Apie tai penktadienį buvo kalbama laidoje „Delfi tema.“
Viena iš pagrindinių temų Miuncheno saugumo konferencijoje – karas Ukrainoje. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis kartoja prašymą didinti ir spartinti ginkluotės Kyjivui perdavimą. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, Vakarai turi įveikti esminę dilemą.
„Aš labai tikiuosi, kad Vakarai įveiks savo esminę dilemą dabar, kaip aš ją suprantu: ar nebijoti laimėti, ar išdrįsti laimėti. Man tai šiek tiek primena laikus prieš 30 metų, kai Vakarai šiek tiek bijojo, kad Sovietų Sąjunga ims ir sugrius.
Dabar mes priartėjome prie ribos, kai ukrainiečiai gali laimėti, mums tiesiog reikia padėti“, – sakė politikas.
Lietuva, jo teigimu, aktyviai ragina kitas Europos valstybes didinti paramą Kyjivui.
„Buvau neseniai Ispanijoje – jie tiekia 8 tankus, nors turi 300. Kodėl tiek? Visur tie patys klausimai“, – pastebėjo Ž. Pavilionis.
Kalbėdamas apie Ukrainos narystes NATO ir ES, Seimo narys pastebėjo, kad ES yra pažengusi gerokai toliau ir suteikusi šaliai kandidatės statusą, kai NATO, anot jo, iki šiol užstrigę kažkur, kur buvo prieš 15 metų.
„Kaip pasakė labai gražiai Borisas Johnsonas savo garsiame straipsnyje, mes realiai išprovokavome Rusiją karui neišplėsdami NATO. Jeigu tai suprantame, gal reikėtų padėtį taisyti? Tai yra labai rimti strateginiai Vakarų sprendimai, kurie šiuo metu daromi. Aš labai tikiuosi, kad išgirs mūsų raginimą nebijoti laimėti“, – teigė URK pirmininkas.
Panašiai laidoje kalbėjo ir buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Arnoldas Pikžirnis.
„Vakarai vis dar nežino, ar jie nori, kad Ukraina laimėtų. Kai kurios Vakarų šalys vis dar neapsibrėžia netgi, kas yra Ukrainos laimėjimas ir kas tenkintų kaip šio karo pabaiga. Kai kas nori, kad tai baigtųsi kuo greičiau bet kokiomis sąlygomis.
Matant tokią realybę, ima didelis nerimas, kad visas derybų – tiek kelias į ES, tiek kelias į NATO – procesas kai kurių šalių iniciatyva būtų tiesiog imitacija“, – sakė pašnekovas.
Dėl to Baltijos šalys ir Lenkija, kartu su kitais bendraminčiais, pasak jo, turi taip pat turėti aiškias savo „raudonas linijas“, kalbėdami su partneriais.
„Labai aiškiai artikuliuotai išsakyti tas linijas, kad nėra priimtina duoti po truputį: kad situacija tęstųsi, kad nebūtų pralaimėjimo, kad nebūtų gėda prieš savo rinkėjus, bet tas lūžis, apie kurį kancleris Scholzas kalbėjo, panašu, kad daugelio Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių piliečių ar politikų galvose vis dar neįvyko“, – konstatavo A. Pikžirnis.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą praėjusiais metais, kaip pabrėžė laidos dalyvis, visiškai pakeitė realybę.
„Nebegalima kalbėti, kad kai šitai pasibaigs, eisime vėl prie derybų stalo ir vėl mums reikės kalbėti su Rusija žiūrint jai į akis. To nesuvokimas ir tempimas kainuoja gyvybes, ir tuo pačiu parodo labai aiškų mūsų partnerių cinizmą“, – teigė buvusio premjero patarėjas.
Vis dėlto Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį ir į bendrą Vakarų vienybę karo Ukrainoje akivaizdoje – jo teigimu, tokios jos nebuvo bet kada anksčiau per visą trisdešimtmetį.
„Tai yra kažkoks stebuklas – jūs paminėjote Madridą. Neseniai mane priėmė Ispanijos kairieji, kurie kalbėjo kaip Lietuvos dešinieji, nes 80 proc. ispanų mąsto kaip mes jau šiuo metu. Tai – milžiniškas pokytis, taip tikrai nebuvo iki praeitų metų vasario 24-os. Putinas padarė eilinę strateginę klaidą, bandydamas mus suskaldyti. Mus visokeriopai suvienijo. Tik dabar mums reikia tą emociją, vienybę paversti labai konkrečiais sprendimais“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis teigė tikintis, kad pačios derybos dėl Ukrainos narystės ES galiausiai prasidės.
„O dėl NATO yra šiek tiek sudėtingesnis klausimas, nes kai kam gali tekti pripažinti, kad klydo, o tai yra labai sunku politikoje padaryti“, – sakė Ž. Pavilionis.
Raudoną liniją, anot jo, reikia užbrėžti būtent Rusijai, kuriai reikia aiškiai duoti suprasti, kad niekada daugiau istorijoje ji nesugebės to pakartoti.
„Dėl Madrido sprendimų įgyvendinimo, brigadų būvimo Baltijos šalyse, tai yra visapusiškas supratimas, tik čia mes jau prieiname prie fizikos. Ispanijoje pastebėjome liūdną dalyką: jie yra antri nuo galo pagal gynybos finansavimą – 1,1 proc. Tik Liuksemburgas finansuoja mažiau. Kolegoms labai švelniai pasakiau: taip nesigaus nei jums, nei mums, jūs patys esate puolami ir turite daugybę iššūkių“, – pasakojo parlamentaras.
Tad nuotaikos Vakaruose, kaip įvertino Ž. Pavilionis, yra geros, tik dabar reikia surasti sprendimus.
„Langas vienybei lyg ir atsidarė, bet kas bus 2024 metais, kai Amerikoje vyks rinkimai? Ar mums užteks tos strateginės kantrybės priimti sprendimus?“, – svarstė URK pirmininkas.
Jis teigė nemanantis, kad Lietuva perspaudė vokiečius dėl sąjungininkų brigados.
„Mes galime išvis nieko nespausti, nieko nereikalauti, nieko nenorėti ir, tiesą pasakius, niekas tada ir neatsiras – nei pas mus, nei Ukrainoje. Šiuo metu visi priima mūsų lyderystę formuojant sprendimus, jie žino, kad mes ne tik esame, bet ir buvome visus tuos dešimtmečius teisūs, tačiau turime suprasti, kad visi turime priimti tam tikrus praktinius dalykus – tiek Vokietija turi toliau didinti savo gynybos biudžetą, didinti brigadų skaičių, oro gynybos gebėjimą, tiek ir kanadiečiai, latviai, estai, britai. Visi mes turime didinti tą biudžetą“, – akcentavo Ž. Pavilionis.
A. Pikžirnis paaiškino, kodėl Vakarams dabar natūraliai tenka „vytis“ – senkančius amunicijos sandėlius pamėginti pildyti pasirašant naujus kontraktus.
„Kai kurių šalių vis dar vykęs mėtymasis – kiek čia finansuoti, kiek ilgai... Reikia suprasti ir karinės pramonės atstovus: mašina užsikuria ir ji turi turėti bent dešimties metų perspektyvą į priekį. Kai yra pasakoma, kad tikrai didinsime biudžetą, o po to bandoma nuo to atsitraukti, tai niekur tai neveda“, – pabrėžė buvusio premjero patarėjas.
Kalbėdamas apie Lietuvos poziciją dėl vokiečių brigados dislokavimo, A Pikžirnis negailėjo kritikos šalies institucijoms.
„Komunikavimas su Vokietija iš mūsų pusės neatrodė labai solidus. Parlamento atstovams neturiu jokių priekaištų, bet kai kalbame apie kariuomenės vieną žinutę, URM kitą žinutę, o KAM neaiškią poziciją ir sunkiai artikuliuojamą poziciją, ir galiausiai pradedame per spaudą diskutuoti, (…) tai yra nepriimtina ir nesolidu“, – įvertino laidos dalyvis.
Tad kalbant su partneriais, jo teigimu, diskusiją reikia tęsti, nepavargti.
„Bet tuo pačiu turint tokį emocinį pakilimą, kuris tęsiasi nuo praeitų metų vasario pabaigos, neišnaudoti ir negauti parašų ant popieriaus būtų didžiausia klaida, kokią galima padaryti. Reikia pripažinti, kad ne visose šalyse yra vienodai populiaru didinti išlaidas šiai sričiai, tuo pačiu mes irgi turime atlikti savo namų darbus“, – pabrėžė A. Pikžirnis.
Ž. Pavilionis taip pat teigė, kad Baltijos šalys ir kitos valstybės bendramintės dar turės pasistengti toliau bandant galutinai įtikinti visą Europą, kad laisvė nėra duotybė ir ją reikia ginti kiekvieną dieną.
„Rusija šiuo metu iš esmės verčia visą savo ekonomiką karine mašina“, – pastebėjo Seimo narys.
Vis dėlto nevieningumas Vakaruose – akivaizdus. Štai Turkija toliau blokuoja Švedijos narystę, o laikas iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje sparčiai senka. Laidoje buvo kalbama ir ar Ankara gali ratifikuoti aljanso plėtrą iki liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
„Reikia pripažinti, kad, žiūrint į Turkijos diplomatinio korpuso profesionalumą ir gebėjimą derėtis, turbūt daugelis valstybių galėtų to pavydėti. Tai nėra lengvas partneris, niekas nesako, kad tai yra lengvas partneris, bet kai atsiranda kalbėjimų apie Turkijos ir Vengrijos patraukimą iš NATO, į šoną... Na, baikime juokus. Taip gali kalbėti tik absoliučiai NATO formato nesuvokiantys žmonės“, – sakė A. Pikžirnis.
Šiuo klausimu, anot jo, visiems reikia daug dirbti, kad Turkija būtų galutinai įtikinta būtinybe priimti Suomiją ir Švediją į aljansą kartu, ir išklausyti pačią Ankarą.
„Nereikia nuvertinti ir žmogiškojo kontakto svarbos, ir darbo su Turkijos politikais. Natūralu, kad, išsakę reikalavimus, jie pasilieka tam tikros manevro laisvės, kur būtų galima sutarti ir susiderėti“, – kalbėjo laidos dalyvis.
„Be Turkijos prie stalo mes šios problemos tikrai neišspręsime“, – pabrėžė A. Pikžirnis.
Ž. Pavilionis kalbėjo, kad šioje temoje kyšo ir svetimos jėgos, kurios turi tikslą kiršinti.
„Mūsų tikslas vienyti. Lietuva, aš manau, yra labai unikalioje padėtyje: prisidėti prie tos vienybės. Turkija, kaip ir Švedija, buvo pirmosios, kurios atidarė Lietuvoje ambasadas. Švedija čia siuntė savo diplomatus dar prieš mums paskelbiant nepriklausomybę. Ir vieni, ir kiti yra mūsų draugai“, – akcentavo URK pirmininkas.
„Aš manau, kad Vilnius bus ta vieta, kur (kompromisai) bus surasti ir atšvęsime istorinį NATO sprendimą plėstis į 31 ir 32 valstybę, ir atversime duris 33 valstybei – Ukrainai“, – sakė Ž. Pavilionis.
