„Yra keli momentai, kuriuos reikia turėti galvoje. Pirmiausia, pradėkime nuo fundamentalaus dalyko: mes esame visai kitoje saugumo lygoje, negu yra Ukraina, Gruzija, Moldova ir kai kurios kitos šalys. Esame NATO.
Ilgametė NATO struktūrose dirbusi rimtos valstybės atstovė yra pasakiusi, kad „aš dirbu NATO 40 metų. Buvo nemažai Rusijos vadovų per tas keturias dekadas, ir nei vienas iš jų nepabandė testuoti 5-ojo straipsnio. Nes tai yra Rubikonas, kurio jie neperžengia“ . Tą labai svarbu suprasti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Seimo NSGK pirmininkas pabrėžė, kad NATO yra stipriausias pasaulyje gynybinis aljansas.
„Be to mes turime sąjungininkus valstybės viduje, kurie įsipareigoję mums ne tik formaliai pagal 5 straipsnį, bet ir realiai ginti. Yra NATO priešakinių pajėgų batalionas, vadovaujamas vokiečių, amerikiečių nuolat besirotuojantis batalionas, ir dabar sąjungininkai yra priimti, kur amerikiečių atvažiuoja vis daugiau, ir jų bus dar daugiau.
Mūsų užduotis – sukurti vadinamą atgrasymo ir gynybos architektūrą tokią, kad mūsų net testuoti nekiltų minčių. Mes to link ir judame“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Parlamentaras kalbėjo apie poreikį sukurti priešakinę gynybos liniją.
„Reikia planuoti ne tik pastiprinimą, bet jau čia būtų pajėgos, kurios galėtų rimtai kautis ir mesti iššūkį. To link judama, bet jau ir dabar yra, pirmiausia, NATO dėmuo. Tai yra visai kita saugumo lyga“, – kartojo L. Kasčiūnas.
Kažkas panašaus egzistavo Šaltojo karo metais.
Rusija jau dabar įklimpusi į problemas
Antras dalykas, į kurį atkreipė dėmesį Seimo NSGK pirmininkas, kad šiuo metu aplink Ukrainą ir joje sutelkta 70-80 proc. visų Rusijos pajėgų, pasiruošusių kariauti.
„Ir mes matome, kad jos ten turi problemų. Tai reiškia, kad kažkur dabar pradėti kokį nors veiksmą yra neįmanoma, nes jie turi problemų ten, kur jie planavo viską padaryti greitai. Kiekviena diena Ukrainos kovos su rusais, kur jie įklampinami, yra didžiulis smūgis visiems jų planams kažkada ateityje ką nors projektuoti kitomis kryptimis“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Trečias dalykas, pasak pašnekovo, – žvalgyba.
„Ką jau pamatėme per šiuos tris mėnesius, kad NATO žvalgyba yra stiprus dalykas. Jie nuolat skelbė, kad gali kažkas būti, bet ne visi tikėjome. Tai yra žmogiška ne visiems tikėti. Kad indikatoriai buvo, tai mes jau seniai signalizavome. Aš gal penkis kartus sakiau, ir mane vadino karo partijos atstovu. Bet mes žvalgybos duomenimis remiamės, o ne išgalvota istorija“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, visa tai yra išankstinio perspėjimo reikalas.
„Mielieji, būkite ramūs, mes žinosime. NATO per tą laiką sutelks pajėgas“, – ramino L. Kasčiūnas.
Akcentuoja valią priešintis
Dar vienas dalykas, kurį išskyrė Seimo NSGK pirmininkas, yra mūsų valia priešintis.
„Lietuviai – ne iš kelmo spirti. Mes su ukrainiečiais kažkada kartu partizaniniame kare kariavome, gynėmės nuo šito blogio imperijos. Tas DNR pas mus yra. Kuo daugiau turėsime valios priešintis (ne baimės, ne panikos), tai niekas čia ir nelįs“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, bus stiprinama Šaulių sąjunga, mūsų pačių kovinė galia, priimami sąjungininkai.
„Tik negalime atsipalaiduoti, reikia stiprinti savo tarptautinius ir nacionalinius raumenis. Bet šiai minutei, artimiausiu laikotarpiu, nėra net minčių apie tai. Gali būti visokių hibridinių provokacijų: migracija, kibernetika, kažkokia situacija, bet čia yra tokie dalykai, o ne pilno masto karinė operacija prieš Baltijos šalis. Nejuokaukite“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie pilietinę visuomenę, jis pabrėžė, kad mes daug ko mokomės iš Ukrainos.
„Valia priešintis yra esminis dalykas – būti pasiryžus ginti savo šeimą, savo namus, ir integruotis į organizacijas, kur būtų galima tarpusavyje koordinuotis. Pirmiausia, tai yra Šaulių sąjunga, kariai savanoriai. Žinau, kad Kovo 11-ąją bus didžiulė priesaika. To reikia – pilietinis patriotinis ugdymas mokyklose, šauliškos klasės. Jei kalbame apie visuomenės įsitraukimą, manau, kad šita kryptimi reikia judėti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Akcentuoja NATO vaidmenį
Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį feisbuke irgi išplatino žinutę, užtikrinančią, kad NATO sąjungininkai yra pasirengę apginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą nuo bet kokios grėsmės.
„ Baltijos šalių oro erdvės saugumą užtikrinantys NATO sąjungininkų naikintuvai patruliuoja danguje virš mūsų jau 18 metų, o šiuo metu, reaguojant į Rusijos pradėtą karą ir invaziją į Ukrainą, sąjungininkų oro pajėgų laikysena yra sustiprinta.
Šiuo metu iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose Lietuvos ir Baltijos šalių oro erdvę saugo Lenkijos ir Danijos naikintuvai F-16 bei JAV penktos kartos naikintuvai F-35. Šiauliuose taip pat yra dislokuoti Jungtinės Karalystės sraigtasparniai CH-47 bei AH-64.
NATO saugo viso Aljanso dangų – šiuo metu sąjungininkai nuolatinėje parengtyje turi apie 130 karinių orlaivių. NATO palaikys padidinto budrumo būseną tiek laiko, kiek reikės – tuo siekiama atgrasyti, o prireikus, ir ginti nuo bet kokios grėsmės, iškilusios Aljanso teritorijai ir gyventojams“, – rašoma KAM žinutėje.
Lietuvos kariumenė pabrėžė, kad prie Lietuvos valstybės sienų nefiksuojama jokių neįprastų Rusijos/Baltarusijos dalinių veiksmų ar neįprasto pajėgų buvimo.
Ką daryti, ir ko nedaryti?
Lietuvos kariuomenė taip pat feisbuke pasidalino patarimais, ką daryti šiuo metu:
„1. Susitarkime pradžioje su savo savijauta. Visi dabar jaučiamės panašiai: nieko nesinori, visos mintys – viena kryptimi, darbai krenta iš rankų. Tačiau dabar reikia maksimaliai pamėginti susigrąžinti ramybę. Kaip tai padaryti? Karo psichologų siūlymas, kuriam pilnai antriname: ramiai ir neskubėdami padarykime tai, ką padarę jausimės ramesni. Kiekvienas jaučiame, kas tai. Jei jausimės ramesni, nusipirkę maisto trims paroms – nusipirkime jo. Negendantys produktai, kaloringi produktai, riešutai, saldumynai – prašom. Du kanistrai dyzelinio kuro – kodėl gi ne, vis tiek nuolat vartojame. Jei jausimės ramesni įsigiję ginklą savigynai – kreipkimės į artimiausią Policijos licencijavimo skyrių ir susitvarkykime leidimą. Ramybė – vienas baisiausių ginklų, pavojingiausias priešininkas yra tas, kuris yra ramus ir nesiblaško. Ramybė taip pat leidžia susikaupti ir įgyvendinti antrąjį, svarbiausiąjį, patarimą – dirbti savo darbą.
2. Dirbkime savo darbą, kuo geriau, kuo efektyviau. Jei esate autoservisas – „padarykite“ daugiau automobilių per dieną, nei įprastai. Jei esate veterinarijos gydykla – priimkite daugiau gyvūnų, nei įprastai priimate. Ūkininkai, geras oras – važiuokite į laukus. Dirbdami spręsime vieni kitų rūpesčius, o greičiau žmonėms išsisprendžia eiliniai buitiniai rūpesčiai – greičiau jie dėmesį gali nukreipti kitur. Veikianti valstybė – labai sunkiai pažeidžiama. Veikiantys verslai ir šalies funkcijos sudaro sąlygas efektyviai veikti ir šalies saugumą bei gynybą užtikrinančioms institucijoms.
Ko nedaryti:
1. Nedalinkime patarimų institucijoms, kaip jos turėtų daryti savo darbą. Dar labai smarkiai su tuo nesusiduriame, bet jau po truputį matyti požymių. Neklauskite karių, ar jau pakėlėme sraigtasparnius, ar užminavome kelius ir panašiai – mes trisdešimt paskutinių metų non-stop treniravomės atlikti valstybės ginkluotą gynybą. Pakeliame visas pajėgas, kurias reikia pakelti ir darome kitus veiksmus, kurie palaiko mūsų budrumą ir parengtį. Vien šiuo metu Lietuvoje manevruoja tūkstančiai karių.
2. Atidžiai pergalvoti, jei nutarėte šast ir įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir panašiai. Jei pirmas kartas, kada apie tai pagalvojote, buvo 2022 m. vasario 24-oji (Rusijos agresijos Ukrainoje diena), palaukite ir užleiskite eilę tiems, kas jau seniai galvojo ir ši diena tebuvo lūžio taškas. Vietų skaičius nėra begalinis, kai kurios rinktinės jau braška per siūles. Šituo galima ir pasidžiaugti, bet žiūrėti reikia blaiviai ir įsivertinti, ar nesame „emocinis karys“.
Apibendrinant – dabar kviečiame susigrąžinti bent sąlyginę ramybę taip, kaip šeštasis jausmas sako tą padaryti. Ramybė nėra tikslas, bet svarbi priemonė gerai dirbti savo darbą.
O tada – svarbiausioji dalis: didvyris nebūtinai yra karys. Didvyris yra kiekvienas žmogus, kuris gerai atlieka savo darbą nepaisydamas aplinkybių. Net Kijeve šiandien daugybė žmonių eina ir dirba savo darbą. Juos irgi vadina didvyriais.“.
