Upytė, Pan. ap. Prie Upytės vieškelio yra vėjo malūnas, kur gyvena malūnininkas Džonsonas. Turėjo jis nupenėtą kiaulę, 15 pūdų. Vieną naktį beldžiasi į jo duris du vyru, prašydamu, kad jiem padėtų į šlajus įkelti kiaulę, kuri bevežant Panevėžin išvirtusi. Džonsonas apsitaisęs padėjo. Vyrai, pasakę ačiū, nuvažiavo, o malūninkas rytą... neberado savo kiaulės. Vagių ji paskersta, prie šlajų privilkta, bet įkelti negalint, pats ūkininkas talkon pasiprašyta. F. B. (Viltis. 1909 m. kovo 20 d., 3 p.)
Mirusį žmogų nubaudė
Šilaikių pilietį Aleksandrą Zdanavičių, kuris mirė jau apie 20 metų atgal, policija nubaudė už girtuokliavimą. Seniūnas nesutiko jį iš kapų kelti, nes manąs, esąs supuvęs. (Kauno naujienos. 1926 m. sausio 22 d., 3 p.)
Pavogti mokėjo – grąžinti nemokėjo
Spalių 3 d. Mickunų k., Biržų valsč., gyventojos Kudukytės iš spintos dingo 300 lt. Aiškinant šią vagystę paaiškėjo, kad pinigus buvo pagrobęs samdinys K., kuris, supratęs blogai pasielgęs, pagrobtuosius pinigus vėl į spintą padėjo, tik nepataikė į tą pačią vietą ir todėl jų savininkė be policijos pagalbos negalėjo rasti. (Biržų žinios. 1932 m. spalio 16 d., 3 p.)
Kumelės vietoje – raštelis
Rugsėjo mėn. 8 d. Štakirių kaimo, Biržų valsčiaus, ūkininkas J. Niuka, kaip visuomet, pririšo savo lauke kumelę ganytis. Koks jo nustebimas buvo, kad išryto, atėjęs ton vieton, kur kumelė buvo pririšta prie retežio, rado pririšta raštelį tokio turinio: „Aš pavargęs ir skauda kojos, paimu kumelę pajoti iki Papilio ir ten paliksiu“. (Mūsų kraštas. 1934 m. rugsėjo 30 dienos, 12 p.)
Už laikrodį laikrodis
16 mt. anykštėnas Taraškevičius, eidamas teisman atsakyti už seniau pagrobtą laikrodį, užėjo Grybelių k. atsigerti ir nusižiūrėjęs čiupo laikrodį, bet pakliuvo. Taraškevičius teisinasi, kad bijojęs pasivėlinti teisman. (Lietuvos žinios. 1939 m. balandžio 25 d., 10 p.)
Vestuvininkai važiavo į bažnyčią, o pateko į daboklę
Birž. mėn. 30 d. (sekmadienį) sumos metu važiavo vestuvininkai, vieni Meškuičių parapijos, kiti šiauliškiai pro miesto policiją į klebonijos kiemą dainuodami ir rėkaudami. Policija vestuvininkus išlaipino iš vežimų ir visus sugrūdo ten pat esančion daboklėn. Paliko viena tik jaunoji. Iš policijos ji tik išprašė paleisti jaunąjį ir du liudytoju vestuvinei metrikai sudaryti. Visi kiti kaimo vestuvininkai turėjo per naktį išsipagirioti ir sumokėti kiekvienas pabaudą po 25 lit. (Rytas. 1935 m. liepos 10 d., 8 p., Šiauliai)
Birštonas (Trakų apskr.). Lapkričio 11 d. (sen. k.) per Onos Kamarauskiūtės vestuves buvo šioks atsitikimas. Įkaušę vaikinai, kaip paprastai Lietuvoje per vestuves, pradėjo trankytis ir daužyti langus iš lauko akmenimis. Tada Kamarauskas, jaunosios tėvas, paėmęs kirvį, išbėgo laukan pro duris ir sutikęs vieną iš vestuvininkų rėžė kirvio penčia į kaktą. Mat nepažino patamsyje savo žento, kuris, kaipo „maršalka“, vėžino svečius. Bet yra viltis, kad ligonis pagis. Laimingai pataikyta. Svečias. (Šaltinis. 1908 m. gruodžio 15 (2 d.), 778 p.)
Pats savęs nusigando ir įsivarė paralyžių
L u o k ė, Telšių apskr. Nesenai Kirklių kaime vienas ūkininkas nuėjo gyvulių pašerti vėlai vakare. Beplėšdamas šieną jis netyčiomis viena savo ranka nutvėrė antrąją. Jam pasirodė, kad bus nutvėręs svetimą ranką. Nusigandęs ūkininkas pradėjo šaukti gvoltą, sakydamas, kad nutvėrė vagį. Subėgusi šeima rado jį begulintį ant žemės ir nusitvėrusį savo ranką. Žmogelio taip nusigąsta, kad jam suparaližavo pusę kūno. Dabar jis nevaldo vienos rankos ir vienos kojos ir yra tiek silpnas, kad, regimai, turės mirti. (Mūsų rytojus. 1931 m. vasario 20 d., 7 p.)
Meldėsi iki žandai išsinarino
Pereitą visą savaitę Kretingos vienuolyno vienuoliai tikintiesiems laikė misijas. Be iškilmingų pamaldų kasdien buvo sakoma po keletą ilgų pamokslų, per kuriuos daugumas bažnyčioje esančių ašarodavo. Nežiūrint, kad dabar žiemos laikas, bažnyčioje šalta, pasitaikė matyti apalpstančių. Viena moterėlė ilgai pamokslą klausiusi, matyt iš nuobodumo, nusižiovavo ir nebegalėjo daugiau susičiaupti, reikėjo kreiptis į ligoninę, kad išsinarinusius žandikaulius atitaisytų. (Dienos naujienos. 1931 m. gruodžio 19 d., 3 p.)
Vestuvininkės papiovė piršlį
Šimonių valsč. vienose vestuvėse moterys, pagal esantį paprotį turėjo „karti“ piršlį. Jos nutarė ne „karti“, bet „piauti“. Paėmė dalgį ir turėjo atvirkščiąja puse čirkštelti pakaklėn. Moterys nuo alučio buvo gerokai įšilusios. Vieton čirkštelti atvirkščia dalgio puse, moterys apsiriko ir pertraukė tikrąja – ašmenimis: perpiovė kaklą, sukruvino. Iš linksmų vestuvių kilo liūdnas susibūrimas su muštynėmis finale. Piršlį teko gabenti ligoninėn ir ten vos išsaugojo gyvybę. (Dienos naujienos. 1933 m. liepos 29 d., 3 p.)
Pažadėjo ir išpildė
Jurkupiai, Panemunėlio v. Stukas važiuodamas į Salas į atlaidus pasakė: „Jau kad šiandien pasigersiu, tai pasigersiu, kad jau gyvas namo nebeparvažiuosiu“. Po pamaldų, vakare Gučiūnų km. Stukas samagonės tiek prigėrė, kad ryte rado jį patvoryje sustingusį. (Lietuvos žinios. 1935 m. spalio 25 d., 6 p.)
Pasikorė kapinėse
Lapkričio 7 d. 9 val. vakaro Šiaulių katalikų kapinėse rastas pasikoręs vyras 25 m. amžiaus. Jo asmenybė nežinoma, nerasta jokių dokumentų asmenybei įrodyti, ir laišką parašė, bet nepasirašė. Laiškas baigiamas „Sudiev, Lietuva, man linksma buvo“. (Rytas. 1935 m. lapkričio 13 d., 8 p.)
Kybartuose koncertavęs D. Rūmų choras, lūžus scenos grindims, su dirigentu, fortepionu ir dalimi choristų, nugarmėjo į namo rūsį. Bet nieko pavojingo neatsitiko. (XX amžius. 1936 m. gruodžio 2 d.)
Nepriėmus ligoninėn bandė skandintis
Naujų metų dieną iš Daugų buvo atvežtas lengvai sužeistas Česnulevičius, kuris norėjo atsigulti ligoninėn. Tačiau dėl vietos stokos ir sužeidimų nepavojingumo apskrities ligoninė jį priimti negalėjo. Česnulevičius „iš apmaudo“ bandė Nemune skandintis, bet buvo ištrauktas ir nugabentas ligoninėn. (Mūsų kraštas. 1937 m. sausio 8 d., 9 p., Alytus)
Nukrito nuo tvarto su sergančia koja ir pasveiko
Ūkininkė Klemkienė sirgo daugiau kaip 10 metų ir vaikščiojo labai sunkiai, su lazdomis. Kartą su kažkokiu reikalu užlipo ant tvarto ir, netyčia paslydusi, nukrito ant akmens grindinio. Krisdama smarkiai susitrenkė, bet, įnešta į vidų, atsigavo. Dar kiek pagulėjusi, labai įsinorėjo gerti. Tad atsikėlė ir nuėjo, bet jau be lazdų; ne tik be lazdų, bet dabar jau kaip reikiant vaikščioja ir nebešlubuoja. Koja atrodo sveika, jau gali ir dirbti. Ūk. Klemkienė turi apie 50 m. amžiaus. Aplinkiniai juokais žada visus, kurie šlubuoja, mesti nuo tvartų ant akmenų, kad pasveiktų. (XX amžius. 1938 m. lapkričio 7 d., 6 p., Panemunis)
Kvailas šposas
Valsčiaus savivaldybės sargas atnešė savivaldybei adresuotą siuntinį, kurį atidarius rado gyvulio liežuvį, su prašymu, perduoti jį vienai moteriškei. Manoma, kad tas liežuvis pasiųstas simboline prasme, o ne maistui. (Lietuvos žinios. 1939 m. sausio 16 d., 9 p. Utena)