakė, kad jei vilniečiai jo nepatvirtino meru, tai jis grįš į nacionalinę politiką. Klausimas, kaip jam seksis, bet, akivaizdu, kad paraiška ganėtinai rimta. Tai būtų įdomus manevras: atsitraukė, savivaldoje pralaimėjo, grįžta į nacionalinę politiką. Prognozuoti sunku, bet galbūt tai įmanoma“, - sakė politologas.
Pademonstravo: nepasitiki partijomis
Pasak politologo, trys partijos gavo daugiau nei 50 proc. balsų, bet antrojo turo rezultatai rodo, kad Lietuvos visuomenė nemėgsta partijų ir jomis nepasitiki.
„Kai mes turime tokius rinkimus, kai žmonės gali rinktis ne tik iš partijų, bet ir iš verslo atėjusio žmogaus, kuris save vadina nepartiniu, ar galbūt anksčiau partijoje buvusiu, bet dabar besivadinančiam nepartiniu, tai balsai ir nueina esą nepolitiškiems, nepartiniams kandidatams ir jų sąrašams“, - teigė M. Jastramskis.
Kaip pavyzdį jis minėjo Šiaulių miestą, kur antrajame rinkimų ture konkuravo du nepartiniai kandidatai Artūras Visockas ir Valerijus Simulikas, ir rinkėjai pasirinko labiau nepartinį kandidatą A. Visocką, mat antrasis anksčiau buvo įvairių partijų atstovas.
M. Jastramskis pabrėžia, kad personalizavus savivaldą per tiesioginius merų rinkimus Vilniuje ir Kaune išryškėjo tam tikras polinkis peržengti padorumo ribas.
„Turiu omenyje plakatus apie milicininkus ir patriotus, visokius laikraščius, dideliais tiražais dalintus Lietuvoje, kandidatų žmonų pareiškimus apie, kaip iš Hario Poterio, apie maišyto kraujo šeimas. Politinio korektiškumo lygis nukrito žemiau. Tai dar ne dugnas, bet, manau, kad iki to gali būti sėkmingai einama. Kai kalbama apie asmenybių kovas, to labai norėta, bet politikoje asmenybių kova dažniausiai reiškia ne tai, kad vienas kandidatas pradeda baksnoti į kito kandidato politines idėjas, vertybes, bet pereinama į asmeniškumus. Tai natūrali tiesioginių merų rinkimų reformos išdava“, - sakė mokslininkas.
Ar sugrįš V. Uspaskichas?
Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Alvidas Lukošaitis sako, kad šie savivaldos rinkimai partijoms yra viso labo tik krestelėjimas, kuris jokio ypatingo lūžio neatnešė. Jo nuomone, didžiosios partijos 2016 m. Seimo rinkimuose vis tiek bus didžiosios lošėjos, jos veikiausiai padidins rinkėjų gretas.
„Klausimas tik vienas: kaip persiskirsto rinkėjų balsai nuo vienų rinkimų prie kitų. Čia didžiąją intriga kuria Liberalų sąjūdis. Aišku, kad jis alsuoja kai kurioms partijoms į nugarą“, - sako A. Lukošaitis.
Politologas sako, kad prieš Seimo rinkimus vėl gali suaktyvėti Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, kuris mėgins pakelti partijos populiarumą.
„Tai būtų lemiamas faktorius kalbant apie Darbo partijos ateitį“, - teigė politologas.
Jo nuomone, nekokie darbiečių ir tvarkiečių rezultatai savivaldos rinkimuose, pasak A. Lukošaičio, susiję su tuo, kad abiejų partijų lyderiai pastaruoju metu buvo atsitraukę nuo nacionalinės politikos: tiek V. Uspaskichas, tiek Rolandas Paksas dirba Europos Parlamente.
Pasak A. Lukošaičio, Lietuvoje taip pat egzistuoja apie 200 tūkst. rinkėjų ratas, kuris pasimauna ant naujų, įdomių darinių kabliuko.
R. Šimašius: savivaldybės administracijos direktoriumi taps nepartinis
Sekmadienį Vilniaus miesto meru išrinktas liberalas Remigijus Šimašius pareiškė, kad dėl nepartinio savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūros sutarė su visomis partijomis, su kuriomis deramasi dėl valdančiosios koalicijos sostinės taryboje.
„Šiuo klausimu sutarta su visomis penkiomis partijomis“, - per spaudos konferenciją Vilniuje pirmadienį sakė R.Šimašius.
Anksčiau jis yra pranešęs, kad Liberalų sąjūdis dėl valdančiosios koalicijos derasi su konservatoriais, socialdemokratais, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei partija „Lietuvos sąrašas“.
Konkrečių kandidatų į savivaldybės administracijos direktoriaus postą R.Šimašius kol kas neįvardijo, bet teigė, kad jų yra keli.
Žaliojo tilto skulptūrų neturi likti
R. Šimašius sako, kad sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto neturėtų likti dėl jų avarinės būklės.
„Dėl skulptūrų, užtenka praeiti Žaliuoju tiltu, pažiūrėti į skvernus tarybinės armijos kareiviams ir suprasti, kad jie tenai negali stovėti vien dėl to, kad jie gali užgriūti mums ant galvų. Akivaizdu, kad tą problemą reikia spręsti, tikrai nesu nusiteikęs eikvoti miestiečių pinigų toms skulptūroms renovuoti vietoje. Akivaizdu, kad jas reikės nukelti. Jas nukėlus, ir jeigu jos bus restauruotos, nemanau, kad jos turėtų grįžti“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje žurnalistams sakė R.Šimašius.
Vilniuje veikianti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kuri sprendžia dėl kultūros objektų teisinės apsaugos panaikinimo, praėjusį mėnesį nusprendė neišbraukti Žaliojo tilto skulptūrų iš Kultūros vertybių registro. Taip kol kas Vilniaus valdžiai užverta galimybė skulptūras nuo tilto nuimti ir jų nebegrąžinti.
Sostinės savivaldybei iki šiol nepavyko rasti įmonių, kurios suremontuotų skulptūras jų nenukeliant.
A. Zuokas sieks prezidento posto
Kadenciją baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas sako, kad pralaimėti rinkimai sostinėje jį pastūmės į nacionalinę politiką. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderis teigia, kad 2019 metais sieks Prezidento posto.
Komentuodamas savo pralaimėjimą, LLS vadovas teigė, kad rinkimų antrajame ture sostinės gyventojai balsavo ne tiek už liberalą Remigijų Šimašių, kiek prieš A. Zuoką.
"Tie vilniečiai, kurie balsavo prieš A. Zuoką, grąžino mane į nacionalinę politiką", - kalbėjo A. Zuokas.
Kadenciją baigiantis Vilniaus meras teigė, kad ne tik dalyvaus 2019 m. rinkimuose į Prezidentus, bet ir sieks parlamentaro kėdės 2016 m. A. Zuoko teigimu, nacionalinėje politikoje šiuo metu trūksta skirtingų požiūrių ir diskusijų.
"Per daug dominuoja viena nuomonė arba siūlymai ir sprendimai", - kalbėjo A. Zuokas.
Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje socialdemokratai turėtų rasti kitus lyderius
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovams tiesioginiuose merų rinkimuose prastai pasirodžius didžiuosiuose miestuose, turėtų keistis partijos lyderiai Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, sako partijos vadovas premjeras Algirdas Butkevičius.
„Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje artimiausiu metu skyriai įvertins rinkimų rezultatus (...) ir tikriausiai suras kitus lyderius“, - pirmadienį per spaudos konferenciją sakė A.Butkevičius.
Ketina skųstis dėl rinkimų pažeidimų Širvintose
Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) žada skųstis dėl merų rinkimų rezultatų Širvintų savivaldybėje. Socialdemokratai neatmeta galimybės, kad rinkimai čia turėtų būti rengiami iš naujo.
„Tikrai mes skųsime šituos rezultatus ir tai, kas įvyko. Manau, kad akivaizdu, jog kai kuriuose skyriuose nepasimokoma iš Trakų rajono, kur buvo nusižengiama, ir toliau bandoma žaisti tokį nevisiškai sąžiningą žaidimą“, - pirmadienį per spaudos konferenciją sakė LSDP rinkimų štabo vadovas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
„Širvintose dar yra klausimas, ar nebuvo pažeidimų, kad reikėtų iš naujo organizuoti (rinkimus) taip, kaip buvo organizuota Trakuose“, - tvirtino ir kitas socialdemokratas Juozas Olekas.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tiesioginius merų rinkimus Širvintų savivaldybėje laimėjo „darbietė“ Živilė Pinskuvienė, surinkusi 4368 arba 55,44 proc. balsų. Socialdemokratas Andrius Jozonis su 3434 arba 43,5 proc. balsų liko antras.
Pasak A.Syso, šioje savivaldybėje aptikta rinkimų tvarkos pažeidimų, kurie verčia abejoti rinkimų rezultatais.
„Pažeidimai, kad pavyzdžiui, skaičiuojant nerasta penkiuose vokuose išankstinio balsavimo biuletenių. Vadinasi, turi laisvą biuletenį ir tą karuselę, kuri vadinama liaudyje, gali penkiose apylinkėse daryti“, - aiškino socialdemokratas.
Anksčiau fiksuota praktika, kai vienas rinkimų biuletenis išnešamas, pažymimas, o vėliau duodamas rinkėjui, kad jis „teisingai“ pažymėtą biuletenį įmestų į balsadėžę, o savąjį neužpildytą perduotų balsų pirkėjui. Tuomet išneštas biuletenis pažymimas ir duodamas kitam rinkėjui, pastarasis balsų pardavėjui vėl atneša tuščią biuletenį.
A.Syso teigimu, pažeidimų dėl rinkėjų pavėžėjimo, balsų pirkimo Širvintose fiksavo ir visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“.
Jos atstovai sekmadienį pranešė dienos pabaigoje sulaukę rajono gyventojų skambučių, kad rinkimų dieną juos lankiusi Darbo partijos kandidatė.
Be to, Širvintų policijos komisariatas sekmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo Širvintose.
Policijos duomenimis, 13 val. 32 min. gautas anoniminis pranešimas, kad Širvintose vyras galbūt organizuoja rinkimų balsų papirkimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.
A. Kubiliaus negąsdina marga Vilniaus koalicija
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus negąsdina sostinėje besiformuojanti koalicija, kurioje, be senų sąjungininkų liberalų, - ir politiniai oponentai socialdemokratai bei "tvarkiečiai".
"Iš tikrųjų gerai, kad mes su liberalais galime suformuoti branduolį Vilniaus mieste. O visi kiti partneriai, sakyčiau, yra su atskiromis problemomis. Nematau didelio skirtumo renkantis tarp socdemų ir Tvarkos ir teisingumo ar "Lietuvos sąrašo". Atmetus A. Zuoko sąrašą ir LLRA, visi kiti yra vienodai geri ar blogi", - pirmadienį partijos spaudos konferencijos metu sakė A. Kubilius.
Klausiamas, ar darbas tarp aršių oponentų yra įmanomas, TS-LKD pirmininkas buvo linkęs į kompromisą.
"Viskas yra įmanoma vardan Lietuvos ir geresnio vilniečių gyvenimo", - konstatavo A. Kubilius.
Laidotuvių krepšelis A. Zuoko štabe - asmeninė iniciatyva
Sekmadienio naktį į Artūro Zuoko štabą atneštas laidotuvių krepšelis nešokiravo konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus. Pasak jo, tai - asmeninė išrinktojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario konservatoriaus Adomo Bužinsko ir tinklaraštininko Klecko iniciatyva, nederinta su partija.
"Tai jaunatviškas elgesys, ką daugiau pasakyti? Net nežinau, kaip turėčiau vertinti, tai su manimi nederinta. Tai nėra partijos elgesys, tai yra asmeninis elgesys dviejų linksmų vaikinų, kurie ne pirmą kartą pasižymi panašaus pobūdžio veiksmais", - mano A. Kubilius.
Kaip pranešta, nepasitenkinimą Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) laikinajame štabe sukėlę jaunuoliai buvo išprašyti, A. Zuoko rėmėjai atsikratė ir jų atnešta "dovana".
V. Gapšys: Darbo partija turės ieškoti naujų veidų miestuose
Po vietos valdžios rinkimų Darbo partija miestuose turės ieškoti naujų politikų, kurių nori rinkėjai, pirmadienį sakė partijos centrinio rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys.
„Didieji miestai mums visada buvo tam tikras iššūkis. Manau, kad kandidatų pasirinkimas didžiuosiuose miestuose galėjo būti kitoks, bet nereikia atmesti to darbo, kurį darė kandidatuojantys žmonės. Rinkėjai rodo norą naujų veidų ir naujų idėjų, tai suprantama ir atitinkamai į tai turime reaguoti kaip politinė partija ir tai artimiausiu metu darysime“, - žurnalistams sakė V.Gapšys.
Pasak jo, politinę situaciją po rinkimų „darbiečiai“ aptars penktadienio tarybos posėdyje.
Kalbėdamas apie situaciją Kėdainiuose, kur Darbo partija negavo mero posto, V.Gapšys sakė, kad bus įdomu pažiūrėti kaip šioje savivaldybėje formuosis koalicija. „Darbiečiai“ Kėdainiuose iškovojo 13 iš 27 mandatų, tačiau pralaimėjo tiesioginius mero rinkimus.
Sekmadienį vykusiame antrame tiesioginių merų rikimų ture Darbo laimėjo mero postus Raseinių, Širvintų ir Ukmergės rajonuose.