aA
Pastaruoju metu kilus diskusijoms dėl vaikų vardų rašymo asmens dokumentuose, Teisingumo ministerija inicijuoja viešą diskusiją dėl vardų rašybos.
Išsakykite nuomonę: ar Lietuvoje registruojamiems vardams galėtų būti netaikomos lietuvių kalbos taisyklės
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvoje nėra įstatymo, reguliuojančio vardų suteikimą ir rašymą. Civilinės metrikacijos įstaigos, priimdamos tėvų prašymus dėl vardų vaikams suteikimo, vadovaujasi Civiliniu kodeksu, įstatymais, reglamentuojančiais lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, teisingumo ministro patvirtintomis taisyklėmis.

Kaip rašoma Teisingumo ministerijos pranešime žiniasklaidai, kartais vardo suteikimas tampa sudėtinga procedūra, kuomet turi būti įvertinta pusiausvyra tarp žmogaus teisės pasirinkti vardą, kuris yra asmens identiteto dalis, ir kitos konstitucinės vertybės – valstybinės kalbos. Lietuvoje vardų daryba ir rašymas turi atitikti lietuvių kalbos taisykles, todėl tokie vardai kaip Amelia, Jesica, Teo paprastai neregistruojami. Tiesa, šių vardų Gyventojų registre jau yra, nes būtent tokie vardai buvo suteikti užsienyje.

Ginčus tarp asmenų ir civilinės metrikacijos institucijų, atsisakiusių suteikti pageidaujamą vardą, nagrinėja nacionaliniai teismai, šios bylos pasiekia netgi Europos Žmogaus Teisių Teismą ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Tokių problemų kartais kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, suomių pora kreipėsi į EŽTT, kad Suomijos institucijos atsisakė vaikui suteikti vardą Axl. Teismas šioje byloje nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

Todėl Teisingumo ministerija pradeda diskusiją su visuomene, civilinės metrikacijos įstaigomis, Valstybinės lietuvių kalbos komisija ir teisėjų bendruomenės atstovais, siekdama aptarti vardų rašybą ir dėl jos taisyklių kylančias problemas.

Pirmiausia siekiama išgirsti visuomenės nuomonę. Todėl keliami klausimai pirmajai diskusijai. Ar Lietuvoje registruojamiems vardams galėtų būti netaikomos lietuvių kalbos taisyklės? Pavyzdžiui, vardas Sofia būtų rašomas be „J“, Gabrielle su dviguba „L“, vardas Anna būtų rašomas su dviguba „N“, ir t. t.

Taip pat klausiama, ar jeigu būtų numatyta galimybė Lietuvoje vardus registruoti nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių, ar žmonėms būtų priimtina, kad vardų rašyba skirtųsi nuo tarimo? Pavyzdžiui, vardas Nikolė būtų rašomas „Nicole“, vardas Džonas būtų rašomas kaip „Johnas“, vardas Šarlotė būtų rašomas kaip „Charlote“.

Naujienų portale DELFI galite išsakyti savo nuomonę dėl šių dviejų klausimų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.6842

Top naujienos

Vis daugiau paauglių randa itin pavojingą nusiraminimo būdą: nejučiomis panyra į priklausomybę, pastūmėja ir patys tėvai (4)

Naujausio ESPAD tyrimo duomenimis, penktadalis Lietuvos paauglių yra vartoję centrinę nervų...

Ekspertai stebisi: Rusijoje sklinda kalbos visai ne apie Putino išreklamuotą „Sputnik“ (279)

Rusiška vakcina nuo COVID-19 „ Sputnik V “ buvo įregistruota dar neprasidėjus pagrindiniams...

Gydytojos įvardijo didžiausias burokėlių paslaptis: štai ką galėtų reikšti pasikeitusi šlapimo spalva (2)

Ryškiai raudonos spalvos ir itin saldaus skonio burokėliai yra viena vertingiausių daržovių, kuri...

Užkalnis šlovina sumuštinius: viskas, kas su kiaušiniais, man tinka (34)

Žinoma, ne taip viskas paprasta, nors esu sakęs praeityje, kad jei nori iš manęs gauti gerą...

Vieną iš labiausiai nukraujavusių sektorių pamilęs klaipėdietis: jei ne karantinas, nežinia, kada būtume tai padarę (4)

Karantinas sudrebino visą pramogų ir paslaugų sektorių. Daugelis verslų ir idėjų ėmė...

Pandemija nesutrukdė: iš didmiesčio persikėlė į Kėdainius ir įgyvendino savo svajonę (41)

Urtė Pučinskaitė ir Edgaras Pšenaška prieš trejus metus iš Kauno persikėlė gyventi į...

Lietuvos policija patruliuos internete: ką reiškia priemonė „bus efektyvi ir visais kitais klausimais“ (1060)

Virtualus patrulis – nauja Lietuvos policijos priemonė, kuria jau netrukus bus siekiama užkardyti...

Nekalti požymiai gali išduoti apie apsigyvenusią bakteriją: tai yra stiprus skrandžio vėžio rizikos veiksnys (18)

Skrandžio skausmas, pykinimas, apetito stoka, pilvo pūtimas – vieni iš ženklų, kad skrandyje...

Iš JAV atvykęs vyriškis dėmesį lietuvei rodė tol, kol nepateko į Kauną – nutikimas stoties rajone viską sužlugdė (1)

Jeigu manęs kas nors paklaustų, ar verta susidėti su užsieniečiu, tai atsakyčiau, kad...

Po darbo Danijoje ir Norvegijoje susitaupė ne tik butui, bet ir susigrąžino fantastiškas sumas: tai buvo labai paprasta (143)

Pora emigracijos bangų – metai, kada į užsienį važiavo dirbti daugiausia lietuvių. Daugeliui...