aA
Audringa diskusija dėl vaikų teisių apsaugos įstatymo pataisų iš viešosios erdvės persikėlė į Seimą. Vieni įsitikinę, kad vadinamąjį „Matuko įstatymą“, kuriuo uždraudžiamas bet koks smurtas prieš vaiką, taisyti būtina. Kiti įžvelgia piktus kėslus paslapčia vėl į Lietuvą sugrąžinti fizines bausmes prieš vaikus. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad emocijų per daug abiejose stovyklose, tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) beda pirštu į pataisų spragas.
Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Andrius Ufartas

Pats R. Karbauskis įstatymo pataisų, kurias pasirašė 58 Seimo nariai, nepasirašė, tačiau sakė DELFI joms pritariantis. Jam atrodo, kad dabar galiojančiame įstatyme yra spragų ir jas reikia taisyti.

„Akivaizdu, kad spragų įstatyme yra. Tas aišku, neįsigaliojus įstatymui, niekaip netaptų akivaizdu. Buvo aišku, kad tada, kada priiminėjome įstatymą, jį buvo būtina priimti, nes iš tikrųjų klausimai dėl smurto prieš vaikus yra aktuali problema, ypač Lietuvoje. Aišku viena, kad dabar yra galimybė suteikti tam įstatymui tą kokybę, kuri būtų derama tam, kad šeimos neabejotų tuo, kad įstatymas taikomas teisingai“, – sakė LVŽS lyderis.

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak jo, diskusija šiuo klausimu yra reikalinga ir jam atrodo, kad į šalį turėtų būti padėtos visos politinės simpatijos ar antipatijos.

„Šia prasme aš esu už diskusiją. Aš stebiuosi Gabrieliumi Landsbergiu, kuris savo kolegas frakcijos bara labai griežtai, kad jie tame procese dalyvauja. Aš jiems dėkingas esu, kad jie kartu su mūsų frakcijos nariais dirba šitą darbą, nes iš tikrųjų jeigu neparuošti įstatymo projekto pataisų, tai mes kokybės nepakeisime. O teigti, kad problemų nėra įstatyme, kurį priėmėme, negalime, nes mes matome, kad vyksta procesai, kurie ne masiškai, bet vis dėlto padaro problemų, kurioms loginio paaiškinimo nėra“, – sakė R. Karbauskis.

Jis tikina, kad su šitomis pataisomis nebus skubama ir žada daug diskusijų. Be to, anot jo, ši tema yra jautri, todėl turi būti išgirstos visos pusės, tačiau įstatymo atšaukti, kaip siūlo kai kurie jo priešininkai, tikrai negalima.

„Aš galvoju, kad svarbiausia, kad visi suprastų, kad tas siūlymas visai panaikinti įstatymą yra neteisingas siūlymas. Taip negalima būtų pasielgti, nes manau, kad jeigu mes pradėsime sverti, matuoti ir skaičiais minėti, tikriausiai 95 proc. tų atvejų, kuriais buvo priimti sprendimai dėl vaiko atėmimo iš šeimos, vis dėlto yra susiję su tokiais dalykais, dėl kurių niekas nedrįstų abejoti – tai yra alkoholizmas, pasikartojantis smurtas šeimoje ar artimoje aplinkoje. Tačiau jeigu nors vienas vaikas yra neteisingas paimtas iš šeimos, jau tai reikia žiūrėti kaip į problemą“, – sakė Seimo narys.

Pasak jo, daugeliui atimtų vaikų tokia priemonė buvo būtina. Be to, SADM ministras Linas Kukuraitis jam pateikė statistiką, kuri rodo, kad paėmimų iš šeimų su kiekvienu mėnesiu mažėja.

„Manau, kad tokiam nuomonių įsiaudrinime yra per daug kraštutinumo, nes nei ketinimo nėra tą įstatymą atšaukti arba įrašyti kažkokius dalykus, kurie reikštų, kad galima naudoti smurtą prieš vaikus, tokio ketinimo niekas neturi. Bet argumentai, kada dvi pusės tokios kraštutinai įsiaudrinusios viena kitai sako, tai tie komentarai kartais prasilenkia su sveika nuovoka. Nes tikrai kas gali šiandien galvoti, kad Lietuvoje gali atsirasti įstatymas, kuris leistų smurtauti prieš vaikus? Iš kitos pusės, mes turime pripažinti ir tai, kad jau įstatymui įsigaliojus, tikrai pasitaikė atvejai, kada sprendimai buvo neadekvatūs situacijai“, – mano R. Karbauskis.

Gabrielius Landsbergis: Seimo nariai buvo suklaidinti

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad už įstatymo vykdymą yra atsakinga Vyriausybė, ji turi atsakyti, ar įstatymas yra geras ar negeras.

Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Jeigu Vyriausybės nuomone įstatymas turi būti taisomas, tai pataisos turi ateiti iš Vyriausybės, su labai aiškiais argumentais, kodėl jų reikia. Aš labai tikiuosi, kad tai bus padaryta skubiai“, – sakė G. Landsbergis.

Jeigu tai nėra daroma, pasak jo, tada tai turi daryti Seimas.

„Bet tai turi daryti bendru sutarimu. Kaip buvo priimtas įstatymas, lygiai taip pat Seimo nariai turėtų atsisėsti bendrai, visos frakcijos, ir ieškoti kažkokių subalansuotų pataisų, jeigu jos tikrai kažką pakeistų. Kol kas aš tokio dalyko nematau“, – sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat išsakė savo principinę nuostatą, kad grįžimas prie siauresnio smurto apibrėžimo de facto leistų, legalizuotų smurto atvejus, ir tai, TS-LKD lyderio vertinimu, yra gėdinga.

„Aš tikrai noriu tikėti, kad man neteks būti Seimo nariu tokiame Seime, kuris legalizuotų smurtą prieš vaikus. Aš kalbėjau su kolegomis, taip pat ir „valstiečių“ frakcijoje, klausdamas, ar jie žino, po kuo jie pasirašė, aš suprantu, kad nemaža dalis jų buvo suklaidinti, ir, turbūt, jiems yra neleidžiama atsiimti parašų, bet suklaidinimo faktas tikrai yra“, – sakė G. Landsbergis.

DELFI primena, kad S. Skvernelis mano, kad svarbiausias tikslas šiuo metu yra užtikrinti vaikų apsaugą nuo smurto. Fizinis smurtas prieš vaikus niekaip negali būti įteisintas ar toleruojamas. Kartu, anot jo, būtina suprasti, kad tokia priemonė kaip vaikų paėmimas iš šeimų yra kraštutinė. Ji gali ir turi būti taikoma tik visapusiškai įvertinus situaciją ir kylančius pavojus. Pasak S. Skvernelio, netrukus SADM pateiks siūlymus keisti poįstatyminius teisės aktus. Premjeras nemano, kad reikėtų grįžti atgal ir kalbėti apie „proporcingą“ smurtą prieš vaikus.

„Manau, kad turi būti keičiama ir tobulinama įstatymų įgyvendinimo tvarka, įdiegiama daugiau saugiklių, kurie eliminuotų žmogiškąją klaidą, skiriama daugiau resursų, o ne siaurinamas smurto prieš vaikus sąvokos apibrėžimas“, – sako S. Skvernelis.

SADM: nepritariame smurto prieš vaiką apibrėžimo keitimui

Savo ruožtu SADM DELFI pranešė rengianti pasiūlymus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimams, tačiau turi kelias esmines raudonas linijas. Pirma, ministerija nepritaria smurto prieš vaiką apibrėžimo keitimui. Antra, įstatymas ir kiti teisės aktai turi dėti akcentą į pagalbą šeimai, o ne jos baudimą.

„Šiuo metu galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, mūsų požiūriu, yra subalansuotas, galime diskutuoti dėl kai kurių pakeitimų, pavyzdžiui, kad su vaikais turi dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Taip pat įstatymu reikia aiškiai nustatyti, kuriais atvejais už smurtą prieš vaiką įsijungia baudžiamasis ar administracinis persekiojimas, o kuriais atvejais mes to atsisakome, nes nepiktybiškai suklydę tėvai neturi būti baudžiami, jiems turi būti teikiama pagalba. Šiuo atveju turime nustatyti balansą ir šeimos apsisprendimas priimti siūlomą pagalbą turi lemti baudžiamojo ar administracinio persekiojimo atsisakymą arba sustabdymą“, – rašoma ministerijos atsakyme DELFI.

Ministerijos atstovai mano, kad būtina taisyti ne patį įstatymą, o poįstatyminius teisės aktus, kad jų sąvokos būtų maksimaliai aiškios tiek šeimoms, tiek specialistams. Ir tai šiuo metu yra daroma kartu su šeimų, tėvų organizacijų atstovais, specialistais.

Paprašyti įvertinti 58 Seimo narių pateiktas pataisas, SADM atsiuntė tokias pastabas:

1. Smurto apibrėžimo siaurinimas yra netikslingas ir nepriimtinas. Šiuo metu galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme smurtas yra kelių rūšių: fizinis, psichologinis, seksualinis ir nepriežiūra. 58 Seimo nariai siekia nepriežiūrą laikyti smurtu tik tais atvejais, kai nepriežiūra yra tyčinio veikimo ar neveikimo pasekmė. Tačiau praktikoje gali būti atvejų, kai nepriežiūra bus tėvų ar globėjų proto negalios ar psichinės ligos pasekmė – vadinasi, netyčinė. Tai gali būti tinkamo gydymo nesuteikimas, kai vaikas rimtai serga, vaiko baudimas nemaitinant ir verčiant badauti, atsisakymas leisti į mokyklą ar neaprengto vaiko vertimas būti lauke šaltuoju metų periodu.

Fiziniu smurtu 58 Seimo nariai laiko fizinį veiksmą ar veiksmus prieš vaiką, kai sukeliamas žymus skausmas, buvo šiurkščiai pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Tokiu atveju išeitų, kad nežymaus skausmo sukėlimas nebūtų laikomas fiziniu smurtu.

Pagrindinė problema skirstant smurtą į menkesnį (tarsi leistiną) ir stipresnį (tarsi neleistiną) yra įtvirtinami dvigubi standartai, kurie bus taikomi ir kitose erdvėse – ne tik šeimoje, bet ir mokykloje, baseine, šokių grupėje bei kitur. Nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas kalba ne tik apie elgesį šeimoje, bet apie smurtą prieš vaiką apskritai. Tokiu atveju susiaurinus sąvoką išeitų, kad mokytojas galėtų legaliai sukelti nežymų skausmą vaikui mokykloje arba nestipriai tyčiotis iš vaiko, nes pagal pataisas būtų neleistinas tik žymaus skausmo sukėlimas arba šiurkštus vaiko garbės ir (ar) orumo pažeminimas.

2. Administracinės atsakomybės taikymas už žinomai melagingą vaiko teisių apsaugos pranešimą. Šis siūlymas yra perteklinis, nes už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Tačiau didžioji dalis pranešimų, kurie fiksuojami, bet nepasitvirtina, negali būti vadinami melagingais, nes piliečiai nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir negali patys ištirti, ar įtarimą sukėlęs faktas gali reikšti įstatymo pažeidimą, ar ne.

3. Siūlymas, kad paimant vaiką iš tėvų ar atstovų pagal įstatymą, būtinai dalyvautų tėvai ar vienas iš tėvų, yra teigiamas, tik, deja, nepaaiškina, kaip elgtis tais atvejais, kai tėvai ar atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų (pavyzdžiui, apsvaigę miega) arba slapstosi.

4. Pataisose, vietoje šiuo metu galiojančio vaiko paėmimo iš tėvų ar globėjų nustačius antrą grėsmės lygį, įvedami 3 atvejai, kai vaikas gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų: pirmas, bendro pobūdžio paėmimas, kai nustatomas realus ir tiesioginis pavojus vaikui, antras, paėmimas skubos tvarka, trečias, kai tėvai ar globėjai sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, o visos kompleksinės pagalbos priemonės buvo nevaisingos. Trijų atvejų, kai vaikas paimamas iš tėvų ar globėjų, įvedimas įvestų sumaišties, egzistuoja tikimybė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai spręstų savarankiškai, neturėdami realaus instrumento.

5. Grėsmių lygių atsisakymas gali būti svarstomas, bet tai susitarimo klausimas. Iš esmės įstatymas turi numatyti pagalbą šeimai ir paėmimo iš tėvų ar globėjų pagrindus kritiniu atveju. Kol svarstomi teisės aktų pasiūlymai, ketiname sugriežtinti antrojo lygio nustatymo kriterijus poįstatyminiais aktais.

6. Pataisomis nustatoma, kad „policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę galimą šiurkštų vaiko teisių pažeidimą, privalo apie įvykį nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.“

Šiuo metu policijos pareigūnai nustatę vaiko buvimą nesaugioje jam aplinkoje privalo užtikrinti vaiko saugumą nedelsiant ir pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ne vėliau kaip kitą dieną (čia nekalbama apie vaiko paėmimą iš tėvų ar globėjų). Manome, kad nustačius šiukštų vaiko teisių pažeidimą, policijos pareigūnai turėtų reaguoti iškart: nes jei veiksmų nesiimama, o apie pažeidimą bus pranešama kitą dieną – vaikas potencialiai gali nukentėti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Policijos įspėjimus prieš mitingą Lietuvoje gavo ne vienas žmogus: pasijutau kaip tikras banditas (503)

Varėnoje dirbantis mokytojas Egidijus Nasevičius pasijuto didžiuliu nusikaltėliu, kai į jo duris...

Kada sprogs NT burbulas: ekspertai turi skirtingas nuomones (141)

Kuomet vis garsiau kalbama apie galimai artėjančią krizę, ekonomistų nuomonė kiek išsiskiria...

„Valstiečiai“ kandidatu į Šiaulių merus pasiūlė Pijaus personažą įkūnijusį aktorių (141)

Pijaus personažą seriale „Naisių vasara“ įkūnijęs Aurimas Žvinys Lietuvos valstiečių ir...

Seimas ėmėsi turtingiesiems naudingų mokesčių pataisų: taikys 20 proc. GPM (28)

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato, kad būtų padidintas kai kurių...

Seime prireikė 7 minučių „nusiraminimo petraukėlės“ (57)

Pirmadienį vyksta nenumatytas Seimo posėdis . Jis prasidėjo tikru chaosu. Kiekvienam klausimui...

Rusija net loštelėjo pamačiusi Trumpo žinutę tviteryje: kantrybė senka (255)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas , panašu, per dažnai nesutaria su Rusijos...

Krepšinio savaitė: „Žalgiriui“ – proga palypėti aukštyn, „Rytui“ – atsitiesti arba prisivirti košės (4)

Nauja gruodžio savaitė krepšinio gerbėjams atneš naujų įdomybių. Įsibėgėjęs Kauno...

Kitais metais gali būti pigesnės malkos ir laikraščiai

Seime svarstytas pasiūlymas sumažinti akcizą malkoms ir periodiniams leidiniams.

Nedidelis kiekis narkotikų šiemet kriminaliniu štampu paženklino beveik 2 tūkst. žmonių (74)

Seimo posėdyje svarstant naujausią Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir...

Motina dėl su buvusiu vyru gyvenančios dukros beldžiasi į tarnybų širdis: specialistai grėsmės nemato (59)

Buvusi žurnalisto Tomo Čyvo žmona Jurgita Motiejūnaitė kreipėsi į DELFI ir pateikė Vaiko...