Aktyvumas augo
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateiktais duomenimis, šių metų savivaldybių tarybų rinkimuose galėjo dalyvauti 2 385 262 rinkėjai. Dalyvavo rinkėjų: merų rinkimuose 1 167 504 (48,91 proc.), tarybos narių rinkimuose 1 167 481 (48,91 proc.).
Išankstinio balsavimo metu savo balsą atidavė 9,41 proc. rinkėjų. Palyginimui, 2020 m. Seimo rinkimų metu išankstiniame balsavime dalyvavo 11,64 proc. rinkėjų, 2019 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose – 6,25 proc. rinkėjų, o 2019 m. prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose – 10,74 proc. rinkėjų.
Bendras rinkiminis aktyvumas 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, VRK duomenimis, siekė 48,97 procento.
O lyginant su 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimais, rinkėjų aktyvumas išaugo 1,07 proc., tačiau neperžengia 50 proc. ribos. Tačiau savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose savo balsą atidavė daugiau žmonių nei 2020 m. Seimo rinkimų I ture, tuomet rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
VRK pateikiamais duomenimis, mažiausias rinkėjų aktyvumas buvo Panevėžio rajono savivaldybėje – 38,17 proc., Šiaulių rajone – 40,53 proc., Klaipėdos mieste – 40,65 proc.
O didžiausias rinkėjų aktyvumas užfiksuotas Birštono savivaldybėje – 65,65 proc., Pagėgių savivaldybėje – 64,56 proc., Lazdijų rajone – 59,9 proc.
Žvelgiant į kitas ES valstybes, rinkėjų aktyvumas Lietuvoje atrodo vidutiniškai – balsavome aktyviau nei dalis Rytų ir Pietų Europos regiono valstybių, tačiau vis dar atsiliekame nuo kaimyninių Estijos (54,7 proc.), Lenkijos (54,9 proc.).
Taip pat daug aktyviau savivaldos rinkimuose balsuoja Skandinavijos šalys – Suomija (55,1 proc.), Danija (67,2 proc.) ir Švedija (80,5 proc.).
Rinkimų rezultatai
Pirmajame rinkimų ture buvo išrinkti 26 merai. Merai išrinkti šiose savivaldybėse: Akmenės r., Alytaus m., Birštono m., Druskininkų m., Jonavos r., Joniškio r., Kauno m., Kauno r., Kazlų Rūdos r., Kretingos r., Marijampolės r., Molėtų r., Neringos m., Pakruojo r., Palangos m., Panevėžio m., Plungės r., Prienų r., Rietavo r., Rokiškio r., Šalčininkų r., Šiaulių m., Širvintų r., Švenčionių r., Tauragės r. ir Vilkaviškio r.;
34 savivaldybėse kovo 19 d. įvyks antrasis merų rinkimų turas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatai pirmajame ture laimėjo 10 mero postų.
Visuomeninių komitetų atstovai pirmajame ture laimėjo 7 merų postus. Liberalų sąjūdžio kandidatai laimėjo 4 merų postus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai pirmajame ture laimėjo 2 merų postus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), „Laisvės ir teisingumo“ kandidatai – po 1 mero postą.
Į antrąjį turą pateko 14 LSDP atstovų, 11 TS-LKD atstovų, 10 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų.
VRK duomenimis, suskaičiavus 1926 iš 1927 apylinkių balsus, LSDP surinko 17,46 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. TS-LKD – 16,21 proc. balsų.
Visi savivaldybėse išsikėlę rinkimų komitetai bendrai gavo 13,86 proc. balsų.
Ketvirtoje vietoje LVŽS – 9,21 proc. balsų. Toliau – Liberalų sąjūdis (6,95 proc. balsų), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (6,63 proc. balsų), LLRA-KŠS (5,34 proc. balsų), Laisvė ir teisingumas (5,21 proc. balsų), Darbo partija (3,67 proc. balsų), Laisvės partija (3,56 proc. balsų), Lietuvos regionų partija (2,47 proc. balsų).
Kitos partijos surinko tarp 0,06 proc. ir 1,66 proc. balsų.
2019 m. savivaldos rinkimuose daugiausia rinkėjų balsų sulaukė rinkimų komitetai (26,76 proc.), TS-LKD (16,05 proc.), LSDP (13,24 proc.), LVŽS (11,16 proc.), LS (5,9 proc.), DP (5,09 proc.).
Galima pastebėti, kad bendrai rinkimų komitetai sulaukė mažesnio rinkėjų palaikymo visos šalies mastu (–12,9 proc.).
Palaikymas LSDP išaugo 4,22 proc., TS-LKD palaikymas išliko panašus (pokytis 0,16 proc.), LVŽS palaikymas smuko 1,95 proc., LS sulaukė 1,05 proc. didesnio palaikymo, o DP palaikymas smuko 1,42 proc.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius taip pat pastebi, kad visi rinkimuose į savivaldybės tarybą dalyvavę sąrašai bent po vieną mandatą iškovojo 14 savivaldybių (Alytaus r., Birštono m., Biržų r., Kalvarijos r., Kazlų Rūdos r., Neringos m., Panevėžio r., Pasvalio r., Radviliškio r., Rietavo r., Šalčininkų r., Šiaulių r., Širvintų r. ir Telšių r.).
Mažiausiai rinkimuose dalyvavusių sąrašų atstovų išrinkta į Kauno miesto savivaldybę (4 iš 12), Vilniaus miesto savivaldybę (6 iš 15) ir Vilniaus rajono savivaldybę (3 iš 7).
Merų perrenkamumas
Po pirmojo rinkimų turo daugelis pastebėjo, jog visi 26 pirmajame ture išrinkti merai buvo perrinkti antrai arba trečiai kadencijai.
Kaip jau buvo minėta, pirmajame rinkimų ture buvo išrinkti 26 merai. Merai išrinkti šiose savivaldybėse: Akmenės r., Alytaus m., Birštono m., Druskininkų m., Jonavos r., Joniškio r., Kauno m., Kauno r., Kazlų Rūdos r., Kretingos r., Marijampolės r., Molėtų r., Neringos m., Pakruojo r., Palangos m., Panevėžio m., Plungės r., Prienų r., Rietavo r., Rokiškio r., Šalčininkų r., Šiaulių m., Širvintų r., Švenčionių r., Tauragės r. ir Vilkaviškio r..
Tiesiogiai merai renkami nuo 2015 metų. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius pateikė visų savivaldybių merų lentelę nuo 2015 metų.
Taigi, Akmenės rajone LSDP atstovas Vitalijus Mitrofanovas pirmajame ture sekmadienį iškovojo jau trečią mero kadenciją.
Alytaus mieste LSDP atstovas Nerijus Cesiulis išrinktas antrai kadencijai.
Alytaus rajone TS-LKD kandidatas Algirdas Vrubliauskas gali iškovoti trečią kadenciją mero poste – pateko į antrąjį rinkimų turą. Jis kovos prieš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovę Rasą Vitkauskienę.
Birštono mieste LSDP atstovė Nijolė Dirginčienė pirmajame ture iškovojo trečią tiesiogiai renkamos merės kadenciją.
Druskininkų mieste buvęs LSDP atstovas, dabar visuomeninio komiteto atstovas Ričardas Malinauskas iškovojo trečią kadenciją mero poste.
Ignalinos rajone LSDP atstovas Justas Rasikas gali iškovoti antrą kadenciją mero poste, jis pateko į antrąjį rinkimų turą. Kovos prieš LVŽS atstovą Laimutį Ragaišį.
Jonavos rajone LSDP atstovas Mindaugas Sinkevičius pirmajame ture iškovojo jau trečią kadenciją tiesiogiai renkamo mero poste.
Joniškio rajone Liberalų sąjūdžio atstovas Vitalijus Gailius pirmajame ture iškovojo antrą mero kadenciją.
Jurbarko rajone trečią kadenciją gali iškovoti save išsikėlęs ir į antrąjį rinkimų turą patekęs Skirmantas Mockevičius. Jis kovos prieš TS-LKD atstovą Daivarą Rybakovą.
Kaišiadorių rajone TS-LKD atstovas Vytenis Tomkus gali iškovoti trečią mero kadenciją, nes pateko į antrąjį rinkimų turą. Antrajame ture jis kovos prieš Liberalų sąjūdžio kandidatą Šarūną Čėsną.
Kauno mieste rinkimų komiteto atstovas Visvaldas Matijošaitis pirmajame rinkimų ture iškovojo trečią kadenciją mero poste.
Kauno rajone LSDP atstovas Varelijus Makūnas laimėjo jau trečią tiesiogiai renkamo mero kadenciją.
Kazlų Rūdoje pirmajame rinkimų ture antrąją kadenciją iškovojo visuomeninio komiteto atstovas Mantas Varaška.
Kelmės rajone save išsikėlęs Ildefonsas Petkevičius gali laimėti antrąją kadenciją, jis pateko į antrąjį rinkimų turą. Jame jis susirungs su LSDP atstovu Stasiu Jokubausku.
Kėdainių rajone LSDP atstovas Valentinas Tamulis gali iškovoti antrą kadenciją mero poste. Jis pateko į antrąjį turą ir jame susirungs su Darbo partijos atstovu Viktoru Fiodorovu.
Klaipėdos rajone LVŽS atstovas Bronius Markauskas kovos dėl antros kadencijos mero poste. Jam teks susirungti su Liberalų sąjūdžio atstovu Justu Ruškiu.
Kretingos rajone politinio komiteto atstovas Antanas Kalnius antrą mero kadenciją iškovojo dar pirmajame rinkimų ture.
Kupiškio rajone TS-LKD atstovas Dainius Bardauskas antrajame rinkimų ture kovos dėl trečios tiesiogiai renkamo mero kadencijos. Jo priešininkas antrajame ture – LVŽS atstovas Vidmantas Paliulis.
Lazdijų rajone dėl antrosios kadencijos antrajame rinkimų ture kovos du buvę merai: Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Ausma Miškinienė ir Krikščionių sąjungos atstovas Artūras Margelis.
Marijampolėje LSDP atstovas Povilas Isoda iškovojo antrąją kadenciją mero poste dar pirmojo rinkimų turo metu.
Molėtų rajone TS-LKD atstovas Saulius Jauneika pirmajame ture iškovojo antrą kadenciją mero poste.
Neringoje Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Darius Jasaitis pirmajame ture iškovojo trečią kadenciją.
Pagėgiuose Liberalų sąjūdžio atstovas Vaidas Bendaravičius kovos dėl antros kadencijos antrajame rinkimų ture. Jame jis kovos su Regionų partijos atstovu Kęstu Komskiu.
Pakruojo rajone LSDP atstovas Saulius Margis pirmajame ture iškovojo antrą kadenciją.
Palangoje TS-LKD atstovas Šarūnas Vaitkus pirmajame rinkimų ture iškovojo jau trečią kadenciją mero poste.
Panevėžio mieste rinkiminio komiteto atstovas Rytis Mykolas Račkauskas pirmajame ture iškovojo trečią kadenciją.
Pasvalio rajone TS-LKD atstovas Gintautas Gegužinskas antrajame rinkimų ture dėl trečios kadencijos mero poste kovos su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstove Neringa Trinskiene.
Plungės rajone Liberalų sąjūdžio atstovas Audrius Klišonis pirmajame rinkimų ture iškovojo trečią tiesiogiai renkamo mero kadenciją.
Prienų rajone LSDP atstovas Alvydas Vaicekauskas pirmajame rinkimų ture iškovojo trečią kadenciją.
Raseinių rajone TS-LKD atstovas Andrius Bautronis antrajame ture kovos dėl antros kadencijos. Jis antrajame ture kovos su LVŽS atstovu, Seimo nario Arvydu Nekrošiumi.
Rietave Liberalų sąjūdžio atstovas Antanas Černeckis pirmajame rinkimų ture iškovojo trečią kadenciją mero poste.
Rokiškio rajone LSDP atstovas Ramūnas Godeliauskas iškovojo antrą kadenciją mero poste pirmajame rinkimų ture.
Šakių rajone TS-LKD kandidatas Edgaras Pilypaitis antrajame ture kovos dėl trečios kadencijos mero poste. Jis kovos su LVŽS atstovu Raimondu Januševičiumi.
Šalčininkų rajone LLRA-KŠS atstovas Zdislavas Palevičius pirmajame ture iškovojo trečią kadenciją mero poste.
Šiaulių mieste politinio komiteto atstovas Artūras Visockas iškovojo trečią mero kadenciją pirmajame ture.
Šilutės rajone Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Laurinaitis antrajame rinkimų ture kovos jau dėl trečios tiesiogiai renkamo mero kadencijos.
Širvintų rajone Regionų partijos atstovė Živilė Pinskuvienė pirmajame ture iškovojo jau trečią kadenciją merės poste.
Švenčionių rajone partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Rimantas Klipčius pirmajame ture iškovojo trečią kadenciją mero poste.
Tauragės rajone Liberalų sąjūdžio atstovas Dovydas Kaminskas pirmajame ture iškovojo antrą kadenciją mero poste.
Varėnos rajone politinio komiteto atstovas Algis Kašėta antrajame rinkimų ture kovos dėl jau trečios kadencijos mero poste. Jo varžovas antrajame ture – LSDP atstovas Paulius Saulevičius.
Vilkaviškio rajone LSDP atstovas Algirdas Neiberka pirmajame rinkimų ture iškovojo trečią tiesiogiai renkamo mero kadenciją.
Visagine LVŽS atstovas Erlandas Galaguz antrajame ture dėl antros kandencijos kovos prieš partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovę Dalią Štraupaitę.
Na, o Zarasų rajone LSDP atstovas Nikolajus Gusevas antrajame ture kovos dėl antros kadencijos su Liberalų sąjūdžio atstove Nijole Guobiene.
Seimo narių pasirodymas rinkimuose
2023 m. rinkimuose į merus kandidatavo 26 Seimo nariai, arba 18,4 proc., visų Seimo narių. Kandidatavo 6 TS-LKD frakcijos nariai, 6 LVŽS frakcijos nariai, 4 Darbo partijos frakcijos nariai, 4 Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai, 2 Laisvės partijos frakcijos nariai, 2 Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai ir po 1 LSDP ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narį.
Nė vienas Seimo narys pirmajame ture nebuvo išrinktas meru. Penki parlamentarai (Jonas Gudauskas, TS-LKD; Silva Lengvinienė, Laisvės partija; Arvydas Nekrošius, LVŽS; Audrius Petrošius, TS-LKD ir Viktoras Fiodorovas, Darbo partija) pateko į antrąjį turą.
Palyginimui, 2019 m. rinkimuose į merus kandidatavo 14 Seimo narių, arba 10 proc., nuo bendro Seimo narių skaičiaus.
10 parlamentarų buvo išrinkti į savivaldybių tarybas. Kai kurie iš jų buvo išrinkti vienmandatėje rinkimų apygardoje, todėl atsisakius mandato ir pradėjus dirbti taryboje arba mero poste bus rengiami nauji rinkimai.
Taigi, į Telšių rajono tarybą pateko vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Darbo partijos atstovas Seime Valentinas Bukauskas.
Kėdainių rajone į tarybą ir antrąjį rinkimų turą dėl mero posto pateko Darbo partijos atstovas Viktoras Fiodorovas, jis nėra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Į Marijampolės savivaldybės tarybą buvo išrinkta Darbo partijos atstovė Seime Vaida Giraitytė-Juškevičienė. Ji į Seimą nėra išrinkta vienmandatėje apygardoje.
Šilalės rajone TS-LKD atstovas Seime Jonas Gudauskas pateko į antrąjį rinkimų turą ir buvo išrinktas į savivaldybės tarybą. Šis politikas į Seime nebuvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Panevėžio mieste į tarybą pateko LVŽS atstovas Deividas Labanavičius. Jis į Seimą buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Elektrėnuose Laisvės partijos atstovė Silva Lengvinienė pateko į antrąjį rinkimų dėl mero posto turą. Ji į Seimą buvo išrinkta vienmandatėje apygardoje.
Raseinių rajone LVŽS atstovas Seime Arvydas Nekrošius pateko ir į tarybą, ir dar kovos antrajame rinkimų ture dėl mero posto. Jis į Seime buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Klaipėdos mieste TS-LKD atstovas Audrius Petrošius pateko į antrąjį rinkimų turą dėl mero posto. Jis į Seimą buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Kauno rajone Liberalų sąjūdžio atstovas Viktoras Pranckietis buvo išrinktas į tarybą. Jis į Seimą buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Ukmergės rajone LVŽS atstovas Seime Juozas Varžgalys pateko į savivaldybės tarybą. Jis į Seimą buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Kauno mieste LVŽS atstovas Aurelijus Veryga pateko į savivaldybės tarybą. Jis į Seime nebuvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Klaipėdos mieste Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis pateko į tarybą. Jis buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Delfi primena, kad antrasis merų rinkimų turas vyks kovo 19 dieną.
