aA
Europoje prasidėjo diskusija dėl galimybės nutraukti rusams Šengeno vizų išdavimą. Vokietijos kancleris Olafas Šolcas sako, kad eiliniai rusai nėra kalti dėl karo, nes tai Vladimiro Putino karas. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ penktadienį teigė, jog Ukrainoje vyksta ne V. Putino, o visos Rusijos Federacijos karas. Todėl nuo to pasekmių neturėtų būti atleidžiami žmonės.
Kremlius
Kremlius
© AFP / Scanpix

Vieni nieko nenuveiksime

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė Žinių radijo laidoje teigė, jog sunkiai supranta, kaip Lietuvos kurortuose gali atostogauti karo nusikaltimus Ukrainoje darančios Rusijos piliečiai.

„Jeigu aš turėčiau atsakyti kaip pilietė, kaip žmogus – man irgi sunkiai derina tie dalykai. Matant, ką Rusijos kariuomenė išdirbinėja Ukrainoje, tuos karo nusikaltimus, nusikaltimus žmogiškumui. Ir, pagaliau, esame patys įvardiję, kad Rusija yra teroristinė valstybė, matyti jos piliečius besidžiaugiančius saule, atostogaujančius mūsų valstybėse, mūsų kurortuose...

Man šie dalykai irgi sunkiai derinasi. Reikia ieškoti instrumento ir priemonės tai įveikti. Tam visiškai pritariu“, – pasiūlymą nutraukti rusams Šengeno vizų išdavimą vertino politikė.

Signataras ir ambasadorius Vytautas Plečkaitis taip pat sutiko, jog Europoje atostogaujantys rusų turistai jam sunkiai suprantami. Bet jo teigimu, turėtų būti bendras ES sutarimas dėl to, o ne pavienių šalių nutarimai.

„Bendrai šitokia akcija yra dar viena, sakyčiau, sankcijų dalis. Jeigu visa ES tą nuspręs, tą galima padaryti Čekijai pirmininkaujant jau šį mėnesį, tada ir reikės laikytis. Bet jeigu didelės valstybės kaip Vokietija tam priešinsis – o ji priešinasi. (…) Tų išimčių gali būti tiek daug, kad vargu ar pasiteisins tas rusų neįleidimas į mūsų šalis. (…) Geriausia būtų didelio šakų bloko vieningas pareiškimas, o dar geriau – ES apibrėžta politika šiuo klausimu“, – pabrėžė laidos pašnekovas V. Plečkaitis.

Jis, visgi, prognozavo, jog vienybės tarp ES šalių šiuo klausimu neturėtų būti.

Isteriją Rusijoje sukėlęs Estijos sprendimas drebina ir Europą: ar pavyks susitarti?
© AFP / Scanpix

Karas – visos Rusijos Federacijos

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. L. Andrikienė laidoje teigė, jog nesutinka su Vokietijos kanclerio pozicija, kad Ukrainoje vyksta V. Putino karas, o ne visų rusų.

„Ne, nesutinku. (…) Aš negaliu sutikti, kad tai yra V. Putino karas – tai yra Rusijos Federacijos karas. Ir atsakomybė tenka Rusijos Federacijai. Jeigu mes kalbame apie specialiųjų baudžiamąjį tribunolą, kur konkretūs asmenys turėtų atsakyti – patys aukščiausi valstybės vadovai, taip, yra ir tas formatas. Bet apskritai tai Rusijos Federacijos karas prieš suverenią Ukrainą. Puikiai žinome to karo tikslus ir atsakomybę nuimti nuo valstybės, manau, kad yra visiškai neprasminga“, – pabrėžė Seimo narė Žinių radijo eteryje.

L. L. Andrikienė laidoje dar pridūrė, jog Vokietijos kancleris išreiškė abejonę, o ne priešinosi tokiems ES kylantiems pasiūlymams.

„Aš galvoju, kad kai klausimas bus diskutuojamas ir sprendimas rengiamas, priimamas ES lygiu, Vokietijos pozicija turėtų būti lankstesnė, negu mes galėtume šiandien įsivaizduoti. Manau, kad šie mėnesiai nuo vasario 24–osios dienos mums labai akivaizdžiai rodo kaip Vokietija keičiasi. Mes norėtume, kad ji keistųsi greičiau, bet ji, vis tik, keičiasi. Ir aš labai džiaugiuosi, kad šiuo metu ES pirmininkauja Čekija“, – sakė parlamentarė.

Delfi primena, kad Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.

„Ir jeigu ES bendras sprendimas, galiojantis visoms valstybėms narėms būtų, man norėtųsi, kad jis būtų ambicingesnis. Galimai tai būtų pats mažiausias bendras vardiklis, gali ir taip nutikti, bet vis tiek tai yra žingsnis pirmyn“, – savo įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė L. L. Andrikienė.

Estijos atstovai, anot politikės, jau pareiškė, jog šis jų priimtas sprendimas, įsigaliosiantis rugpjūčio 18 dieną, negalios rusams, kurie gyvena ir dirba Estijoje.

„Tačiau mes kalbame apie tuos, kurie bando patekti ir patenka į ES nares. Ir dar matėme ne vieną pavyzdį, kai rusai ar rusės užgaulioja ukrainiečius mūsų miestų gatvėse ir aikštėse. Šitaip būti negali“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. L. Andrikienė.

Parlamentarė teigė, jog po Estijos sprendimo pasigenda oficialios Lietuvos pozicijos: iš Vyriausybės, ar Užsienio reikalų ministerijos (URM), prezidento Gitano Nausėdos.

Isteriją Rusijoje sukėlęs Estijos sprendimas drebina ir Europą: ar pavyks susitarti?
© AFP / Scanpix

Galima tikėtis keršto?

Signataras ir ambasadorius V. Plečkaitis laidoje svarstė, jog šis vizų nedavimas Rusijai būtų labai skausmingas. O tai, anot jo, turėtų sukelti ir tam tikras keršto akcijas.

„Žinoma, jie vertintų labai skaudžiai tai. Dabar, kai daug rusų gyvena, yra atvažiavę į Gruziją, ten ir konfliktų yra su rusais, įvairūs dalykai ten vyksta. Tie daug pinigų turintys žmonės yra pasitraukę iš Rusijos. Turizmas jiems irgi yra aktualus, nes rodo tam tikrą lygį, į vakarus visada norėjo važiuoti. (…) Manau, kad tai bus jiems labai skaudu. Žinoma, įtampa tarp tų šalių, kurios pritars šitokiems sprendimams ir Rusijos dar labiau paaštrės. Dar daugiau bus įtampos ir, ko gero, keršto akcijų, galime tikėtis ir nemalonių dalykų“, – kalbėjo jis.

Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas V. Plečkaitis pabrėžė, jog Lietuva turi pasverti, kiek jai tai yra naudinga.

„Mes labai mažai žiūrime savo valstybės naudos ir savo tautai naudos. Kalbame labai daug abstrakčiai, lyg ir idealistiškai. Bet čia ne idealizmas, čia yra išskaičiavimai, tautos ateitis, valstybės prestižas ir autoritetas. Galbūt reikia eiti Estijos keliu, gal pasižiūrėti, kaip elgiasi kitos šalys. Jei tik kelios šalys tokius pareiškimus darys, tai nieko nelaimėsime“, – kalbėjo jis.

V. Plečkaitis, plačiau kalbėdamas apie Lietuvos užsienio politiką ragino ieškoti sąjungininkų, o „ne garsiai šaukti“.

„Mes gi Lenkijos pozicijos šiuo klausimu nežinome“, – sakė signataras ir ambasadorius.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. L. Andrikienė savo ruožtu teigė, jog tikrai nebus tokios skausmingos reakcijos, kokią nupiešė kitas laidos pašnekovas.

„Tik 6 procentų rusų turi užsienio pasus ir gali išvykti į užsienį. Jie yra matę vakarų Europą, JAV. Bet absoliuti jų dauguma – nežino, kas tai yra. Jie matė mus tik televizoriuje. Kai kalbi, svarstai apie tai, ko niekada nematei – atsiranda visokių fobijų, sąmokslo teorijų. Tada labai lengva manipuliuoti tais žmonėmis“, – kalbėjo politikė.

Ji dar pridūrė, jog didžioji minėtų 6 procentų dauguma – susijusi su dabartiniu šalies režimu.

„Tai tegul tvarkosi su savo caru, kuris pradėjo šį kruviną karą. Mes irgi turime tam tikrą ribotą instrumentų skaičių, kaip galime stabdyti šią agresiją. Vienas yra politinė, diplomatinė, humanitarinė, finansinė, karinė parama Ukrainai, bet kitus instrumentus irgi galima išnaudoti. Ir jeigu Čekija sako, kad tai galėtų būti sankcijų pratęsimas – manau, kad tai yra teisingas požiūris“, – savo nuomone Žinių radijo laidoje dėstė L. L. Andrikienė.

Seimo narė tikino, jog Lietuvos užsienio politika, kaip kad sakė V. Plečkaitis, nėra „ant ledo“.

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(167 žmonės įvertino)
4.3713

Top naujienos

Mobilizacija Rusijoje virsta girta ir kruvina tragedija: o kaip viskas atrodytų Lietuvoje?

Dalinė mobilizacija . Taip vadinamas procesas Rusijoje, kurį įsakė Vladimiras Putinas...

Didžiausi atlyginimai Lietuvoje: vienoje įmonėje – 33 tūkst. eurų vidurkis medianų sąraše ir „Vičiūnų“ įmonė

Rugpjūtį 20 įmonių Lietuvoje mokėjo didesnius kaip 10 tūkst. eurų prieš mokesčius vidutinius...

Konservatoriai pasirinko: jau turi kandidatą į Vilniaus merus

Konservatoriai į sostinės merus kelia dabartinio Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Valdo...

Užkandinės savininkas neištvėrė: ar man „vogti“ iš žmonių ir pietus padaryti po 10–20 eurų?

Finansų ministerija paskelbė, kad PVM lengvatos restoranams nuo kitų metų nebeliks. Smulkieji...

Perspėja: Putinas ruošia dar vieną skubų kreipimąsi į tautą (3)

Pasibaigus vadinamiems referendumams Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse Vladimiras Putinas...

Liutauras Elkimavičius

Sovietinė vaikystė buvo ne silpniems: prisiminė, kaip tarybinis režimas atrodė vaikams iš po stalo (3)

Čia tik „medinis“ juokelis, tačiau vaikystė SSRS – išskirtinis patyrimas. Tėveliai...

Pas Putiną atvykęs Lukašenka žarstė patarimus dėl iš šalies bėgančių rusų (12)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį prieš derybų...

Karas Ukrainoje. Dėl „referendumų“ rezultatų jau dabar kelios šalys pasiuntė Rusijai žinią Rusija mobilizuotus šauktinius siunčia tiesiai į frontą

Volodymyras Zelenskis per savo kasdienį vakarinį kreipimąsi paragino rusus priešintis...

Karo ekspertai: tarp norų ir galimybių veriasi vis didesnė praraja (2)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad...