„Yra skirtingos nuomonės. Bent dėl dviejų klausimų, galima sakyti, iš esmės sutarta, tik dėl vieno yra daugiau prieštaraimų, skirtingų nuomonių, - žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas. - Ginčijamasi dėl visų punktų, bet esminis skirtumas – kiek medžiagos reikia pateikti viešai.“
Anot jo, pirmadienį komiteto nariai dar kartą įvertino visus išvadų punktus, pateikė savo pasiūlymus. Balsavimo dėl išvadų laukiama pirmadienį vakare. Kaip teigė A. Anušauskas, surinktą medžiagą siekiama taip apibendrinti, kad išvadose nebūtų atskleista faktų, kurie gali būti vertinami kaip paslaptis.
Paklaustas atsakymo į pagrindinį klausimą: ar Lietuvoje veikė slaptas vadinamasis CŽV kalėjimas, komiteto vadovas pakartojo anksčiau pasakytus žodžius: „Jei duosite man palaikyti už rankovės atvežtą asmenį, pasakysiu tiksliai. O jei nelaikau, atsakymai bus kiti. Kalbame ir apie prielaidas. Ar buvo prielaidos, ar buvo galimybės.“
Jau praėjusią savaitę A. Anušauskas pareiškė turintis atsakymą į šį klausimą sau.
Siūlo remtis tik turimais faktais arba tęsti tyrimą
Socialdemokrato Gedimino Kirkilo teigimu, NSGK nariai labiausiai ginčijasi dėl pačių formuluočių ir faktų interpretavimo. Esą net valdančiosios daugumos pasiūlymai esą gerokai skiriasi. „Saulius Pečeliūnas turi kitokią nuomonę nei Rasa Juknevičienė“, - tvirtino jis.
„Pusė stiklinės yra pusiau pilna ar pusiau tuščia?“ - retoriškai klausė G. Kirkilas. „Galime daryti išvadas apie tai, kokius faktus turime. Jei darysime prielaidas, išvadoms nebus ribų. Aš siūlau konkrečias išvadas, o pabaigoje parašyti, kad, jei atsirastų naujų faktų, reikėtų atnaujinti tyrimą“, - pridūrė parlamentaras.
Anot jo, išvadų projekte esama formuluočių, kad „negalime nei paneigti, nei patvirtinti“. „Tai yra teisėsaugos institucijų formuluotė, o komisijos išvadose to būti negali. Jei matome tokią formuluotę, tyrimas turi būti tęsiamas, - aiškino G. Kirkilas. - Ginčijamės, kad prielaidų nebūtų. Mums reikia konkrečiai atsakyti, ko paklausė. Jei negalime konkrečiai, reikia arba pasakyti, kiek žinome šiandien, arba tęsti tyrimą.“
Tyrimas prasidėjo po JAV žurnalistų reportažo
NSGK tiria amerikiečių žurnalistų paviešintą informaciją, kad Lietuvoje 2004-2005 m. veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame galėjo būti laikomi terorizmu įtariami asmenys. Jame esą buvo kalinami ir kankinami aštuoni terorizmu įtariami asmenys. Išvadas komitetas buvo įpareigotas pateikti iki gruodžio 22 d.
Aiškintis, ar į Lietuvoje veikė slapti sulaikymo centrai ir juose buvo apklausiami įtariami teroristai, NSGK buvo pavesta lapkričio pradžioje. Seimas komitetui pavedė atsakyti, ar Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje; ar mūsų šalyje veikė slapti sulaikymo centrai; ar Lietuvos institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su tokių centrų veikla, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu mūsų šalyje.
Imtis detalesnio tyrimo NSGK suskubo po spalį prezidentės Dalios Grybauskaitės viešai išsakytų priekaištų dėl pernelyg formaliai atliekamo tyrimo. Ji tuomet pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“, kad slapta sulaikymo vieta galėjo egzistuoti. Pirmadienį ji prisipažino nemačiusi nei Valstybės gynimo tarybos, nei kitų struktūrų dokumentų dėl leidimo įrengti kalėjimą.
Kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV sulaikymo centras, remdamasi neįvardytais buvusiais amerikiečių žvalgybininkais rugpjūtį pranešė JAV televizija „ABC News“. Toks centras, kuriame laikyti aštuoni įtariami „Al Qaeda“ teroristai, esą veikė netoli Vilniaus nuo 2004 m. rugsėjo ir buvo uždarytas tik 2005 m. lapkritį.
NSGK apklausė daugiau nei 50 žmonių, tarp kurių buvo kadenciją baigę prezidentai Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus, per apkaltą nušalintas prezidentas Rolandas Paksas, buvę Valstybės saugumo departamento vadovai Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius ir praėjusią savaitę atsistatydinęs Povilas Malakauskas, buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Atsakymus raštu pateikė D. Grybauskaitė, o žodžiu – JAV Valstybės departamentas.