Kova su alkoholizmu buvo vienas iš kertinių šios partijos rinkimų programos pažadų. Tiesa, rinkimų programoje žadėta daugiau priemonių, iš kurių svarbiausia – alkoholio prekyba turėjo būti leidžiama tik valstybinėse parduotuvėse. Tačiau Vyriausybė nutarė šią priemonę atidėti.
Šiuo metu Seime apsispręsta taikyti keletą kovos su alkoholio vartojimu priemonių: visišką reklamos draudimą, alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimą, draudimą parduoti alkoholį asmenims iki 20 metų, draudimą parduoti alkoholį nestacionariose pajūrio lauko kavinėse, alkoholio prekyba būtų ribojama ir nemokamuose masiniuose renginiuose, kur turėtų atsirasti specialios silpno alkoholio prekybos vietos.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ nusprendė paklausti, kaip šias priemones vertina gyventojai.
„Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys DELFI teigė, kad apklausa buvo atlikta gegužės 5-13 dienomis, ji nebuvo užsakyta, o klausimai apklausų bendrovės iniciatyva buvo įtraukti į kas mėnesį vykdomas įprastas apklausas apie partijų populiarumą ir pasitikėjimą institucijomis.
Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai remia visišką alkoholio reklamos draudimą ir prekybos laiko trumpinimą bei draudimą parduoti alkoholinius gėrimus iki 20 metų.
Tačiau žmonėms nepatinka kalbos apie galimą alkoholinių gėrimų kainos didinimą, jie neremia svarstymų apie specializuotas alkoholio parduotuves, respondentai taip pat nenori draudimų alkoholio prekybai renginių ar festivalių metu.
Reikia priminti, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga akcizus alkoholiui kilstelėjo nuo šių metų kovo 1 dienos: nustatyta, kad iki 8,5 laipsnių stiprumo gėrimams, įskaitant alų, akcizas sieks 65,46 eurus už hektolitrą, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams – 164,67 eurus už hektolitrą, etilo alkoholiui, tai yra stipriesiems gėrimams – 1423,39 eurus už gryno etilo alkoholio hektolitrą.
Specializuotų parduotuvių klausimą Vyriausybė kuriam laikui atidėjo, tuo metu valdžios pozicija dėl festivalių ir renginių sušvelnėjo: pagal dar galutinai nepriimtus sprendimus, nemokamų masinių renginių ir mugių metu turės būti įrengta speciali zona, kurioje būtų prekiaujama silpnu alkoholiu ir į kurią nepatektų asmenys iki 20 metų. Mokamų masinių renginių metu prekyba alkoholiniais gėrimais bus leidžiama.
Apie lauko kavines žmonių nuspręsta neklausti, nes šios pataisos esmė nebuvo iki galo aiški: valdantieji tik pirmadienį registravo pataisą, kuria nurodoma, jog įmonės, turinčios licenciją verstis alkoholio prekyba stacionariose kavinėse, gali aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu nei 40 metrų atstumu. Tai reiškia, kad lauko kavinėse, kurios įkurdintos prie įprastų kavinių, alkoholiu prekiauti bus galima, bet tik vasaros sezonu atsirandančių nestacionarų kavinių neliks. Tai daigiausia nutaikyta į pajūrį.
Pasak sociologo V. Gaidžio, respondentai gana aiškiai pasisako už alkoholio reklamos draudimą, bet tai nestebina, nes reklama paprastai žmonių nežavi.
„Paprastai ne žmonės nori tos reklamos. Panašiai būtų, jeigu būtų klausiama ir apie spurgų reklamą, čia joks ne atradimas“, - sako V. Gaidys.
Komentuodamas žmonių reakciją į alkoholio kainos didinimą, „Vilmorus“ direktorius pastebėjo, kad Lietuvoje gyventojai apskritai labai neigiamai reaguoja į visų produktų ar paslaugų kainos augimą: ar tai būtų šildymo kaina, ar alkoholinių gėrimų.
„Alkoholį perka ne tik tas, kuris girtauja, bet galbūt žmogus perka kartą per metus, eina į gimtadienį, bet to pakanka, kad jam nepatiktų kainos didinimas. Kainų didinimas patiktų žmonėms, jeigu tai liestų turtingiausius žmones, pavyzdžiui, penkis kartus pabrangtų automobiliai „Ferrari“. Tada sakytų: taip ir reikia", - sako V. Gaidys.
Alkoholio prekybos laiko trumpinimas pasirodė priimtinas 46 proc. respondentų, tačiau sociologas pastebi, kad šią priemonę dažniau remia moterys, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, o vyrai labiau priešinasi prekybos laiko trupinimui.
Beje, vyresni nei 50 metų žmonės dažniau pritaria prekybos laiko trumpinimui nei jaunesni gyventojai.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė taip pat klausė apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų. Šiuo metu alkoholinius gėrimus pirkti ir vartoti galima nuo 18 metų.
Remiantis apklausa, 66 proc. apklaustųjų pasakė remiantys amžiaus pavėlinimą, nuo kada galima pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Tiesa, sociologas V. Gaidys svarsto, kad į klausimą galbūt derėjo įtraukti žodį „tik“.
„Šiai priemonei pritaria plius/minus visos grupės, išskyrus 18-20 amžiaus jaunimas. Visi kiti, kurie prašoka šį amžių, jie jau pritaria", - aiškina V. Gaidys.
Beje, sociologas teigia, kad amžiaus vėlinimo klausimu nėra taip, kad išsiskirtų kurios nors partijos rinkėjai: net Liberalų sąjūdžio rėmėjai nebūtinai prieštarauja sprendimui alkoholio prekybą ir vartojimą leisti tik nuo 20 metų amžiaus.
Pasak pašnekovo, apskritai matoma tendencija, kad ribojimus labiau remia moterys ir vyresni gyventojai.
V. Gaidys taip pat pasakoja susiradęs seną 1989 m. rugsėjo mėnesio reprezentatyvią apklausą, kurią atliko Lietuvos mokslų akademijos Viešosios nuomonės tyrimų centras. Paskui iš šios institucijos išaugo visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Vilmorus“.
Kaip tik visoje Sovietų Sąjungoje 1985-1987 m. buvo praūžusi Michailo Gorbačovo antialkoholinė kampanija. Taigi 1989 m. žmonių Lietuvoje buvo klausiama, ką žmonės galėtų pasakyti apie alkoholinių gėrimų pardavimą.
„Ten buvo tokios alternatyvos: „Aš už sausą įstatymą (alkoholinių gėrimų iš viso neparduoti)“. Tokių buvo 15 proc. Kita alternatyva: „Reikėtų sumažinti prekybą, pardavinėti ne daugiau kaip prieš porą metų“. Tai parėmė 16 proc. Trečia alternatyva: „Dabartinė padėtis mane tenkina“. Ten, matyt, dalino pagal talonus, buvo skiriama ir kūdikiams, o kai kurie negeriantys buvo prisikaupę degtinės dvidešimčiai metų į priekį. O paskutinė alternatyva buvo tokia: „Alkoholinių gėrimų parduotuvėse turėtų būti tiek, kad visada galėtum jų nusipirkti“. Tam pritarė 54 proc.", - pasakoja V. Gaidys.
„Praėjo kiek laiko ir vėl grįžome prie to paties klausimo“, - reziumuoja sociologas.
PSO: geriausiai veikia trys priemonės
Savo ruožtu remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktoriaus Gaudenas Galea teiginiais, Lietuva iki šiol gana gerai atrodė tarp kitų šalių pagal alkoholio prieinamumo ir reklamos apribojimus, bet, pavyzdžiui, būtent alkoholio kaina yra laikoma pernelyg prieinama.
Remiantis PSO, geriausiai veikia trys priemonės:
- alkoholio prieinamumo ribojimas;
- alkoholinių gėrimų reklamos draudimas;
- kainų didinimo politika.
PSO vertino, kaip atrodo šalys pagal priemonių taikymą mažinant alkoholio suvartojimą. G. Galea sakė, kad pagal alkoholio prieinamumo apribojimus Lietuva jau dabar atrodo geriau nei kitos šalys: PSO šalims suteiktų balų mediana siekia 64, o Lietuva gavo 86 balus.
Prieinamumo ribojimas reiškia fizinio prieinamumo ir socialinio priimtinumo ribojimus: tai apima alkoholinių gėrimų pardavimo laiko trumpinimą, griežtesnį licencijavimą ar vietų, parduodančių alkoholį, mažinimą.
Pagal alkoholinių gėrimų reklamos apribojimus Lietuva gavo 69 balus, o mediana siekia 50.
Tuo metu pagal alkoholinių gėrimų kainų politiką Lietuva gavo 6 balus, o PSO valstybių mediana yra 20 balų. Pasak G. Galea, tai pati efektyviausia priemonė žemų pajamų grupėms.
Tai reiškia, kad Lietuva turi daug vietos alkoholio kainos didinimui, nors ekspertai pabrėžia, kad Lietuva yra bendroje Europos Sąjungos erdvėje ir drastiškai padidinusi alkoholinių gėrimų kainas tik paskatins nelegalų ir neapskaitytą alkoholio vartojimą.
Seimo nariai yra pritarę tokioms priemonėms:
- Alkoholinius gėrimus bus draudžiama parduoti jaunesniems nei 20 metų asmenims.
- Masiniai renginiai ir mugės bus skiriami į mokamus ir nemokamus. Nemokamuose turėtų būti įrengiamos specialios zonos, kuriose būtų prekiaujama silpnu, iki 7,5 proc. stiprumo, alkoholiu ir į kurias nepatektų jaunesni nei 20 metų asmenys. Mokamuose masiniuose renginiuose alkoholio prekyba neribojama zonomis.
- Gyventojams bus draudžiama gabenti ir laikyti alkoholinius gėrimus viešai matomoje pakuotėje, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas.
- Bus ribojamas alkoholio prekybos laikas: mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais ir prekyba gėrimais kavinėse išsinešti bus leidžiama pirmadieniais–šeštadieniais 10-20 val., o sekmadieniais 10–15 val.
- Seimas nusprendė uždrausti bet kokią alkoholinių gėrimų reklamą. Tačiau reklama nebūtų laikoma prekių ženklai, informacija apie gamintoją ir panašiai.
- Po balsavimo Seime liko nuostata, kad prekyba alkoholiu nestacionariose lauko kavinėse, kurioms kurortinio sezono metu būtina gauti licenciją prekiauti alkoholiu, būtų negalima. Tačiau valdantieji registravo pataisą, kad prekyba alkoholiu būtų draudžiama tik toms kavinėms, kurios išdygsta vasaromis prie paplūdimių ir panašiai.
„Vilmorus“ apklausa atlikta 2017 m. gegužės 5-13 dienomis. Jos metu apklausti 1005 gyventojai nuo 18 metų ir vyresni. Tyrimas vyko 21 mieste ir 22 kaimuose.