aA
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi vieną didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje – 1991 metų sausio 13-osios bylą.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Sausio 13-osios byla
Rusijos URM kritikuoja Sausio 13-osios bylą Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį sukritikavo Sausio 13-osios bylą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, sakydama, kad Rusijos piliečiai persekiojami neteisėtai.„Veiksmai, dėl kurių Lietuvoje kaltinami rusai, yra interpretuojami šališku būdu, piktnaudžiaujant tarptautine teise“, – pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.Ji paragino dėl sveikatos priežasčių paleisti iš suėmimo Rusijos pilietį, buvusį karininką Jurijų Melį, pritaikant švelnesnę kardomąją priemonę.„Tikimės, kad 1991 metų sausio 13-osios byla nevirs politinio šou teismo procesu“, – pridūrė diplomatė.Šie pareiškimai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbti, kai Vilniaus apygardos teismas penktadienį nusprendė iš esmės pradėti nagrinėti Sausio 13-osios bylą.Joje daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Visi, išskyrus du, bus teisiami už akių. Dauguma kaltinamųjų gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje, kurios atsisakė suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.
D.Jazovas subūrė organizuotą grupę, siekdamas grąžinti Lietuvą į Sovietų Sąjungą  Buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas kaltinamas 1990 metų pabaigoje subūręs organizuotą grupę iš 160 kariškių ir politinių veikėjų, siekdamas grąžinti Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį, rašoma Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte.Kaltinamąjį aktą Generalinės prokuratūros prokurorai pradėjo skelbti penktadienį Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame Sausio 13-osios bylą.Maskvoje gyvenančiam 92 metų D.Jazovui pareikšti kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Jis už akių bus teisiamas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.Kaltinamasis posėdyje nedalyvauja, jam atstovauja Lietuvos valstybės skirtas advokatas.Anot kaltinamojo akto, D.Jazovas organizuotą grupę būrė kartu su jau dabar mirusiais sovietų veikėjais – buvusiu Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministru Borisu Pugo, Valstybės saugumo komiteto pirmininku Vladimiru Kriučkovu, Centro komiteto sekretoriumi ir Politinio biuro nariu Olegu Šeninu.Prokurorai sako, kad D.Jazovas veikė žinodamas, kad tarp dviejų pasaulinių karų Lietuva buvo nepriklausoma valstybė, o 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė apie nepriklausomos valstybės atstatymą.Kaltinamajame akte rašoma, kad pasitelkus komunistų partiją ir įkūrus skirtingas organizacijas, D.Jazovas su bendražygiais pavedė kitiems pareigūnams „parengti valdžios perėmimo Lietuvoje planą, sudaryti strategiškai svarbių užimtinų objektų sąrašą, į jį įtraukiant valstybinės valdžios ir valdymo institucijas, visuomenės informavimo, komunikacijos, susisiekimo objektus“.„Ši operacijos planavimo grupė numatė užimtinus strategiškai svarbius objektus, jų užėmimo planą ir kitas priemones nepaprastosios padėties ar prezidentinio valdymo įvedimo atveju. Operacijos planavimo grupė numatė, kokios paskirties ir kokio kiekio karinių vienetų būtina perdislokuoti į Lietuvą, karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų, dislokuotų Lietuvoje, vaidmenį operacijoje“, – rašoma kaltinamajame akte.Anot kaltinimo, D.Jazovas ir jo bendrininkai nurodė įkurti vadovavimo operacijai štabą Vilniuje, 107-osios motorizuotų šaulių divizijos dislokavimo vietoje. Štabas buvo įkurtas 1990 metų pabaigoje. Į šio štabo sudėtį įėjo D.Jazovas, V.Kriučkovas ir B. Pugo. Vadovavimo štabo tikslas – apjungti ir koordinuoti skirtingų kariuomenės rūšių kariškių veiksmus. Šio štabo veikloje dalyvavo ir O.Šenino paskirti karinės operacijos Lietuvoje kurstytojai, Lietuvos komunistų partijos nariai M.Burokevičius, V.Švedas ir A.Naudžiūnas.Tyrėjai nustatė, kad vadovavimo štabas numatė užgrobti Krašto apsaugos departamento Alytaus technikos mokyklos patalpas, Krašto apsaugos departamento administracinį pastatą Viršuliškių gatvėje Vilniuje, Valstybinės leidybos įmonę „Spauda“ Laisvės prospekte, Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinę tarybą, Stiklių gatvėje,Vilniuje, „Lietuvos telekomo“ filialo tarpmiestinio telefono centro cecho ir Lietuvos radijo ir televizijos centro radijo transliacijos operatorinės (radijo biuro) patalpas Vilniaus rajone, Lietuvos radijo ir televizijos kūrybos namus bei atsarginį bunkerį Vilniaus rajone ir kitus objektus.1991 metų sausio 11 dieną kariniais veiksmais įgyvendinant nusikalstamų veikų planą buvo pradėta Sovietų Sąjungos agresija ir ginkluotas konfliktas Lietuvoje – Alytaus oro desanto kariškiai užgrobė Krašto apsaugos departamento Alytaus technikos mokyklą, Alytuje, užvaldė šaudmenis, o 107-osios motorizuotų šaulių divizijos kariškiai, vadovaujami Vladimiro Uschopčiko, panaudodami tankus, priešlėktuvinės gynybos sistemą, „Kalašnikovo“ automatus ir kulkosvaidžius, užėmė Krašto apsaugos departamento administracinį pastatą, Vilniuje, Viršuliškių gatvėje. Jis buvo laikomas užgrobtas iki 1991 metų rugpjūčio 23 dienos – Maskvos pučo.Kaltinamajame akte rašoma, kad 76-osios oro desanto divizijos apie 200 kariškių bei 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko kariškiai, vykdydami ir remdami Sovietų Sąjungos politiką dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti civilius, karine technika atvyko prie Spaudos rūmų ir pradėjo tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš pastate dirbusius ir jį gynusius civilius. Jos metu kariai nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: persekiojo civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, susargdino, o taip pat naudojo bauginimo ir teroro priemones bei tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones.Kariškiai Spaudos rūmų puolimą pradėjo išsilaipinę iš savo automobilių ir pasidalinę į dvi grupes, Jie pradėjo brautis į Spaudos rūmus iš dviejų pusių – pro centrinį ir tarnybinį įėjimus.Oro desanto kariškiai, persekiodami civilius dėl jų politinių ir nacionalinių motyvų ir nežmoniškai su jais elgdamiesi, būdami ginkluoti automatais, kulkosvaidžiais, snaiperiniais ginklais, stumdydami, smūgiuodami kumščiais, baugino bei terorizavo civilius. Po to dalis kariškių įsibrovė į pastato vidų.Likusiai daliai kariškių bandant prasibrauti pro centrinį Spaudos rūmų įėjimą, operacijai vadovavęs kariškis iš automatinio ginklo iššovė seriją šūvių į Spaudos rūmus gynusį ir vandens srovę į puolančius kariškius nukreipusį Krašto apsaugos departamento darbuotoją Vytautą Lukšį.Prie Spaudos rūmų buvę 76-osios oro desanto divizijos kariškiai, šaudydami iš automatų tuščiais bei koviniais šoviniais, kurių naudojimą draudžia tarptautinės sutartys, stumdydami, smūgiuodami kumščiais ir suduodami ginklais civiliams, baugindami bei terorizuodami atstūmė juos nuo užimto Spaudos rūmų pastato.Karo atakos metu prie Spaudos rūmų dalyvavę kariškiai tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus padarė 31 civiliui.
Nukentėjusieji Sausio 13-osios byloje pasigenda valstybės rūpesčioKai kurie nukentėjusieji Sausio 13-osios byloje sako, kad valstybė nepasirūpino jų interesais teisme, neskirdama nė vieno jų interesams atstovaujančio advokato.Prie Spaudos rūmų prieš ketvirtį amžiaus nukentėjusi vilnietė Marytė Šustikienė, atvykusi į penktadienio teismo posėdį, piktinosi, kad suluošinti žmonės turi samdytis teisininkus, o už kaltinamųjų advokatus moka valstybė.„Kada atvažiavo pirmi tankai, mes prie centrinių durų buvom 25 žmonės. (..) Pirmieji smūgiai prie centrinių durų ir teko. Nukentėjau – tankai stovėjo prieš nosį gal du metrai, tiesiai į veidą, šūviai. Akustinė trauma stipri, klausos būgneliai susprogę, nebeturiu ausų būgnelių, nosies pertvara sulaužyta. Buožėmis yra mušę į galvą, nes prie centrinių durų labai stumdėmės, jeigu ne mano vyras, nežinau, kuo būtų pasibaigę. Norėjau muštis su kareiviu, sakiau: „šauk, jeigu reikia“. Žodžiu, sunku buvo, žiaurumas buvo nežmoniškas“ – penktadienį žurnalistams pasakojo moteris.„65 advokatai, o mūsų niekas negina“, – piktinosi M.Šustikienė.Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13–osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis pritarė nukentėjusiai, kad valstybės teisingumo institucijos nepasirūpino tinkama bylos eiga.„Posėdis vyksta, žudikų advokatai sėdi salėje, jie gali viską klausytis, jie apmokami valstybės biudžeto, o nukentėjusieji, sužaloti ir nužudytų artimieji neturi jokio gynėjo ir bylos niekas neseka. Kai byla eisi į galą, advokatai galės ginti žudikus, o oponuojančiu bus vienintelis prokuroras, kuris gina valstybės interesą. Tai ar gali vienas prokuroras atlaikyti 60 advokatų argumentus – protu nesuvokiamas konfliktas“, – sakė G.Genzbigelis.Jis sako, kad grupei nukentėjusiųjų reiktų bent vieno advokato, kuris gintų visos jų grupės interesus ir vėliau galėtų oponuoti kaltinamųjų advokatams.„Mes ginam svetimos valstybės žudikus, jiems iš savo kišenės dar mokėdami advokatams, o savo žmones, kurie jokios pagalbos nesulaukė ir išeina anapilin dėl sužalojimų, šitie žmones numesti“, – teigė Sausio 13–osios brolijos pirmininkas.G.Genzbigelis sako, kad valstybės advokatas nukentėjusiems būtų jos moralinė parama, nes žalos iš kaltinamųjų prisiteisti jie nesitiki.„Žmogus žinotų, kad jis gyvena toje valstybėje, kurią gynė ir kuriai paaukojo sveikatą“, – sakė jis.
Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje gali būti teisiami už akiųKaro nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui Sausio 13-osios byloje kaltinami Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai gali būti teisiami už akių, penktadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas.Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pranešė, kad byla pradedama nagrinėti iš esmės, išnaudojus visas galimybes susisiekti su kaltinamaisiais ir pranešti apie bylą.Teismo procese Vilniuje dalyvauja tik du Rusijos piliečiai, buvę sovietų karininkai, daugiau kaip 60 yra užsienyje, daugiausia Rusijoje. Tarp jų yra ir buvęs  Sovietų  Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.Teisėjos teigimu, prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, prašydama įteikti kaltinamiesiems pranešimus apie įtarimus ir Europos arešto orderius, tačiau teigiamų atsakymų sulaukta tik iš Ukrainos.„Prašymai buvo siųstu Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos generalinėms prokuratūroms. Tik Ukrainos prokuratūra įvykdė tokius teisinius pagalbos prašymus“, – posėdyje sakė teisėja.Kaltinamiesiems byloje atstovauja dešimtys advokatų.
M. Golovatovui pranešimas apie įtarimą nėra įteiktasSausio 13-osios byloje kaltinamo buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo advokatas sako, kad jo ginamasis nėra gavęs pranešimo apie įtarimą ar kaltinamojo akto.„Mano duomenimis, pranešimas apie įtarimą ir kaltinamasis aktas ponui Golovatovui kol kas nėra įteiktas, todėl negaliu pasakyti, kokios pozicijos jis laikysis teisminio nagrinėjimo metu“, – žurnalistams sakė M.Golovatovo gynėjas Vladislavas Latušinskis.Rusijos pilietis yra sudaręs sutartį su Lietuvos advokatu. Kitiems kaltinamiesiems, kurie neatvyko į trečiadienį surengtą pirmą teismo posėdį, atstovauja valstybės skirti gynėjai.„Sudaryta atstovavimo sutartis su ponu Golovatovu, šiandien buvo pateiktas atstovavimo orderis. Aš į bylą įstojau tik pastaruoju metu – prieš dvi ar tris dienas. Iki galo nesu pats susipažinęs su visa bylos medžiaga“, – kalbėjo advokatas.Jis paminėjo, kad artimiausiu metu dokumentus jo klientas gaus. Advokatas sakė, kas neviešins įtarimų M.Golovatovui, kol jų nepaskelbė teismas.Posėdžio metu teisėja Ainora Kornelija Macevičienė paskelbė, kad kaltinamiesiems, kurių nėra Lietuvoje, buvo išsiųsti pranešimai apie teismo posėdį. Teismas taip pat pareiškė, kad kaltinamiesiems atvykus į posėdį Vilniuje, būtų sustabdytas Europos arešto orderio vykdymas, jiems garantuojamas nevaržomas judėjimas valstybės teritorijoje.Advokatas V.Latušinskis sakė, kad nežinąs, kokia bus jo kliento reakcija į šį teisėjos siūlymą, galbūt klientas svarstys dėl galimybės surengti vaizdo konferenciją.2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas M.Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų įtariamąjį perduoti Lietuvai.
Prokurorai siūlo iš esmės pradėti nagrinėti Sausio 13-osios byląProkurorai trečiadienį pasiūlė iš esmės pradėti nagrinėti Sausio 13-osios bylą, kuri taps viena iš didžiausių bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.Generalinės prokuratūros prokurorė Daiva Skorupskaitė – Lisauskienė Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė, kad reikia atsižvelgti į Apeliacinio teismo išaiškinimą, jog bylas už akių galima nagrinėti, jeigu kaltinamieji tinkamai informuoti apie posėdžius ir vengia atvykti į bylą.„Visos teisinės procedūros išlaikytos, nagrinėti iš esmės galima“, - sakė prokurorė. Ji teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu Rusija ir Baltarusija atsisakė bendradarbiauti su Lietuva, nenori, kad jų piliečiai būtų teisiami.Nagrinėjimas turėtų prasidėti kaltinamojo akto paskelbimu. Nutartį dėl bylos pradėjimo teisėjai skelbs penktadienį.Bylos nagrinėjimui iš esmės neprieštaravo teismo salėje buvo abu kaltinamieji, Rusijos piliečiai Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis.
V. Landsbergis: Sausio 13-osios byloje teisingumas nebus iki galo įvykdytas Sausio 13-osios byloje teisingumas nebus iki galo įvykdytas, tačiau trečiadienį prasidėjęs teismo procesas yra geras žingsnis šia kryptimi, sako pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.„Teisingumas iki galo nebus įvykdytas, bet šiek tiek jis yra vykdomas arba einama į tai. Tuo galima džiaugtis, bet reikia stebėjimo, kaip ten kas vyksta, nes yra nuo seno labai keistų reiškinių toje byloje - vilkinimo, nutylėjimo, ne visų nusikaltimų kėlimo į viršų“, – BNS sakė V.Landsbergis, Vilniaus apygardos teisme trečiadienį pradėjus nagrinėti 1991 metų sausio 13-osios bylą.Pasak V.Landsbergio, istorinio teisingumo šioje byloje pasiekta nebus, nes joje nedalyvauja tuo metu Sovietų Sąjungai vadovavęs Michailas Gorbačiovas. Prokurorai yra nusprendę netraukti atsakomybėn M.Gorbačiovo. Tyrimo metu jį buvo siekiama apklausti, bet Rusija atsisakė suteikti teisinę pagalbą.„Kodėl nėra M.Gorbačiovo, tai mes suprantam. Jau iš karto pažeidžiam visą bylą. Vienas kaltinamasis iš karto sakė - buvo vyriausiasis vadas, kurio paliepimą mes vykdėm, o jūs jo net į liudininkus netraukiat. Tad visas šitas teismas atrodo šiaip sau teisingumo požiūriu“, – pabrėžė V.Landsbergis.Jis sakė manantis, kad bylai įtaką darė Rusija. „Aš manau, kad byla iki šiol vis dar politizuota ir kontroliuojama „iš aukščiau“, kitaip sakant, iš Maskvos, ir įtakojama“, – sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.Klausiamas, kaip, jo vertinimu, Maskva galėjo daryti įtaką bylai, V.Landsbergis priminė situaciją, kai daliai kaltinamųjų byla galėjo būti nutraukta suėjus 20 metų senaties terminui, ir tik prieš kelerius metus įtarimai jiems buvo perkvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį - tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šiam nusikaltimui senaties terminas netaikomas.„Aš nežinau, kaip tai (Rusijos įtaka) gali būti. Nes vadovavimas bylai buvo pavedamas prokurorams, kurie nenorėjo, kad ji eitų pirmyn ir būtų laiku užbaigta, nesulaukus senaties termino. Galų gale (prezidentė) D.Grybauskaitė paspaudė ir panaikino tą senaties terminą, perkvalifikavo. Bet beveik  20 metų tai nebuvo kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmoniškumui ir karo nusikaltimas, taip pat kaip Medininkų byloje. Tos bylos labai nepatogios dabartinei Rusijai, ir jos slopinamos arba vilkinamos, ir negaliu niekaip patikėti, kad be Rusijos žinios ir įtakojimo“, – kalbėjo V.Landsbergis.Paklaustas, ar savo pastebėjimais jis kelia abejones dėl Lietuvos prokurorų lojalumo šaliai, jei sako, kad sprendimams įtakos turėjo Rusija, politikas atsakė: „Aš nežinau, kokiais būdais (Rusija darė įtaką), ir kas yra prokuratūra, ar tai yra atskiri prokurorai, kurie veda tą bylą, turbūt reikėjo ten daryti pakeitimus“.
Karininkas G.Ivanovas neigia savo kaltę Vienas iš dviejų prieš Vilniaus apygardos teismą Sausio 13-osios byloje stojusių kaltinamųjų Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas trečiadienį pareiškė manantis, kad yra nekaltas dėl jam pateiktų kaltinimų ir teigia buvęs tik įvykių liudininku.„Pats savarankiškai jokių sprendimų priimti negalėjau“, – žurnalistams sakė kaltinamasis.Šiuo metu Vilniuje gyvenantis G.Ivanovas sovietų agresijos metu buvo 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku.Prieš teismo posėdį žurnalistams jis sakė, kad paskutiniu tanku atvažiavo iki Spaudos rūmų. Po Sausio įvykių sugrįžo į karinį padalinį, parašė raportą ir, įvertinęs situaciją, nusprendė palikti tarnybą. Jis sakė, kad bendradarbiavo su teisėsauga tiriant bylą.Teismui G.Ivanovas sakė, kad 1951 metais gimė Rusijoje, šiuo metu gyvena Vilniuje. Siekiant užtikrinti G.Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai.G.Ivanovas yra vienas iš 65 baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų, kurie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Be jo, prieš teismą stojo Lietuvoje suimtas Rusijos pilietis J.Melis, kuris, prokurorų duomenimis, buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.G.Ivanovas teigė, kad J.Melio nepažįsta, nežino, ar jis yra kaltas, niekada jo nebuvo sutikęs.Kiti asmenys bus  teisiami už akių, daugelis iš jų yra Rusijoje. Tarp kaltinamųjų yra ir buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.

Trečiadienį priešpiet teismui teko trumpam nutraukti 1991 metų sausio 13-osios bylos nagrinėjimą, teismo salėje sunegalavus vienam iš advokatų. Į teismą buvo kviečiama greitoji pagalba, dėl šios situacijos buvo paskelbta pertrauka.

Paskelbė kaltinamųjų pavardes

Posėdžio pradžioje teisėja Ainora Kornelija Macevičienė paskelbė kaltinamųjų pavardes. Paaiškėjo, kad į posėdį neatvyko trys valstybės skirti gynėjai.

„Kaltinamiesiems apie posėdį pranešta per Teisingumo ministeriją“, – paskelbė posėdžio sekretorė.

Nukentėjusiems apie bylą praneštą viešo paskelbimo būdu, nė vienas neužsiregistravo ir neatvyko į pirmąjį posėdį, jie bus kviečiami šaukimais.

Teismas nusprendė nustatyti kaltinamojo Genadijaus Ivanovo asmenybę. Jis sakė 1951 gimęs Rusijoje, šiuo metu gyvena Vilniuje, 2009 metais buvo teistas už kyšio davimą pareigūnui. Teisėjai užduodant klausimus šiam kaltinamajam, iš salė pakilo vienas gynėjas ir pranešė, kad jo kolega prastai jaučiasi. Posėdis buvo nutrauktas.

Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Kaltinamuosius gins per 60 advokatų.

Teismo administracija, spręsdama klausimą dėl sėdimų vietų trūkumo, konferencinės vaizdo įrangos pagalba posėdį transliuos ir šalia posėdžių salės esančioje fojė, kurį galės stebėti į salę netilpę asmenys. Taip pat posėdis bus tiesiogiai transliuojamas internetu, trečiadienį pranešė teismas.

Kadangi Vilniaus apygardos teismas neturi tokių patalpų, kur galėtų tilpti visi proceso dalyviai, posėdžiai bus transliuojami tiesiogiai į šalia posėdžių salės esančią fojė, taip pat ir internetu, pranešė teismas.

65 baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

Kaltinamiesiems, gyvenantiems užsienyje, apie teismo posėdžius pranešta per Teisingumo ministeriją, papildomai išsiuntus šaukimus kaltinamųjų gyvenamosios vietos adresu. Kaltinamiesiems taip pat pranešta, kad jiems nusprendus dalyvauti teismo posėdžiuose, bus stabdomas Europos arešto orderių vykdymas garantuojant nevaržomą kaltinamųjų atvykimą į Lietuvą ir judėjimą Lietuvoje, nurodė teismas.

Teismų informacinė sistema „Liteko“ skelbia, kad kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui.

Kaltinimai taip pat pateikti Genadijui Golubkovui, Valerijui Sibiriakovui, Vladimir Demidovui, Bogdanui Suščikui, Vladimirui Sofjinui, Sergejui Panikarovui, Jevgenijui Gavrilovui, Ivanui Šepiliovui, Aleksandrui Gomziakovui, Aleksandrui Zolotuchinui, Ruslanui Junusovui, Sergejui Golovko, Sergejui Machovui, Konstantinui Usovui, Anatolijui Fefelovui, Aleksandrui Navozovui, Eduardui Michailovui, Vladimirui Gončiarikui, Aleksandrui Sidorkovui, Anatolijui Lepichovui, Jurijui Janočkinui, Aleksejui Filimonovui, Anatolijui Ivanickij, Aleksandrui Cepota, Vladimirui Šechovcovui, Grigorijui Belousui, Gennadijui Ivanovui, Vladimirui Prokofevui, Nikolajui Astachovui, Sergejui Voroninui, Vladimirui Uspenskij, Eduardui Roskovui, Vladimirui Sorokinui, Jurijui Ondai, Albertui Galinaičiui, Arkadijui Bajukovui, Olegui Abramovui, Nikolajui Sakarai, Anatolijui Urbanui, Anatolijui Kimui, Dmitrijui Filippovui, Jurijui Meliui, Dmitrijui Bolšakovui, Nikolajui Ogurcovui, Aleksandrui Korobočkinui, Aleksandrui Radkevičiui, Jevgenijui Čiudesnovui, Nikolajui Demidovui, Viktorui Šulikovui, Vasilijui Savvinui, Aleksandrui Žitnikovui, Viktorui Moroziukui, Genadijui Poltoraninui, Sergejui Fiodorovui, Olegui Morkovskij, Viktorui Romančevskij, Michailui Chabarovui, Jurijui Strašnenko, Romui Juchnevičiui, Vasilijui Kustrio.

Visi įtariamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G.Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J.Melis laikomas suimtas.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys: Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S.Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Jautri gydytojos išpažintis: turėjau pažadinti jį iš komos ir pažiūrėti, kokio dydžio insultą jam padariau (12)

Gydytoja Lina Griauslytė prieš kurį laiką kalbėjusi Seime surengtoje konferencijoje papasakojo...

Keisis verslo liudijimų tvarka: pokyčiai paveiks tūkstančius Lietuvoje (1)

Nuo kitų metų keičiasi verslo liudijimų tvarka: pagal juos nebebus galima teikti kai kurių...

Rusų pora pasikvietė į savo butą ir parodė, kaip gyvena vidutinė šeima Sankt Peterburge (465)

„Aš nesu nacionalistas. Rusai su lietuviais turi draugauti“, – žurnalistui Orijui Gasanovui...

Sunkiai suvokiamas Siamo dvynių gyvenimas: sugebėjo gimdyti vaikus ir net vairuoti (30)

Kartais sakoma, kad šiems žmonėms likimas iškrėtė nepavydėtiną išdaigą, su kuria susitaikyti...

Priminė, ką dokumentuose įrašo tiems, kurie bando duoti kyšį techninėje apžiūroje (131)

Savaitgalį Lietuvos techninės apžiūros įmonės vairuotojams primins, kad užsimerkti į...

Kaunietės įspėja: Airinas vėl ėmėsi „fotografo“ veiklos? (101)

„Ieškoma mergina fotosesijai Kaune, apartamentuose. Fotosesija nemokama. Reikalavimai – graži...

Savaitgalis nedžiugins: lietų keis lijundra ir sniegas

Savaitgalį Lietuvos orus lems iš vakarų greitai keliaujančios ir viena kitą keičiančios drėgno...

Erika Umbrasaitė

Myliu, bet palieku tave, Paryžiau (1)

Sakoma, Paryžius egzistuoja žiūrinčio akyse. Jis it koks chameleonas, keičiantis spalvą,...

Įžiebta unikalumu, idėja ir elegancija didmiesčiams nenusileidžianti Kėdainių Kalėdų eglutė (8)

Didingo jos mirgėjimo, Kalėdų Senelio nuoširdumo ir augančių gerumo sparnų užburti...

Policija nukovė keturis prievartautojus-žudikus, šiems pabandžius pavogti pareigūnų ginklus ir pabėgti

Indiją suskaldė žudynės: daugelis palaiko policiją, kiti tvirtina, kad jie neteisėtai tapo...