Istorinis sprendimas: Seimas pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Vytautui Landsbergiui ^papildyta

Už iniciatyvą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 1, o susilaikė 4 parlamentarai.

Kilo diskusijos Seimo salėje: valdančiuosius kaltino stumiant projektus buldozeriu

Klausimą ryte opozicija siūlė išbraukti iš posėdžio darbotvarkės, tačiau tokiam pasiūlymui pritarta nebuvo.

Seimo narys Petras Gražulis ironizavo siūlydamas V. Landsbergiui suteikti imperatoriaus statusą.

„Gali nepatikti vienas ar kitas žmogus, bet kam tyčiotis?“, – P. Gražuliui replikavo konservatorius Kęstutis Masiulis.

Opozicijos atstovai piktinosi, kad klausimas į parlamento darbotvarkę įtrauktas paskutinę minutę, o parlamento pirmininkė teigė, jog jį reikia pagaliau išspręsti.

„Šis klausimas visada sukelia labai daug aistrų, bet sakyčiau, kad ne paskutinėmis akimirkomis. Tiesiog sesija eina į pabaigą, yra paskutinė diena“, – ketvirtadienį Seime komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Šį klausimą – tikrai labai svarbų, kuris tęsiasi jau labai ilgai, šiandien Seime reikia užbaigti“, – tęsė parlamento pirmininkė.

Jos teigimu, balsų Seime šiam sprendimui turėtų pakakti.

„Nelabai įsivaizduoju, kas galėtų aštriai prieštarauti šiam klausimui. Manau, kad gal pasitaikys vienas-kitas opozicijos atstovas, (…) bet manau, kad tikrai užteks balsų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

© DELFI / Orestas Gurevičius

Dėl šio klausimo ketvirtadienį Teisės ir teisėtvarkos komitetas rinkosi į neeilinį posėdį. Seimo pirmininkė aiškino, kad taip padaryta dėl to, jog kurį laiką komiteto darbas buvo paralyžiuotas dėl opozicijos boikoto.

„Per tas porą savaičių, kai komitetai buvo suparalyžiuoti, tikrai ne vienas klausimas buvo įstrigęs. (…) Buvo šiokio tokio chaoso, dabar jis eina į pabaigą, tad manau, kad visiškai pagrįstas toks įtraukimas. Kolegos tikrai galėjo laiku susipažinti su darbotvarke“, – pastebėjo V. Čmlytė-Nielsen.

Būtent dėl vėlyvo įtraukimo į komiteto darbotvarkę feisbuke viešai pasipiktino jo narė, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

„Galiu pasufleruot, kas rytdienos išvadoje rašoma dėl valdovo statuso suteikimo seneliui. Imperatorium neskelbs 🙁, nes tokio pareigūno Lietuvoj nebuvo 🙁. Užteks paprastu valdovu paskelbt. Nors, kas įdomiausia, pagal žemiau cituojamą Laikinąją Konstituciją pareigūno „vadovas“ taip pat nebuvo.

p.s. o dabar rimtai. Buvau paskirta šios išvados rengėja. Pasakykit, kas ją už mane parengė, kadangi aš ją pamačiau tik dabar, 20 val 30 min.....“, – rašė parlamentarė.

„Seimo narys privalo sekti informaciją, kada, kokie posėdžiai. Negali būti pasiteisinimas, kad prieš kelias dienas kažkas turi būti pateikta ant lėkštutės“, – besipiktinantiems vėlyvu klausimo įtraukimu į komiteto darbotvarkę replikavo konservatorius Jurgis Razma.

A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad prie komiteto išvados įtraukta jos pavardė, kurią ji teigė prašysianti ištrinti.

„Teisės ir teisėtvarkos komitetas tapo tokiu organu, kuris aptarnauja konservatorių politinę konjungtūrą“, – tvirtino Seimo narė, kreipdamasi į Demokratų sąjungos atstovus, kuriuos ragino projekto nepalaikyti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Emanuelis Zingeris ragino kolegas palaikyti valstybės vadovo statuso profesoriui suteikimui.

„Lietuvos veidas tuo metu buvo Vytautas Landsbergis“, – akcentavo politikas.

A. Širinskienė teigė, kad tokiu projektu siekiama perrašyti Lietuvos istoriją ir manipuliuoti faktais.

„Nekurstykite neapykantos žmogui, kuris sukūrė laisvę šiame regione“, – palaikydamas projektą sakė konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Įstatymo nepalaikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Jonas Jarutis, kuris teigė, kad valdantieji projektą stumia buldozeriu, jo atstovaujama partija, pasak politiko, dėl tokių valdančiųjų iniciatyvų nepasirašys partijų susitarimo dėl užsienio politikos.

„Šios diskusijos tęsiasi ne primus metus, nereikia kalbėti, kad kažkas buldozeriu stumiama. Tiesiog šiandien turime priėmimo stadiją, kviečiu atkurti šią istorinę neteisybę žmogui, nusipelniusiam mūsų valstybei ir visiems mums“, – sakė TS-LKD frakcijos narys Justas Džiugelis.

© Augustas Didžgalvis

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas teigė, kad istorinių lyderių niekas negali ištrinti.

„Laikas pripažinti faktus ir kurti valstybę, kurios tikėjosi tos tautos lyderiai, kurėjai ir visuomenė. (...) Esame įstrigę mūsų asmeninių vertinimų spąstuose“, – sakė parlamentaras.

Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis kalbėjo, kad V. Landsbergis nebuvo prezidentas, todėl valstybės vadovo statusas jam neturėtų būti suteiktas. Valdantieji ragino nepainioti terminų.

Opozicija teigia, kad pasikeitus valdžiai sprendimas gali būti atšauktas

Po balsavimo LVŽS atstovas Giedrius Surplys sakė, kad pasikeitus valdančiajai daugumai, šis sprendimas ateityje gali būti atšauktas. Seime ginčų buvo ir dėl istorijos interpretavimo.

„Šiandien pradėjome daryti kaip Putino Rusija, pradėjome klastoti istoriją“, – tvirtino A. Širinskienė.

Savo ruožtu E. Zingeris po balsavimo džiaugėsi, kad, pasak jo, istorinė teisybė yra atkurta.

„Negali būti, kad būtų vien kolektyvu kuriama istorija. Istorija yra kuriama asmenybių“, – akcentavo Seimo narys.

Po tokio Seimo sprendimo A. Širinskienė svarstė, kad rudenį valdantieji gali inicijuoti ir projektus dėl privilegijų V. Landsbergiui.

„Įvairius. Kiek atsimename iš istorijos, Konstituciniame Teisme yra buvę dvi bylos dėl jo bandymo „įvadovinti“ ar „įprezidentinti“ – buvo įvairios pensijos, kitos lengvatos, kurias buvo ankstesnėse kadencijose bandyta suteikti, bet patyrė fiasko Konstituciniame Teisme“, – komentavo parlamentarė.

„Kiek suprantu, greičiausiai visos opozicinės partijos dabar jau savo programose įrašys, kad jie tą atšauks, jei taps valdžia“, – sakė A. Širinskienė.

Premjerė: valstybė tuo metu nebuvo begalvė

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė nesistebinti opozicijos priekaištais.

„Nieko naujo čia nėra, mes turbūt tuos argumentus girdime pastaruosius dešimt metų. Aš laikausi tos pačios nuomonės, kad valstybė nebuvo begalvė 1990-1992 metais“, – sakė Vyriausybės vadovė.

„Valstybė turėjo faktinį vadovą, tas faktinis vadovas buvo profesorius Landsbergis. Čia turbūt yra ta tema, kur būtų labai sunku tikėtis, kad, bent jau viešoje diskusijoje, opozicija pritars tiems sprendimams, kuriuos yra siūloma priimti, nors paneigimo, kad tai buvo valstybės vadovas, man girdėti neteko, nes referencija į Konstituciją, atsiprašau, nėra tinkamas dalykas, kadangi tuo metu galiojanti Konstitucija dar nebuvo įsigaliojusi“, – pridūrė I. Šimonytė.