Domino pretendenčių veikla
Šiemet Metų klaipėdietės konkurso baigiamasis vakaras buvo išskirtinis – pasveikinti konkurso laimėtojos bei į finalą patekusių moterų atvyko renginį globojusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Dar prieš prasidedant renginiui šalies vadovė susitiko su visomis septyniomis konkurso finalininkėmis: J.Tulabiene, menininkų grupės "Žuvies akis" vadove Agnija Šeiko, tituluota karatė ir kiokušin karatė sportininke Diana Mačiūte, politike Lilija Petraitiene, folkloro žinove bei puoselėtoja Irena Nakiene, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja Audrone Renkauskiene, Klaipėdos licėjaus mokytoja Kristina Sipavičiene.
D.Grybauskaitė susipažino su kiekviena šių moterų ir domėjosi jų veikla. I.Nakienė Prezidentei padovanojo kelias kompaktines plokšteles, kuriose įrašytos Klaipėdos krašto liaudies dainos.
Garbingas Metų klaipėdietės titulas tradiciškai suteikiamas už kilnius darbus miesto labui bei jo žmonėms. Rinkimai skatina visuomenę atkreipti dėmesį į miesto moteris kaip pilietes bei visuomenininkes. Konkurso laimėtoja paskelbiama ir pagerbiama šventiniame vakare Tarptautinės moters dienos išvakarėse.
Subūrė unikalų orkestrą
Iškilmingas Metų klaipėdietės nominavimo vakaras vyko viešbutyje "Europa City Aurora". Į vakarą buvo pakviestos visos ankstesniųjų metų konkurso laimėtojos, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, garbingiausi miesto žmonės.
Pirmoji į vakaro svečius bei konkurso finalininkes kreipėsi Prezidentė D.Grybauskaitė.
Įteikė Prezidentė
Iškilmių kulminacija tapo Metų klaipėdietės paskelbimo ceremonija. Laimėtojos regalijas J.Tulabienei įteikė Prezidentė.
Pasveikinusi ją D.Grybauskaitė pažymėjo, kad Metų klaipėdietę išrinko ne valdžia, ne politikai, o miesto žmonės. Šalies vadovė įteikė laimėtojai skulptorių Svajūno Jurkaus bei Sergejaus Plotnikovo skulptūrėlę "Nika" bei juvelyro Vido Bizausko segę.
Sveikinimo kalbą tarė ir renginio mecenatas Rimantas Cibauskas. Jis teigė jaučiantis didžiulį pasididžiavimą, kad nuo pat konkurso pradžios ėmėsi remti garbiausios miestietės rinkimus ir neapsiriko – šis renginys tapo svarbiausiu uostamiesčio moterims.
Dėkodama už titulą J.Tulabienė neslėpė, šis laimėjimas yra viso jos bei kolegų, dirbančių su neįgaliaisiais, įvertinimas. O atslūgus įtampai moteris prisipažino, jog jaučiasi kaip pelenė, virtusi karalaite.
Šiemet konkurso rėmėjai įsteigė kelias specialiąsias nominacijas.
Dantų implantų gamintoja Švedijos kompanija "Nobel Biocare" ir jos partnerė Klaipėdos odontologijos klinika "Vaidenta" specialią nominaciją "Už šilčiausią šypseną" skyrė J.Tulabienei.
Dar vieną specialią nominaciją "Už ateities kartos ugdymą" įsteigusi bendrovė "TEO" savo dovaną skyrė Klaipėdos licėjaus mokytojai, auklėtojai, Karjeros centro vadovei K.Sipavičienei.
Sveikinimų, dovanų bei gėlių netrūko visoms konkurso finalą pasiekusioms moterims.
Šventės metu pasirodė choras "Cantare", svečiai mėgavosi klausydamiesi Edmundo Seiliaus ir Kristinos Zmailaitės atliekamų dainų.
Balsavo tūkstančiai klaipėdiečių
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė uostamiesčio bendruomenę žavi tyliu, tačiau atsidavusiu darbu žmonėms, kamuojamiems problemų. Iniciatyva ir veiklumu pasižyminti moteris daugelį metų padeda negalią turintiems klaipėdiečiams.
Šiemet bene pirmą kartą miestiečiai atkreipė dėmesį į J.Tulabienės darbus ir labai aktyviai balsavo už ją Metų klaipėdietės konkurse, taip išreikšdami dėkingumą bei pagarbą šiai moteriai.
Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai, skaičiavę skaitytojų balsus, stebėjosi, kokie aktyvūs buvo skaitytojai. Tūkstančiai klaipėdiečių kirpo iš laikraščių lapelius ir balsavo už pasirinktą kandidatę.
Kažkurios finalininkės gerbėjai, iškirpę visą pluoštą lapelių, pamiršo pažymėti, už kurią moterį atiduoda savo balsus. Tačiau suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad jie nebūtų pakeitę rinkimų rezultatų.
Kaip buvo nuspręsta iš anksto, dešimtadaliu sumažintas internetiniu balsų skaičius pridėtas prie balsavimo lapeliais.
Žmonės įvertino kiekvienos šių moterų nuopelnus garsinant Klaipėdos vardą bei triūsą miestiečių labui.
"Džiaugiuosi, kad yra tokių švenčių, kai mes sugebame stabtelėti, pasipuošti, pasižiūrėti vieni į kitus ramiai ir suprasti, kad visi esame gražūs, svarbūs ir galime daug ką padaryti. Svarbiausia sugebėti pamatyti vieniems kitus ir įvertinti. Klaipėda yra tai, ką Lietuva turi geriausio, kad šalis išliktų tvirta, patikima jūrinė valstybė, o mes galėtume ja didžiuotis. Labai džiaugiuosi, kad Klaipėdoje turime tokių žmonių, kaip jūs, gerbiamos moterys", – sveikindama susirinkusiuosius tarė Prezidentė.
Visų susirinkusiųjų vardu su Tarptautine moters diena šalies vadovę pasveikino bei gėlių jai įteikė bendrovės "Diena Media News" generalinis direktorius Laimutis Genys.
Visas moteris su pavasario švente sveikino ir uostamiesčio meras V.Grubliauskas.
Specialiai šiam vakarui sukurtu filmu vakaro svečiams buvo pristatyta Metų klaipėdietės konkurso istorija, pagerbtos visos vienuolika jau išrinktų šio titulo laimėtojų bei visos šių metų finalininkės.
Pernai Metų klaipėdiete tapusi Dalia Kanclerytė eilėmis apie mamas, dukras ir moteris simboliškai užleido sceną garbiausiajai šių metų miestietei.
Smagūs grupės – "Subtilu Z" muzikantai scenoje subūrė vienintelį ir nepakartojamą orkestrą iš ankstesnių metų konkurso laimėtojų, šių metų finalininkių bei miesto mero. Tai buvo nepakartojamas kūrinys ir reginys, sumažinęs įtampą prieš vakaro kulminaciją, kai buvo paskelbta Metų klaipėdietė.
Keliose balsadėžėse žurnalistai aptiko ir laiškų. Jų autoriai rašė apie savo simpatijas bei argumentavo, kodėl pasirinkta moteris turėtų tapti Metų klaipėdiete.
Nors oficialiai paskelbiama vienintelė konkurso nugalėtoja, visos septynios finalininkės gali pelnytai didžiuotis klaipėdiečių meile ir pagarba.
Tapo gražia tradicija
Prieš iškilmingą renginį pakalbinta šalies Prezidentė D.Grybauskaitė atsakė į dienraščio "Klaipėda" klausimus.
– Kaip vertinate klaipėdiečių siekį kasmet išrinkti labiausiai uostamiesčiui ir jo žmonėms nusipelniusią moterį? Tokia iniciatyva įgyvendinama jau 12-ą kartą.
– Šis renginys yra tapęs gražia miesto tradicija. Klaipėda pagrįstai gali didžiuotis savo pasiekimais. Uostamiestis tampa traukos centru Baltijos jūros regione. Klaipėdos moterų indėlis kuriant gyvą uostamiestį, garsinant jį mokslo, verslo ir sporto laimėjimais, puoselėjant pamario krašto kultūros tradicijas yra labai svarbus. Šiais metais jau dvyliktą kartą išrenkama klaipėdietė, kurios idėjos ir darbai verti didžiausios mūsų visų padėkos ir pagarbos. Tokia iniciatyva yra labai svarbi. Ji padeda pastebėti ir paskatinti kiekvieną moterį, kuri siekia tikslo, padeda kurti ir puoselėti savo miestą, kraštą ir Lietuvą. Geri pavyzdžiai ir darbai, į kuriuos įdėta širdies, tampa užkrečiančiu pavyzdžiu kiekvienam.
– Kokios svarbos, jūsų nuomone, apskritai yra moterų vaidmuo visos Lietuvos gyvenime?
– Daug keliauju po Lietuvą ir susitinku su moterimis, kurios suburia bendruomenes, imasi verslo, įgyvendina socialinius ir meno projektus. Jų darbštumas, kūrybiškumas ir gebėjimas prisiimti atsakomybę yra įkvepiantis. Daugelyje sričių turime talentingų moterų. Pavyzdžiui, Lietuva pirmauja ES pagal mokslinių tyrimų srityje dirbančių moterų skaičių. Tačiau dar matome ir dirbtinai kuriamų kliūčių. Per mažai moterų eina vadovaujančias pareigas, jų atlyginimai taip pat mažesni. Pašalinę šias kliūtis ne tik paskatintume moteris aktyviau dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime, bet ir stiprintume šalies ekonomiką, kurtume pažangesnę Lietuvą.
– Metų klaipėdietės konkurso finalinis renginys tradiciškai vyksta prieš pat Kovo 8-ąją. Kaip vertinate šią šventę?
– Šios šventės tradiciją palaiko patys žmonės, vadinasi, ji yra reikalinga. Svarbiausia, kad sveikinimai ir dėmesys moterims, jų pasiekimams būtų nuoširdūs. Ne mažiau svarbu, kad kasdien pastebėtume moterų su meile ir didele kantrybe dirbamus darbus. Jos slaugo artimuosius, rūpinasi tais, kam reikia pagalbos, imasi iniciatyvos kurti verslą, taip užtikrindamos darbo vietas sau ir kitiems. Moterys moka siekti tikslo, organizuoti, o juk joms dar ir šeima tenka rūpintis. Taigi, labai svarbu pastebėti moterų indėlį, vertinti jį ir padėti moterims dar labiau pasitikėti savimi.
– Jūs taip pat esate ne kartą pelniusi ne vieną visuomeninį titulą. Kokie jie ir ką jie jums reiškia?
– Dirbu ne dėl titulų. Žmonių pasitikėjimas ir palaikymas yra svarbiausia. Prieš penkerius metus, kai grįžau į Lietuvą, buvo krizė. Tuo metu darbas Briuselyje ir eurokomisarės pareigos garantavo ramesnį gyvenimą, tačiau pasirinkau Lietuvą. Per šiuos metus šalies ekonomika atsigavo, finansinė sistema sustiprėjo. Po daugybės išbandymų Lietuvą vėl ėmė lydėti sėkmė, kyla žmonių pasitikėjimas ateitimi. Kita vertus, įvykiai Ukrainoje parodė, kad turime būti budrūs ir privalome susitelkti, kad atlaikytume mūsų saugumui kylančias grėsmes. Kiekvienas turime jausti atsakomybę už savo valstybę ir prisidėti prie jos gerovės kūrimo.
Metų klaipėdietėmis yra tapusios:
Sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovė Skaistutė Idzelevičienė,
Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė,
mokytoja, parolimpinių varžybų laimėtoja Aldona Grigaliūnienė,
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė,
buvusi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė,
trijų mirusios draugės dukrų globėja tapusi Žaneta Norkuvienė,
Klaipėdos pilies džiazo festivalio prezidentė Inga Grubliauskienė,
Socialinių problemų sprendimų asociacijos bei Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkė Nijolė Hansen,
verslininkė ir filantropė Loreta Bosienė,
juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago,
dokumentinių filmų kūrėja bei filantropė Dalia Kanclerytė.
Išsamesnį reportažą iš Metų klaipėdietės iškilmingo vakaro skaitykite kitą šeštadienį, kovo 15 d., "Klaipėdos" savaitgalio priede "Vakarė".