„Matėte, neseniai buvo mūsų kolūkio pirmininkas vidury ratelio. Atsakinėdamas į kolūkiečių klausimus kai kurios retorikos jis nenaudojo, matyt taip yra suderinta, aptarta, reikia atrodyti šiek tiek normaliau. Galbūt kad ten, kad stiprėtų tie Putin-Versteher'iai, kurie stumia sankcijų atšaukimą. Tokia sąveika yra“, - pristatydamas knygą „Ukrainos Golgota“ sakė V. Landsbergis.

Putin-Versteher vokiškai vadinami žmonės, kurie supranta V. Putiną.

„Banditas šiek tiek pasikeitė, nebėra tokio primityviai agresyvaus sakymo: fašistai, banderovcai, perversmas, jie perversmo keliu atėjo į valdžią, nors ukrainiečiai jau keletą kartų turėjo demokratinius rinkimus, ko Rusijoje labai seniai nebuvo“, - kalbėjo politikas.

Pripažino SSRS agresiją Rytų Europai, bet įkando JAV

Daugiau nei tris valandas tiesioginiame televizijos eteryje atsakinėdamas į Rusijos gyventojų klausimus V. Putinas ketvirtadienį nustebino nevartodamas karingos retorikos. Pavyzdžiui, Tatjanos iš Gukovo paklaustas, ar bus visaapimantis karas, V. Putinas ramino moterį: „Ne, manau, kad tai būtų neįmanoma, gyvenkite ramiai“.

V. Putinas Josifo Stalino režimą pavadino „bjaurios prigimties“, bet nesutiko dėti lygybės ženklo tarp nacizmo ir stalinizmo. Tačiau karą Ukrainoje sukėlusios valstybės vadovas pripažino, kad Sovietų Sąjunga jėga primetė valdymo formas Rytų Europos valstybėms. Tiesa, čia V. Putinas nepraleido progos įkąsti Jungtinėms Valstijoms, kurias apkaltino būtent taip elgiantis šiuo metu.

Dar vienas nustebinęs dalykas – kad vardindamas Rusijos priešus V. Putinas paminėjo tarptautinį terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą, tačiau nepaminėjo fašistų, Vakarų agentų ir kitų panašių dalykų, kas jam paprastai būdinga.

Be kita ko, paklaustas apie Maskvoje nušautą opozicionierių Borisą Nemcovą V. Putinas santykius su juo pavadino „gana gerais tuo laikotarpiu, kai jie kalbėjosi“.

Laikysena dar klastingesnė

„Dabar agresoriaus laikysena dar klastingesnė – tai totalinio melo sistema, metama prieš demokratinį pasaulį, kuris kažkodėl priima. Išgirsta naujus melus ir patiki: „O, šiandien pasakė tai“. Lyg nesuprastų, kad tai jokios reikšmės neturi. Ką šiandien pasakė? Truputį kitaip negu užvakar. Poryt dar kitaip pasakys. Tai tik žodiniai žaidimai, kad nebūtų mąstoma apie veiksmus“, - sakė V. Landsbergis.

Politikas priminė, kad V. Putinas paprastai užsiima gąsdinimais: „Ypač išgąsdino Vokietijos vadovę, kai pradėjo mosuoti branduoline bomba. Niekur nepasidėsi. Jie turi tą bombą. Jeigu nebijo patys nuo jos žūti, tai jų nesustabdysi. Klausimas tik yra, ar V. Putino mafija norės žūti? Jiems reikia naudotis savo milijardais, jie prisikrovę Vakaruose pinigų, aprūpinę vaikus ir vaikų vaikus kartų kartoms į priekį“.

Vytautas Landsbergis

V. Landsbergis mano, kad Kremliui iš Vakarų turi būti aiškiai pasakyta: jeigu kur nors, nebūtinai svarbioje vietoje, nukris „jūsų bombelė, gali netyčia kita bombelė nukristi į Sevastopolį“. Pasak politiko, V. Putino pusei reikia aiškiai parodyti, kad juokai baigėsi.

„Iš tiesų juokai turėjo baigtis, kai buvo numuštas keleivinis lėktuvas. Bet neužteko orientacijos, ryžto. Galėjo atskristi NATO eskadrilės, apjuosti visą tą vietą normaliam tyrimui, kad visokie banditėliai nė iš tolo neprieitų. Jeigu V. Putinas gąsdintų, kad ten gali kas nors paaštrėtų, jam būtų galima pasakyti: „Tu jau padarei, kad paaštrėtų, o dabar patylėk“. Bet ta proga buvo praleista“, - apgailestavimo neslėpė V. Landsbergis, pridurdamas, kad dabar Nyderlandams bus „amžinai neaišku“, kas numušė orlaivį, nors tai akivaizdu.

Nuosaikus V. Putinas dar pavojingesnis

Rusų apžvalgininkas Ilja Milšteinas žiniasklaidoje komentuodamas V. Putino retoriką tiesioginės transliacijos metu atkreipė dėmesį, kad taikiu šeimas gelbėjančiu ir stalinizmą smerkiančiu žmogumi apsimetantis V. Putinas iš tiesų yra kur kas pavojingesnis nei paprastai. Jo teigimu, šį pokytį veikiausiai stebėsime iki gegužės 9-osios, kai rusai tradiciškai švenčia pergalę Antrajame pasauliniame kare. Kas bus po to – nežinia.

„Jeigu kalbėtume labai rimtai, Rusijos prezidentas V. Putinas – apsimetantis taikiu, šeimas gelbėjančiu, stalinizmą smerkiančiu vadovu ir pasakojantis apie „pakankamai gerus santykius“ su nužudytuoju šalies opozicijos veikėju B. Nemcovu – yra žymiai pavojingesnis nei tikrasis V. Putinas. Jis tarsi su visais sutinka ir visus supranta, tačiau ką tai reiškia, lieka neaišku, grani.ru rašė I. Milšteinas.

„Optimistas sakytų, kad per tas dešimt dienų, kai buvo mįslingai dingęs iš visuomenės akiračio, jam tiesiog išplovė smegenis. Realistas prisimintų, kad iki pat Sočio žiemos olimpinių žaidynių pabaigos Vladimiras Vladimirovičius taip pat ilgai stengėsi neparodyti savo tikrojo veido, praktiškai nieko nekalbėjo apie įvykius Ukrainoje, ir kas tada galėjo pagalvoti, kad jau visai greitai mes stebėsime klasikinį anšliuso pavyzdį? Kaip ir karą Donbase ir naują Šaltąjį karą, kurio perspektyvos – itin liūdnos“, - rašė apžvalgininkas.

Po gegužės 9-osios atsinaujins karas

I. Milšteino teigimu, Rusijos prezidentas turi naują ribą – Pergalės dienai skirtą paradą, nes tai šventė, kurios reikia sulaukti nekeliant didesnių skandalų.

„Juk štai ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas mąsto, ką palikęs Maskvoje. Trumpiau tariant, panašu, kad iki gegužės 9 dienos Vladimiras Vladimirovičius daro pauzę, geranoriškai mus visus išleidžia atostogų ir klusniai atsako net į pačius sukčiausius klausimus“, - svarstė analitikas.

Jo manymu, kas bus atšventus 70-ąsias pergalės metines, galima tik spėlioti.

Tuo metu diskusijoje su V. Landsbergiu dalyvavęs Jonas Ohmanas, kuris sukūrė paramos Ukrainai organizaciją „Blue/Yellow“ pasakojo, kad Ukrainoje niekas neabejoja, jog po gegužės 9-osios šioje šalyje atsinaujins kariniai veiksmai, o vasara bus kruvina.

„Šiuo metu separatistų pusė išminuoja savo pozicijas. Tai yra puolimo ženklas. Niekas nežino, ar bus susilaikyta iki gegužės 9-osios, kad būtų galima gražiai atšvęsti. O po to, kad puolimas bus, iš esmės niekas neabejoja, tam yra pasiruošta. Bus labai kruvina vasara“, - sakė J. Ohmanas.

Jonas Ohmanas

Bando skaldyti Europą ir JAV

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala taip pat sakė manantis, kad po gegužės 9-osios gali atsinaujinti kariniai veiksmai. Kaip pagrindinę priežastį jis paminėjo Ukrainos poziciją nepriimti decentralizaciją separatistiniams regionams įtvirtinančių teisės aktų tol, kol šalies Rytuose nebus įtvirtintas suverenitetas.

„Tokia Ukrainos pozicija Rusiją šiek tiek įstūmė į kampą, tai dabar klausimas paprastas, ar tos dabartinės okupuotos teritorijos Kremliui pakanka, kad pasijustų kontroliuojantis procesus ir stabdytų pastangas integruotis į Europos Sąjungą ar net NATO ilgainiui? Dabar situacija yra šiek tiek įšaldyta, įvykiai nebesiklosto pagal Rusijos scenarijų, bet, tikėtina, kad po gegužės 9-osios, tai yra po pergalės dienos minėjimo Ukrainoje, gali prasidėti nauji kariniai veiksmai“, - sakė L. Kojala.

Politologas neatmetė galimybės, kad Rusija gali pasirinkti ir kitą variantą – nustekenti Ukrainą taip, kad ji palūžtų iš vidaus. „Tai ilgainiui paskatintų Rusijos įtakos įsitvirtinimą“, - teigia L. Kojala.

Linas Kojala

Komentuodamas V. Putino teiginius apie stalinizmą politologas pabrėžė kontekstą: o kontekstas toks, kad V. Putinas tuo pačiu sakiniu apkaltino JAV imperializmu.

„V. Putinas bando demonstruoti skirtį tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, - teigia L. Kojala.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas teigia manantis, kad Kremlius iš naujo žaidžia tą patį žaidimą: demonstruoja, kad Donbase esą laikomasi paliaubų ir kad jau galima grįžti prie įprastų reikalų.

„Eskaluoti situacijos nėra dėl ko, nes vis griežčiau į Rusijos veiksmus žiūri net europiečiai, įskaitant ir vokiečius. Sankcijos, ekonominė situacija Rusijoje davė tam tikrą poveikį. Reali situacija neturėtų patikti nei V. Putinui, nei jo aplinkai. Visa tai, matyt, skatina jį šiek tiek švelninti retoriką“, - sakė T. Janeliūnas.