Tokias įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai konservatoriai Rimantas Jonas Dagys ir Jurgis Razma ragina neatidėlioti to išmokėjimo, kaip dabar nustatyta, iki 2016 metų rudens – Seimo rinkimų priešrinkiminio laikotarpio.
Pasak jų, šiuo metu Vyriausybė tarptautinėse finansų rinkose gali pasiskolinti lėšų už itin žemas palūkanas, tad, pasinaudojus esama situacija, visos kompensacijos galėtų būti išmokamos iš skolintų lėšų.
„Skolos padidėjimas dėl tokio kompensacijų vienkartinio mokėjimo apie 0,45 proc. BVP tikrai nėra problematiškas, o toks vienkartinis visų kompensacijų išmokėjimas nesukurs infliacinių problemų. Kita vertus, pensininkams išmokėtos kompensacijos padidins pensininkų pajamas, kurios nuo 2012 m. lyginant su vidutine alga, nuosekliai mažėja. Didesniąją dalį išmokėtų kompensacijų pensininkai, tikėtina, greitai išleis, o tai užtikrins papildomas mokestines įplaukas“,– mano R. J. Dagys.
Jis pastebi, kad šiuo metu nenumatytas visų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, taip pat dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, tačiau kompensacijas numatyta išmokėti per trejus metus.
Jeigu Seimas pritartų siūlomoms pataisoms, Vyriausybei reikėtų iki šių metų birželio 1 d. pateikti 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektą.
Įstatymo pataisų rengėjų duomenimis, projektui įgyvendinti reikėtų papildomų lėšų padidinti valstybės skolinimosi 169,9 mln. EUR.