Į klausimą „ar pritariate, kad Lietuva turėtų priimti Partnerystės įstatymą, išplečiantį tos pačios lyties porų civilines teises“ teigiamai arba „greičiau teigiamai“ atsakė 19,5 procentai apklaustųjų (atsakymą „taip, pritariu“ rinkosi 8,1 procentas apklaustųjų, „greičiau taip“ – 11,4 procento.)
Didžioji dauguma – 70,3 procento apklaustųjų rinkosi atsakymą „ne“ arba „greičiau ne“. Iš jų „greičiau ne“ pasirinko 15,5 procento apklaustųjų, „tikrai ne“ – net 54,8 procento respondentų.
10,2 procentai apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Kas pritaria, o kas ne?
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa parodė ir konkrečius socialinius pjūvius – kokios visuomenės grupės (amžius, lytis, išsimokslinimas, socialinė padėtis, pajamos šeimos nariui ir gyvenamoji vieta) pritaria ir nepritaria šiam pasiūlymui.
Teigiamas ir neigiamas pozicijas lyginant lyties kategorija, moterys labiau linkusios pritarti Partnerystės įstatymo priėmimui.
„Taip, pritariu“ ir „greičiau pritariu“ rinkosi 22,5 procentai moterų, vyrai šią poziciją rinkosi rečiau – 16,1 procentas respondentų rinkosi šiuos atsakymo variantus.
Tokia pati tendencija matoma ir neigiamuose atsakymų variantuose – 71,5 procentai vyrų rinkosi atsakymus „tikrai ne“ ir „greičiau ne“. Moterys šiuos atsakymų variantus rinkosi vos truputėlį rečiau – 69,3 procento.
12,4 procento vyrų ir 8,2 procento moterų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Pagrindinis pozicijų išsiskyrimas matomas būtent amžiaus skiltyje.
Tik vienoje apklaustųjų amžiaus grupėje yra daugiau pritariančių šiam įstatymo pakeitimui, nei prieštaraujančių. Iki 29 metų amžiaus grupėje „taip, pritariu“ ir „greičiau taip“ rinkosi 45,6 procento apklaustųjų, „tikrai ne“ ir „greičiau ne“ – 40,4 procento. Šioje amžiaus grupėje 14 procentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Amžiaus grupėse 30–39 ir 40–49 metai atsakymų rezultatai yra gana panašūs – maždaug 2/3 prieštarauja tokiam pakeitimui.
Štai 30–39 metų amžiau grupėje tokiam pakeitimui pritarė 24,5 procento apklaustųjų, nepritarė – 67,1 procentas, 8,4 procento neturėjo nuomonės.
Atitinkamai 40–49 metų amžiaus grupėje šiam pasiūlymui pritarė 21,8 procentų respondentų, nepritarė – 69,8 procento, 8,4 procento neturėjo nuomonės.
Amžiaus grupėse 50–59 ir 60–69 atsakymai taip pat gana panašūs, šiam pasiūlymui nepritariančių daugiau nei anksčiau minėtose jaunesnėse amžiaus grupėse.
13,9 procento apklaustųjų pritaria šiam pasiūlymui 50–59 metų amžiaus grupėje. Nepritaria – 76,1 procentas, nuomonės neturėjo – 10 procentų.
Vyresnių asmenų, 60–69 metų amžiaus grupėje Partnerystės įstatymo priėmimui pritarė 11,9 procento apklaustųjų, nepritarė – 79,9 procento. Nuomonės šioje amžiaus grupėje neturėjo 8,2 procentai apklaustųjų.
70 metų ir daugiau amžiaus grupėje atsakymai tik dar kartą pakartoja tendencija, su amžiumi daugėja nepritariančių Partnerystės įstatymo priėmimui. Šioje amžiaus grupėje idėjai pritarė 5 procentai, nepritarė – 81,4 procentas apklaustųjų. Nuomonės neturėjo 13,6 procentai apklaustųjų.
Jaunimo pritarimas Partnerystės įstatymo priėmimui pastebėtas ir kitame socialiniame pjūvyje – per 53 procentus studentų ir moksleivių pritarė Partnerystės įstatymui, nepritarė – 33,3 procento.
„Tai kartų skirtumas“
Kaip Delfi sakė „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys, kad pagrindinė takoskyra yra kartų skirtumas.
„Jaunimo 46 procentai palaiko, čia ypač matosi kartų skirtumas. Daugiau pritaria ir su aukštuoju išsilavinimu, didesnėmis pajamomis. Bet skirtumų skirtumas yra esminis“, – aiškino jis.
Paklaustas, kodėl, sociologas dėstė, kad jaunimas yra labiau tolerantiškas.
„Jauni žmonės yra šiaip labiau tolerantiški, naujovėms imlūs. Jie buvo tokie, yra ir bus. Bet tos pačios lyties porų yra praėjusio ir šio šimtmečio aktualija, kur kartos labai diferencijuoja“, – teigė V. Gaidys.
Jis svarstė, kad amžiaus aspektas gali turėti įtakos ir gaunamos atsakomybės aspektu.
„Matyt, kad su amžiumi atsakomybės momentai tam tikri yra, priklausomybės nuo sociumo ir kitų nuomonės. Tas dalykas priklauso – jaunas amžius pats geriausias būti tolerantišku visiems pasireiškimams“, – Delfi dėstė „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.
Raskevičius paaiškino, kaip atrodys Partnerystės įstatymas
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas T. V. Raskevičius teigė, kad apklausos rezultatai jam buvo „tikėtini“. Parlamentaras aiškino, kad šiuos rezultatus veikia ir visuomenėje kuriama įtampa šiuo klausimu. O kai kurie, anot politiko, specialiai naudojasi šia tema.
„Iš šių rezultatų matome, kad nepritariančių dalis yra tikrai dar palyginus tikrai didelė, akivaizdu, kad visuomenėje reikalingos labai konstruktyvios, faktais ir argumentais paremtos diskusijos. Man atrodo, kad kiekvienas politikas turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę siekdamas visuomenėje komunikuoti, kodėl tam tikri nepopuliarūs šiame etape sprendimai mūsų visuomenėje, kaip demokratinėje visuomenėje yra reikalingi“, – Delfi sakė T. V. Raskevičius.
Seimo narys svarstė, kad jeigu būtų padaryta apklausa, kurioje būtų klausiama, ar yra reikalinga panaikinti mirties bausmę, nors jos šalyje nėra jau 20 metų, rezultatai taip pat nustebintų.
Laisvės partijos atstovas T. V. Raskevičius tikino, jog įstatymai inicijuojami ne dėl to, kad kažkas juos palaiko.
„Jie yra reikalingi, kad būtų apsaugoma tam tikra visuomenės grupė“, – sakė jis.
Politikas pažymėjo, kad Prezidento kanceliarijos užsakytoje apklausoje klausimas nėra formuluotas tinkamai.
„Čia yra klausiama „ar pritariate tos pačios lyties civilinių teisių suteikimui“. Bet aš labai aiškiai noriu pasakyti, kad Partnerystės institutas bus skirtas ne tik tos pačios lytiems poroms, bet ir skirtingų lyčių poroms“, – sakė T. V. Raskevičius.
Jis aiškino, jog Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra pusė milijono žmonių, kurie niekada nėra ir nubuvo sudarę santuokos.
„Į šitą skaičių akivaizdžiai patenka ir tos pačios lyties poros, ir skirtingos lyties poros. Niekas negali pasakyti, ar jie tuo Partnerystės institutu naudosis, ar jis bus jiems parankus ir patrauklus. Bet mes kaip politikai neturime aiškintis, kodėl žmonės nesituokia, bet galime jiems pasiūlyti įvairias alternatyvas, kad jie galėtų mūsų visuomenėje jaustis saugesni“, – tikino jis.
Anot Delfi pašnekovo, jaunų žmonių išreikštas pritarimas jam yra „stulbinantis“.
„Tai akivaizdu, kad tai yra tie žmonės, kurie naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, galbūt aktyviau keliauja. Ir mato, kad toks teisinis reguliavimas nesukuria kažkokios žalos, ar grėsmės visuomenei. Bet kuria tik pridėtinę vertę. Žmonės tampa tik labiau teisiškai saugesni“, – teigė T. V. Raskevičius.
Didžiosios visuomenės dalies nepritarimas šiam pasiūlymui, anot pašnekovo, stebinti neturėtų. Ir kitos Europos valstybės, svarstydamos šį klausimą, aiškaus palaikymo nesulaukė.
„Nebuvo nė vienos valstybės, kuri priimdama įstatymus, suteikiančius tos pačios lyties poroms pripažinimą teisinį, turėtų palaikymą. Visą laiką visuomenės palaikymas seka po įstatymo priėmimo. Nes žmonės paprasčiausiai suvokia, kad niekas nepasikeičia nuo to, kitų žmonių gyvenimo tai niekaip neįtakoja“, – pabrėžė jis.
Apklausos duomenys rodo, kad būtent amžius Partnerystės įteisinime yra pagrindinis faktorius. Kuo žmogus vyresnis, tuo pritarimas Partnerystės įstatymo priėmimui mažesnis. T. V. Raskevičius Delfi teigė, jog atsakomybę turėtų prisiimti ne tik šalies vadovai, bet ir bažnyčios atstovai.
„Manyčiau, kad tam tikrą atsakomybę turėtų prisiimti ir mūsų valstybės vadovai, kitos nuomonių formuotojų grupės, kurios turi įtaką toms amžiaus grupėms. Kalbėdami apie bažnyčios hierarchus, labai akcentavome jų pavienius pasisakymus, kurie gal buvo priešinantys ar skaldantys. Bet aš manau, kad religinė bendruomenė galėtų būti kaip tik ta vieta, kuri pasakytų, kad nepaisant mūsų skirtumų, visi mes nusipelnome pagarbos, teisinės apsaugos ir visiems vietos po saule Lietuvoje tikrai užteks“, – teigė parlamentaras.
T. V. Raskevičius teigė, kad su koalicijos partneriais suderintą Partnerystės įstatymą žada registruoti antroje gegužės pusėje.
„Manau, kad registravus tą dokumentą diskusijos galėtų ir prasidėti. Manau, kad tokie erdvė ir paruošiamieji darbai jau yra padaryti, nes visi jo labai laukia. Jam pasirodžius bus laba gera vieta apie tai pasikalbėti iš esmės. Ir tikiuosi, kad tas teisės aktas, kurį mes paruošėme, taip, yra kompromisinis variantas, suderintas su koalicija, atliepiant įvairių partnerių prioritetus ir jautrumus.
Ir manau, kad tikrai pamatys žmonės ir visuomenė, kad čia nėra siekiama kažkokios fundamentalios mūsų visų buvimo kartu revoliucijos. O yra tvarkomi labai praktiniai reikalai“, – teigė T. V. Raskevičius.
Jis aiškino, kad dokumente niekaip nebus siekiama apibrėžti šeimos sąvokos, kalbama išimtinai tik apie partnerių teises ir pareigas tarpusavio atžvilgiu, jame niekaip nebus reguliuojami santykiai su nepilnamečiais vaikais ar įsivaikinimo klausimai.
„Šitos diskusijos yra paliekamos ateičiai“, – Delfi aiškino Seimo narys T. V. Raskevičius.
Juškaitė: man atrodo, kad mes nežinome, apie ką kalbame
Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė Delfi kritikavo paties klausimo formuluotę.
„Mane labiau nustebino pati apklausa, klausimo formuluotė ir kad taip suformuluota apklausa įvyko. Čia galima išskirti keletą aspektų. Pirmiausia į akis krito tai, kad klausiama, ar reikėtų išplėsti tos pačios lyties civilines teises. Pirma, tokia klausimo formuluotė suponuoja, kad tokios teisės egzistuoja ir klausiama, ar reikia jas plėsti. Sakyčiau, kad pats atskaitos taškas klaidingas. Gal formuotas nesusipažinus su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, nes tokių teisių tiesiog nėra“, – svarstė ji.
J. Juškaitė teigė, kad ir pati klausimo formuluotė jai pasirodė sudėtinga. Jai kilo klausimas ar gyventojai supranta, kas yra civilinės teisės ir jų išplėtimas.
„Klausimas turėtų būti aiškiai ir konkrečiai formuluojamas“, – sakė J. Juškaitė.
Delfi pašnekovė svarstė, kad gal paprasčiau būtų klausti apie praktinius dalykus.
„Sąžiningiau, aiškiau ir tiesiog suprantamiau būtų klausti – ar jūs pritariate, kad tos pačios lyties partneriai neturėtų mokėti paveldėjimo mokesčio, jei vienas iš jų miršta. Čia yra civilinės teisės, konkreti, žemiška ir aiški situacija“, – aiškino Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė.
J. Juškaitė taip pat priminė, kad Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau nei 600 tūkst. suaugusių žmonių, kurie per savo gyvenimą nėra sudarę santuokos.
„Negaliu apibendrinti ir sakyti, kad jie visi tikrai gyvena partnerystėje, bet akivaizdu, kad Partnerystės įstatymo klausimas yra susijęs praktiškai su penktadaliu šalies gyventojų teisių apsauga. Bet klausimas formuluojamas tik per tos pačios lyties poras. Jei tikrai norima išsiaiškinti, ką žmonės galvoja apie Partnerystės įstatymą, reikėtų pamatyti patį įstatymą, sulaukti registracijos“, – sakė ji.
Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė nesutiko su iš apklausos plaukiančia prielaida, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria Partnerystės įstatymo priėmimui Lietuvoje.
„Aš tikrai su tuo nesutikčiau. Nes man atrodo, kad mes nežinome, apie ką mes kalbame. Ir dalis tų žmonių, kurie atsakė, kad jie nepritartų civilinių teisių plėtrai, jie nesupranta, nėra paaiškinta apie ką čia kalbama. Nėra net ir paaiškinta, kad tas įstatymas užtikrintų ir jų pačių teises bei pareigas. Pradėkime nuo to, kad šis klausimas viešojoje erdvėje yra labai siauriai pateikiamas“, – Delfi sakė Lietuvos Žmogaus teisių centro Komunikacijos vadovė J. Juškaitė.
Kasčiūnas: esmė yra kitur
Seimo narys, valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Laurynas Kasčiūnas Delfi teigė, jog stebisi „visos puokštės“ idėjų iškėlimu pandemijos metu.
„Stambulo konvencija, lyties keitimas nuo 14 metų, tautinių mažumų įstatymo idėja, daugiakalbystė kai kuriuose regionuose, bandymas riboti neapykantos kalbą žodžio laisve, puokšte visų šių klausimų ne vietoje, ne laiku. Jie aktualizuoja kultūrinius karus visuomenėje, tai nėra sveika“, – Delfi aiškino jis.
Kalbėdamas apie šios apklausos duomenis, Seimo narys tikino, kad Partnerystės įstatymo priėmimui jis nepritaria. Pašnekovas pabrėžė, kad yra ir kitas kelias – susitarimas dėl bendro gyvenimo. Šis pasiūlymas jau yra registruotas, po pateikimo jam pritarta, Teisės ir teisėtvarkos komitete vyksta klausymai. Jis sako iki šiol neišgirdęs, kodėl šis pasiūlymas netinka.
„Jis leistų žmonėms, gyvenantiems kartu spręsti praktines problemas, jis visiems būtų. Pavyzdžiui, būtų galima gauti informaciją iš gydymo įstaigos, paveldėjimo klausimai sprendžiami, netaikomi mokesčiai įvairūs, nuomos klausimai sprendžiami. Net jeigu gyveno kartu žmonės ir vienas iš jų augino vaiką, jam mirus, kartu gyvenęs asmuo gali globoti vaiką, neįsivaikinti, bet globoti vaiką. Tie dalykai yra pasiūlomi nesteigiant Partnerystės instituto“, – sakė L. Kasčiūnas.
Politikas brėžė aiškią ribą tarp Partnerystės įstatymo ir susitarimo dėl bendro gyvenimo.
„Čia yra labai svarbus niuansas – taip siekiama Partnerystės institutą įtvirtinti, nors girdžiu, kad kol kas kalbų nebus apie įsivaikinimą ar dirbtinį apvaisinimą. Bet esmė yra ne čia. Esmė yra įsteigti institutą tam, kad vėliau jis taptų pakaitalu santuokai. Pagal Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kai 2019 metais buvo atsieta šeima nuo santuokos, KT pasakė, kad gali būti kitokių formų. Todėl buvo suprasta, kad partnerystė yra viena iš tų formų.
Tai kitaip tariant, yra tampama šeima, tai esminis tikslas – paskelbti šeima, o bendro gyvenimo susitarimas sako, kad tai nėra šeima, bet sprendžiamos praktinės problemos, čia esminis skirtumas“, – aiškino jis.
L. Kasčiūnas sakė tikintis, kad Partnerystės institutas turi ilgalaikį tikslą.
„Tada, mano požiūriu, bus ilgalaikė strategija, per teismų praktiką, per įvairius skundus, aiškinti, kad yra skirtingų lygmenų šeimos: santuoka ir partnerystė. (…) Tada aiškinimas bus toks, kad reikės vis pildyti šitą Partnerystės institutą. Ir tada bus einama į įsivaikinimą, dirbtinį apvaisinimą ir visą kitą“, – pabrėžė jis.
Partnerystės įstatymo priėmimą itin palaikė jauni žmonės. Konservatorių atstovas L. Kasčiūnas tikino, kad pastebima paprasčiausia kartų kaita.
„Yra ta tokia kartų kaita, tai natūralus reiškinys. Faktas, kad jaunesnioji karta yra liberalesnė, bet galėtų būti pagarba ir krikščioniškai tradicijai, mūsų istorinės atminties, tautiškumo dalykams. Natūralu, kad tas atsispindi apklausose“, – teigė jis.
Vyresnių amžiaus žmonių nusiteikimą nepritarti L. Kasčiūnas siejo su tradicijomis.
Parlamentaras aiškino, kad su juo Partnerystės įstatymo niekas nederino, bet turbūt tartasi su kitais frakcijos atstovais.
„Aš turbūt ne tas partneris, su manimi niekas nesitarė. Su kitais frakcijos atstovais turbūt tarėsi, koks tas projektas bus mes pamatysime“, – Delfi sakė L. Kasčiūnas.
Kiti apklausos pjūviai
Pateikiame ir kitus visuomenės nuomonės apklausos pjūvius.
Išsimokslinimas
Nebaigtą vidurinį išsimokslinimą turintys apklausos dalyviai Partnerystės įstatymo priėmimui pritarė 10 procentų apklaustųjų. Nepritarė – 78,3 procentai apklaustųjų, o nuomonės neturėjo 11,7 procento respondentų.
15,5 procento vidurinį, aukštesnįjį ar specialų vidurinį išsimokslinimą turinčių asmenų pritarė šiam įstatymui. Šioje grupėje idėjai nepritarė 74,3 procento apklaustųjų. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 10,2 procento respondentų.
Aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys buvo labiau linkę pritarti Partnerystės įstatymo priėmimui, nei kiti asmenys išsilavinimo pjūvyje. 29,8 procentai aukštąjį išsilavinimą turinčių apklaustųjų šiai idėjai pritarė, 60,3 procentai nepritarė. O nuomonės neturėjo 9,9 procento respondentų.
Socialinė padėtis
Apklausos duomenys rodo, kad tik viena socialinės padėties grupė yra labiau linkusi pritarti Partnerystės įstatymo priėmimui. Tai moksleiviai ir studentai. 53,3 procentas jų šiam pasiūlymui pritarė, nepritarė – 33,3 procento, nuomonės neturėjo 13,3 procento apklaustųjų.
Specialistų grupėje trečdalis buvo linkęs pritarti šiai idėjai. Tokius atsakymo variantus šioje socialinės padėties grupėje rinkosi 34,7 procento apklaustųjų. Nepritarė 56 procentai, 9,3 procento nuomonės neturėjo.
24,8 procentai apklausoje apklaustų tarnautojų pritarė šiai minčiai, nepritarė – 69,3 procento. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 5,9 procento.
13,6 procento bedarbių pritarė Partnerystės įstatymo priėmimui, nepritarė – 76,3 procento, nuomonės neturėjo 10,2 procento.
11,5 procentai darbininkų pritarė, 80,3 procento – nepritarė, nuomonės neturėjo 8,2 procento.
Tvirčiausiai šiam pasiūlymui nepritarė pensininkų grupė. Šioje grupėje tam pritarė 6 procentai, nepritarė – 81,7 procento. O nuomonės neturėjo 12,3 procento apklaustųjų pensininkų.
Pajamos šeimos nariui
„Vilmorus“ apklausos atsakymai rodo ir poziciją šiuo klausimu gaunamų pajamų vienos šeimos nariui aspektu.
11,2 procento apklaustųjų, gaunančių iki 300 eurų pajamų vienam šeimos nariai pritarė šiam pasiūlymui. Nepritarė didžioji dauguma – 85,8 procento. Nuomonės neturėjo 3 procentai apklaustųjų.
301–400 eurų vienam šeimos nariui gaunantys asmenys poziciją išsakė panašią. Partnerystės įstatymo priėmimui pritarė 13,8 procento, nepritarė – 80,5 procento apklaustųjų. Nuomonės neturėjo 5,7 procento respondentų.
Didžioji dauguma 401–600 eurų vienam šeimos nariui gaunančių asmenų nepritarė šiam pasiūlymui – 69,4 procento. Pritarė – 19,1 procento apklaustųjų, o nuomonės neturėjo 11,5 procento apklaustųjų.
29,7 procento apklaustųjų 601 eurų ir daugiau vienam šeimos nariui uždirbančių teigė, kad tokiai minčiai pritaria, 57,3 procento teigė, kad nepritaria, o 13 procentų nuomonės neturėjo.
Gyvenamoji vieta
„Vilmorus“ apklausa rodo, kad pastebimas skirtumas tarp didžiųjų miestų ir kitų miestų, bei kaimo gyventojų nuomonės.
Pavyzdžiui, Vilniaus mieste Partnerystės įstatymui pritaria ketvirtadalis – 25,1 procentas apklaustųjų, nepritaria – 64,6 procentai apklaustųjų. Nuomonės neturėjo 10,3 procentai respondentų.
Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje tokiam pasiūlymui pritarė 27,1 procentas apklaustųjų, nepritarė – 62,2 procento. O nuomonės šiuo klausimu neturėjo 10,7 procento.
Kituose šalies miestuose nepritariančių daugiau – šiam pasiūlymui pritaria 18,6 procentas apklaustųjų, nepritaria – 69,2 procentai. Nuomonės neturėjo 12,2 procento.
Iš kaime gyvenančių apklaustųjų tokiai minčiai pritarė 11,3 procentas apklaustųjų, nepritarė – 80,5 procento. Nuomonės neturėjo 8,2 respondentų.
Tyrimo metodika
Tyrimo laikas: 2021 m. balandžio mėn. 8 – 17 dienomis.
- Respondentų skaičius: N = 1001;
- Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai;
- Apklausos būdas: interviu telefonu;
- Atrankos metodas: tikimybinė atranka išlaikant proporcijas pagal gyvenamą vietą;
- Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje; Alytaus, Tauragės, Rokiškio, Utenos, Švenčionių, Telšių, Mažeikių, Raseinių, Ukmergės, Molėtų, Akmenės, Kretingos, Varėnos, Klaipėdos, Kauno, Kupiškio, Vilkaviškio, Lazdijų, Kelmės, Šiaulių, Pakruojo, Prienų, Kaišiadorių, Jonavos, Šakių, Plungės rajonuose ir Kalvarijos, Pagėgių, Marijampolės, Palangos bei Elektrėnų savivaldybėse. Tyrimas vyko 31 mieste ir 35 kaimuose.
